¹Dvyliktaisiais Judo karaliaus Ahazo metais Izraelyje ir Samarijoje pradėjo karaliauti Elos sūnus Ozėjas ir karaliavo devynerius metus.

¹Juda Kumpipa Ahaz kum sawm leh kum nih a lal kumin Ela tapa Hosia Israelte tungah Samari khuaah a lal pana, kum kua a lal.

²Jis darė pikta Viešpaties akyse, bet ne taip, kaip Izraelio karaliai, buvę prieš jį.

²Huan, TOUPA mitmuhin thil hoih lou tak ahi seka, ahihhangin a maa Israel kumpipate bang jenin jaw ahih kei.

³Asirijos karalius Šalmaneseras kariavo prieš jį, ir Ozėjas, tapęs jo tarnu, mokėjo jam duoklę.

³Assuria kumpipa Salmaneserin a vasima, huchiin Hosia a sikha a honghi a, siah te a pe sek hi.

⁴Asirijos karalius pastebėjo, kad Ozėjas rengia sąmokslą, nes pasiuntė pasiuntinius pas Egipto karalių Soją ir nesumokėjo duoklės kaip ankstesniais metais. Todėl Asirijos karalius suėmė jį ir uždarė į kalėjimą.

⁴Huan, Assuria kumpipan Hosia in a guka a sawm thu a na theikhiaa; Aigupta kumpipa So kiangah mi a sawla, kum china a piak sek bangin lah Assuria kumpipa siah a peta ngal kei behlapa; huaijiakin Assuria kumpipan suangkulhah hensain a khumta hi.

⁵Asirijos karalius užėmė visą kraštą, pasiekė Samariją ir laikė ją apgulęs trejus metus.

⁵Huchiin Assuria kumpipan gam tengteng a tuan suak veka, Samari khuaah a hoh tou-a, kum thum a um hi.

⁶Devintaisiais Ozėjo metais Asirijos karalius paėmė Samariją ir išvedė izraelitus į Asiriją, juos apgyvendino Halache, Habore prie Gozano upės ir medų miestuose.

⁶Hosia kum kua a lal kumin Assuria kumpipan Samari khua a laa, Israelte Assuria gamah a pi a, Hala gamah khawng, Gozan gama Habor luiah te khawng, Mediate khuaah khawng a omsaka.

⁷Taip įvyko dėl to, kad izraelitai nusidėjo Viešpačiui, savo Dievui, kuris juos išvedė iš Egipto žemės ir faraono priespaudos, ir garbino svetimus dievus.

⁷Huchibanga a na omna uh a jiak Israel suanten Aigupta kumpipa Pharo khut akipan, Aigupta gam akipana pikhepa TOUPA a Pathian uh tunga thil a hihkhelh ua, pathian dangte a khawksak jawk ua.

⁸Jie elgėsi pagal papročius pagonių, kuriuos Viešpats išvarė prieš izraelitams užimant kraštą, ir pagal Izraelio karalių įvestus papročius.

⁸TOUPAN Israel suante maa a nadelh khiaksa namte thuzoh leh Israel kumpipate pom thusehte banga a om louh jiak uh ahi.

⁹Izraelitai slapta darė tai, kas nebuvo teisinga Viešpaties, jų Dievo, akyse. Jie pasidarė aukštumas visuose savo miestuose, pradedant sargybų bokštais ir baigiant sutvirtintais miestais.

⁹Huan, Israel suanten TOUPA a Pathian uh tungah thil hoih lou tak a gukin a hih sek ua, a khuate tengteng uah galvilmite in sang akipana kulh nei kho phain mun sangte a bawl uh.

¹⁰Jie pasistatė atvaizdus ir pasidarė alkus kiekvienoje kalvoje ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu.

¹⁰Tang sang tengah leh sing hing teng nuaiah suangphuhte phutin Aser te a bawl ua;

¹¹Ten jie smilkė aukštumose kaip pagonys, kuriuos Viešpats išvarė priešais juos, ir darė nedorybes, sukeldami Viešpaties pyktį.

¹¹Huai mun sang tengtengahte TOUPAN a ma ua a delh mangsa namte hih dan bangin gimlimte a hal sek uh; TOUPA hehna dingin thil gilou pipi a hih sek nalai uh;

¹²Jie tarnavo stabams, apie kuriuos Viešpats buvo jiems pasakęs: “Nedarykite tokių”.

¹²TOUPAN a kiang uah, Hichi bang hih kei un, a chih milimte na leng a sem sek uh.

¹³Viešpats įspėjo Izraelį ir Judą per savo pranašus ir regėtojus, sakydamas: “Nusisukite nuo savo piktų kelių ir laikykitės mano įsakymų bei nuostatų pagal įsakymą, kurį daviau jūsų tėvams ir siunčiau per savo tarnus pranašus”.

¹³TOUPAN, Dan juih ding na pi leh pute uh ka piak leh ka sikha jawlneite zanga ka hontheihsak bang jelin, na omdan gilou uh lehngatsan unla, ka thupiakte leh ka thusehte pom un, chiin Israelte leh Judate jawlnei chih leh mutheimi chih zangin a theisak sek hi.

¹⁴Tačiau jie neklausė, bet sukietino savo sprandus, kaip ir jų tėvai, kurie netikėjo Viešpačiu, savo Dievu.

¹⁴Huchipipiin leng a pom nuam kei ua, a pi leh pu uh, TOUPA a Pathian uh um nuam lou mite a paupeng sek bang un a paupeng uhi.

¹⁵Jie atmetė Jo nuostatus ir sandorą, kurią Jis buvo padaręs su jų tėvais, ir Jo įspėjimus, kuriais juos įspėdavo. Jie sekė tuštybe ir patys tapo tušti, nuėjo paskui aplinkines tautas, ko Viešpats buvo įsakęs nedaryti.

¹⁵Huan, a thuseh te, a pi leh pute uh kianga a thukhun te, a kiang ua a thutheihsakte khawk a sa nuam kei ua; thil ginalou peuh a pom ua, bangmah lou phet a honghi uh: a tung thu ua TOUPAN, Amau bangin jaw hih kei un, a nachihsa, a kiang khawng ua namte hih dan a la tei uhi.

¹⁶Jie paliko visus Viešpaties, savo Dievo, įsakymus ir pasidarė nulietus veršius ir alkus, garbino dangaus kareiviją ir tarnavo Baalui.

¹⁶Huan, TOUPA a Pathian uh thupiak tengetengte a lehngatsan ua, bawngnou lim sun nih a bawl ua, huan, Asera a bawl ua, vana om tengteng a bia ua, Baal na a sem gige uh.

¹⁷Jie leido savo sūnus bei dukteris per ugnį, žyniavo ir kerėjo, ir parsidavė daryti pikta Viešpaties akyse, sukeldami Jo pyktį.

¹⁷Huan, a tapate uh leh a tanute uh meiah a lut sak ua, aisan te leh bum te bang a ching ua, TOUPA hehna dingin a mitmuhin thil hoih lou pipi hih dingin a kijuak uhi.

¹⁸Todėl Viešpats labai užsirūstino ant Izraelio ir pašalino juos iš savo akivaizdos. Nieko neliko, išskyrus Judo giminę.

¹⁸Huaijiakin TOUPA Israelte tungah heh petmahin a heha, a muhphak louhna ding ah a suan manga; Juda nam kia loungal a omta kei uh.

¹⁹Taip pat ir Judas nesilaikė Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, bet elgėsi pagal Izraelyje priimtus papročius.

¹⁹Judaten leng TOUPA a Pathian uh thupiakte a jui kei ua, Israelte pom thusehte bangin a om jaw uh.

²⁰Viešpats atmetė visus Izraelio palikuonis ir bausdamas atidavė juos į plėšikų rankas, kol jie buvo pašalinti iš Jo akivaizdos.

²⁰Huan, Israel suante himhim a deih ta keia, amau a hihgentheia, a muh phak louhnaah a suan mang masiah lok mite khut ah a pia hi.

²¹Jis atplėšė Izraelį nuo Dovydo namų, ir jie paskelbė savo karaliumi Nebato sūnų Jeroboamą. Jeroboamas nukreipė Izraelį nuo Viešpaties ir juos įtraukė į didelę nuodėmę.

²¹Israelte lah David inkote a hihna uh a paih sakta ngala; huchiin Nebat tapa Jeroboam pen kumpipa din a nabawl ua; huan, Jeroboam in Israelten TOUPA a zuih uh a nahawl kawia, thil gilou thupi mahmah a hihsak hi.

²²Izraelitai vaikščiojo visose Jeroboamo nuodėmėse ir nepaliko jų,

²²Huan, Israel suanten Jeroboam thilhih khelh bangbang a hih tei ua; huaite a paisan kei uh;

²³kol Viešpats atstūmė Izraelį nuo savęs, kaip kalbėjo per savo tarnus pranašus. Taip Izraelis buvo perkeltas iš savo žemės į Asiriją, kur jie pasiliko iki šios dienos.

²³TOUPAN a jawlneite tengteng zanga a nagensa banga a phak louhna dia a suan mang ma siah. Huchiin Israelte bel amau gam akipan Assuria gamah a pi ua, tu tanin a om lai uhi.

²⁴Asirijos karalius atkėlė į Samarijos miestus izraelitų vieton žmonių iš Babilono, Kuto, Avos, Hamato ir Sefarvaimo. Jie įsikūrė Samarijoje ir gyveno jos miestuose.

²⁴Huan, Assuria kumpipan Babulon khuaa mite, Kuth khuaa mite, Ava khuaa mite, Hamath khuaa mite, Sepharvaim khuaa mite a thukhak khiaa, Samari gam khuate ah Israel suante mun a luah sak; huchiin Samari gam aluah ua, a khuate ah a om uhi.

²⁵Ten apsigyvenę, jie nebijojo Viešpaties, todėl Viešpats siuntė tarp jų liūtų, kurie juos žudė.

²⁵Huchiin huai laia a om tung un hichi ahi a, TOUPA laudan a siam kei ua; huchiin TOUPAN a lak uah humpinelkaite a sawla, mi khenkhatte a kei uh.

²⁶Asirijos karaliui buvo pranešta: “Tautos, kurias atkėlei į Samarijos miestus, nežino apie to krašto Dievą, todėl Jis siuntė liūtų, kurie žudo juos, kadangi jie nežino tos šalies Dievo”.

²⁶Huchiin Assuria kumpipa kiangah, Na kaih mang namte, Samari gam khuaa na lut sakten hiai lai gam Pathian biak dan a theikei uhi, huaijiakin a lak uah humpinelkaite a sawla; huan ngai dih, hiai gam Pathian biakdan a theih louh jiak un a pet sek uhi, chiin a gen ua.

²⁷Asirijos karalius įsakė: “Nusiųskite ten vieną jų kunigą, kurį atvedėte iš ten, kad jis nuvykęs ten apsigyventų ir juos pamokytų apie to krašto Dievą”.

²⁷Huchiin Assuria kumpipan, Huaia sala na pite uh laka mi siampu khat pi unla, hongom sam leh, huai gam Pathian biak dan sinsak leh, chiin thu a pia a.

²⁸Vienas kunigas iš tų, kurie buvo išvesti iš Samarijos, sugrįžęs apsigyveno Betelyje ir mokė juos, kaip reikia bijoti Viešpaties.

²⁸Huchiin Samari gam akipana a pite uh laka siampu khat Bethel khuaah a vaoma, TOUPA laudansiam dan ding a sinsak.

²⁹Tačiau kiekviena tauta pasidarė savo dievus ir pasistatė juos samariečių aukštumų namuose, kiekviena tauta tame mieste, kur ji gyveno.

²⁹Himahleh nam chihin amau pathian chiat a bawl ua, Samari miten mun sang a nabawl in uahte nam chihin amau omna khua chiatah a koih uhi.

³⁰Babiloniečiai garbino Sukot Benotą, Kuto žmonės­Nergalą, Hamato žmonės­Ašimą,

³⁰Babulon miten Sukkoth-benoth a bawl ua, huan, Kuthten Nergal a bawl ua, huan, Hamathten Asima a bawl ua,

³¹aviečiai­Nibhazą ir Tartaką, o Sefarvaimo žmonės degindavo savo vaikus Sefarvaimo dievams Adramelechui ir Anamelechui.

³¹Avaten Nibhaz leh Tartak a bawl uh, Huan Sepharvaim Sepharvaimte pathian Adrammelek leh Anammelek minin a tate uh a hal sek uhi.

³²Tačiau jie bijojo ir Viešpaties. Aukštumų kunigais jie paskyrė prasčiausius iš savųjų, kurie aukodavo už juos aukštumų namuose.

³²Huchiin TOUPA laudan a siam ua, a lak ua mi mun sang siampute a bawl ua, mun sang inte ah mi a thoih jel uhi.

³³Jie bijojo Viešpaties ir tarnavo savo dievams, kaip buvo pratę savame krašte.

³³TOUPA laudan a siam ua, a pi khiakna gam ua mite nam hih dan bangin amau pathiante na a sem sek uh.

³⁴Iki šios dienos jie laikosi savo senų įpročių. Jie nebijo Viešpaties ir nevykdo Jo nuostatų ir potvarkių, įstatymų ir įsakymų, kuriuos Viešpats davė sūnums Jokūbo, kurį Jis pavadino Izraeliu.

³⁴Tumalama a hih dan uh bangin tutanin a hih lalai uhi; TOUPA laudan a siam kei ua, TOUPAN Jakob suan Israelte chi-a a chihte kiangah,

³⁵Viešpats padarė su jais sandorą ir jiems įsakė: “Nebijokite kitų dievų, nesilenkite prieš juos, netarnaukite ir neaukokite jiems.

³⁵Pathian dangte jaw laudan siam kei unla, amau chibai buk kei unla, a kiangah kithoih kei un;

³⁶Bet bijokite Viešpaties, kuris jus išvedė iš Egipto šalies savo galinga jėga ir ištiesta ranka; Jį garbinkite ir Jam aukokite.

³⁶TOUPA, thilhihtheihna thupi tak leh ban jak hiala Aigupta gam akipana nou honpi khepa amah laudan na siam jawk dinguh ahi, amah chibai na buk ding uh ahi a, amah kianga na kithoih ding uh ahi;

³⁷Nuostatus ir potvarkius, įstatymus ir įsakymus, kuriuos jums surašiau, saugokite ir vykdykite per amžius, ir nebijokite kitų dievų.

³⁷Huchiin thuseh te, vaihawm te, dan te, thupiakte a honna gelhsaksate khantawnin na pom thek ding uh ahi; pathian dangte laudan na siam ding uh ahi kei;

³⁸Nepamirškite sandoros, kurią padariau su jumis, ir nebijokite kitų dievų.

³⁸Huan, na kiang ua thu ka khunpen na mangngilh ding uh ahi kei; pathian dangte leng laudan na siam dinguh ahi sam kei;

³⁹Viešpaties, savo Dievo, bijokite, ir Jis išgelbės jus iš visų jūsų priešų”.

³⁹TOUPA na Pathian ubel laudan na siam ding uh ahi; huchiin na melmate uh tengteng khuta kipan aman honhunkhe dinga, chi-a thu a khuna, amau adia TOUPA thupiakte, thuseh te, vaihawm te, dan bawlte, azuih tuan louh uh.

⁴⁰Tačiau jie neklausė, bet elgėsi pagal savo įpročius.

⁴⁰Bangchi mahin leng a jui nuam tuankei ua, tumalama a hih danbang un a hih lailai uh.Huchiin huai namten TOUPA laudan a siam ua, a milim bawl tawmte uh na leng a sem lai uh; huchi mah-bangin a suante uh leh a suante uh suante tan un leng tutanin a pi leh pute uh hih bangin a hih lailai uhi.

⁴¹Tos tautos bijojo Viešpaties, bet tarnavo ir savo drožtiems atvaizdams. Taip darė jų vaikai ir vaikų vaikai, taip jie tebedaro iki šios dienos.

⁴¹Huchiin huai namten TOUPA laudan a siam ua, a milim bawl tawmte uh na leng a sem lai uh; huchi mah-bangin a suante uh leh a suante uh suante tan un leng tutanin a pi leh pute uh hih bangin a hih lailai uhi.