¹Karalius sukvietė pas save visus Judo ir Jeruzalės vyresniuosius.

¹Huan, Kumpipan mite a sawl a, Juda gam leh Jerusalem khopi-a upa tengteng a kiang ah a vasam khawm.

²Karalius su kunigais, pranašais ir Judo bei Jeruzalės gyventojais nuo mažo iki didelio nuėjo į Viešpaties namus. Karalius garsiai skaitė visus žodžius iš sandoros knygos, atrastos Viešpaties namuose.

²Huan, kumpipa Juda gama mi tengteng toh, Jerusalem khua a mi tengteng toh, siampute leh jawlneite toh, mipi tengteng toh a neu a lianin TOUPA inah a hoh tou ua; huan, TOUPA ina a laibu top uh thukhun bu-a tuang tengteng a bil ua jakin a sima.

³Karalius atsistojo prie kolonos ir pakartojo sandorą Viešpaties akivaizdoje: sekti Viešpatį ir laikytis Jo įsakymų, įspėjimų ir nuostatų visa širdimi ir visa siela, kad būtų įvykdyti visi sandoros žodžiai, užrašyti šitoje knygoje. Visa tauta pasižadėjo laikytis sandoros.

³Huan, kumpipa khuam julah a ding a, huai laibu-a tuang thukhun thu hihkip dingin lungtang tengteng leh kha tengtenga TOUPA jui ding leh a thupiakte, a thu theihsakte, a thusehte pom dingin TOUPA maah thu a khung a; huan, mipi tengtengin leng a khunpih uh.

⁴Karalius įsakė vyriausiajam kunigui Hilkijui, antros eilės kunigams ir vartininkams išnešti iš Viešpaties šventyklos visus daiktus, skirtus Baalui, Ašerai bei dangaus kareivijai. Jie buvo sudeginti už Jeruzalės sienų, Kidrono slėnyje, o jų pelenus išnešė į Betelį.

⁴Huan, kumpipan siampu lalpen Hilkia te a zom siampu te, kongkhak vengmite TOUPA biakin sunga Baal leh, Asera leh, vana thil omte tengteng adia bawl tuiumbelsuan tengteng la khe vek dingin thu a pia a; huchiin Jerusalem po lam, Kidron, munah a hala, a vute bel Bethel ah a pai pih hi.

⁵Jis išnaikino stabų kunigus, kuriuos buvo paskyrę Judo karaliai deginti smilkalus aukštumose, Judo miestuose ir Jeruzalės apylinkėse; taip pat ir tuos, kurie smilkė Baalui, saulei, mėnuliui, planetoms ir visai dangaus kareivijai.

⁵Huan, milim bia siampute, Juda kumpipaten Juda gam khopi mun sangte-a, Jerusalem kima gimlim hal dinga a naseh uh a tawpsaka; Baal adia, ni adia, kha adia, aksi adia van a omte tengteng adia gimlim halmite leng.

⁶Jis išnešė Ašeros statulą iš Viešpaties namų už Jeruzalės sienų, į Kidrono upelio slėnį; ten ją sudegino, sutrynė į dulkes ir išbarstė kapuose.

⁶Huan, TOUPA ina Asera pen Jerusalem po lam Kidron luiah a la khia a, Kidron lui ah a hal a, a sik nen gawp a, a nen mi nazongte hanah a theh hi.

⁷Be to, jis sugriovė paleistuvių namus, buvusius prie Viešpaties namų, kur moterys ausdavo apdangalus Ašerai.

⁷Huan, Asera puan gan numeite omna TOUPA ina pasal kijuakte omna inte a phel saka.

⁸Jis sušaukė visus kunigus iš Judo miestų ir išniekino aukštumas, kuriose kunigai smilkė, nuo Gebos iki Beer Šebos. Karalius sunaikino aukštumas prie valdytojo Jozuės vartų, miesto vartų kairėje pusėje.

⁸Huan, Juda khopi akipan siampu tengteng a pi khia a, siampute gimlim sangte Geba akipana Beer-seba phain a hihbuah vek a; khopi kongpi luta vei lamsang a, khopi ukpa Josua Kongpi luta konpite a mun sangte a chimsak hi.

⁹Aukštumų kunigai neprieidavo prie Viešpaties aukuro Jeruzalėje, bet valgydavo neraugintą duoną su savo broliais.

⁹Mun sang siampute bel Jerusalem a TOUPA maitamah a hoh tou tei kei na ua, a unaute uh lakah tanghou silngou soh louh ahihleh a ne jel sek uh.

¹⁰Jozijas išniekino Tofetą Hinomo vaikų slėnyje, kad niekas savo sūnaus ar dukters neleistų per ugnį Molechui.

¹⁰Huan, kuamahin a tapa uh hiam, a tanu uh hiam Molek tuamdia meia a lutsak nawn louhna ding un, Hinnom suante guama Topheth a hihbuah hi.

¹¹Taip pat pašalino Judo karalių saulei pašvęstus žirgus, kurie buvo prie Viešpaties namų įėjimo, prie eunucho Netan Melecho kambario, o saulės vežimus sudegino.

¹¹Huan, TOUPA in lutnaa a in huang sung a kumpipa innvengmi Nathanmelek dantan china Juda kumpipaten ni a dia sakol a piakte uh a suan mang vek a; ni kangtalai a hal hi.

¹²Judo karalių ant Ahazo namų stogo pastatytus aukurus ir Manaso pastatytus aukurus dviejuose Viešpaties namų kiemuose karalius nugriovė, sudaužė ir jų dulkes sumetė į Kidrono upelį.

¹²Huan, Ahaz in chial tunga Juda kumpipaten maitam a bawlte uh leh Manasiin TOUPA in huang sung intual nih a maitam a bawlte kumpipan a hihchim a, a hih nen vek a, a nente Kidron luiah a pai hi.

¹³Karalius išniekino aukštumas, kurios buvo priešais Jeruzalę, į dešinę nuo Sugedimo kalno, kurias Izraelio karalius Saliamonas buvo padaręs sidoniečių pabaisai Astartei, Moabo pabaisai Kemošui ir amonitų pabaisai Milkomui.

¹³Huan, Jerusalem china ginatlouhna tang tak lamsang a Zidonte pathian kihhuai mahmah Astoreth adia, Ammon suante pathian kihhuai mahmah a dia, Israel kumpipa Solomon in mun sang a bawlte kumpipan a hihbuah hi.

¹⁴Jis sudaužė atvaizdus, iškirto giraites ir jų vietas užpildė žmonių kaulais.

¹⁴Huan, suangphuhte a kitam gawpsak veka, Asera a hihpuka, huai munte ah mihing guh a koih hi.

¹⁵Aukurą Betelio aukštumoje, kurį pastatė Nebato sūnus Jeroboamas, įtraukęs į nuodėmę Izraelį, ir pačią aukštumą jis nugriovė, sudegino ir sutrynė į dulkes, ir taip pat sudegino giraitę.

¹⁵Huan, huai lou leng Israelte thil hihkhialsakpa Nebat tapa Jeroboam in Bethel maitam leh mun sang bawk, huai maitam leh mun sang nangawn a chimsak lai a; huchiin mun sang a hala, a sik jan gawpa, Asera a hal hi.

¹⁶Jozijas, pamatęs kapus ant kalno, pasiuntė ir paėmė kaulus iš kapų, juos sudegino ant aukuro, jį išniekindamas pagal Viešpaties žodį, paskelbtą Dievo vyro.

¹⁶Huan, Josia bel a kiheia, tanga hante a mu-a; huchiin hana guhte a vala sak a, huai thu nagenmi Pathian miin a nagen, TOUPA thu bang bangin maitam ah a hala, a hihbuah hi.

¹⁷Tada jis sakė: “Kieno tas antkapis, kurį aš matau?” Miesto žmonės jam atsakė: “Tai kapas Dievo vyro, kuris buvo atėjęs iš Judo ir paskelbė, ką tu dabar įvykdei ant Betelio aukuro”.

¹⁷Huchiin aman, Hua kua suangphuh ahia ka muh? a chi a. Huan khuaa miten, Pathian mi, Juda gam akipana hong pai, Bethel a maitam tung a tua na hih nanagen kholpa han eive, chiin a hilh ua.

¹⁸Jis sakė: “Palikite jį. Niekas tenepajudina jo kaulų”. Jie paliko jo ir pranašo, kuris buvo iš Samarijos, kaulus nepaliestus.

¹⁸Huan, aman, Bangmah chih kei un; kuamah in a guhte la suan kei uhen, a chi. Huchiin a guhte Samari gama kipan jawlnei hongpaipa guhte toh bangmah a chih kei uh.

¹⁹Visus aukštumų namus, buvusius Samarijos miestuose, kuriuos pastatė Izraelio karaliai, sukeldami Viešpaties pyktį, Jozijas pašalino, padarydamas su jais kaip Betelyje.

¹⁹Huan, Israel Kumpipaten TOUPA hehsakna dia a lam uh Samari gam khua khawnga mun sang in tengteng leng Josiain a suan mang a, Bethel khuaa a hih bang geihin a hihsak hi.

²⁰Jis išžudė visus ten buvusius aukštumų kunigus ir ant aukurų degino žmonių kaulus. Po to jis sugrįžo į Jeruzalę.

²⁰Huchiin huai a mun sang siampu omte tengteng maitam tungah a that a, huaite ah mihing guhte a hala, Jerusalem ah a painawn ta hi.

²¹Karalius įsakė visai tautai: “Švęskite Paschą Viešpačiui, savo Dievui, kaip parašyta šitoje sandoros knygoje!”

²¹Huan, kumpipan mi tengteng kiang ah, Hiai thukhun bu a tuang bang in TOUPA, na Pathian uh a din Paikan Ankuang bawl un, chiin in thu a pia a.

²²Tokia Pascha nebuvo švenčiama nuo teisėjų laikų per visas Izraelio bei Judo karalių dienas.

²²Israelte tunga vaihawmmiten vai a hawm ua kipan, Israel kumpipate tengteng, Juda kumpipate lal sung tengin huchi bang hial Paikan Ankuang a nei nai kei uh;

²³Aštuonioliktais karaliaus Jozijo metais vėl šventė tokią Paschą Viešpačiui Jeruzalėje.

²³Kumpipa Josia kumpipa kum sawm leh kum giat kumin Paikan Ankuang Jerusalem khuaah TOUPA adin a nei phet uhi.

²⁴Jozijas pašalino mirusiųjų dvasių iššaukėjus, žynius, atvaizdus, stabus ir visas baisenybes, kurias surado Judo žemėje ir Jeruzalėje, kad įvykdytų įstatymo žodžius, užrašytus knygoje, kurią vyriausiasis kunigas Hilkijas rado Viešpaties namuose.

²⁴Huan TOUPA ina siampu Hilkiain a laibu-a a muh dan thu tuangte a kip sak theihna dingin dawi aisansiam jawlte, bumsiamte, pathian lim te, milim te Juda gam leh Jerusalem khua a thil kihhuai a muh sekte uh tengteng Josiain a hihmang vek hi.

²⁵Nebuvo iki jo tokio karaliaus, kuris būtų atsigręžęs į Viešpatį visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis pagal visą Mozės įstatymą, ir po jo nebuvo tokio.

²⁵Mosi dan tengteng bang a lungtang leh kha tengteng leh hatna tengteng a TOUPA pom amah bang mahmah a maa kumpipa kuamah a om nawn kei uh; A nungin leng amah bang kuamah a om nawn sam kei uhi

²⁶Tačiau Viešpats neatsisakė savo didelės rūstybės, kuri buvo užsidegusi prieš Judą dėl visų Manaso nusikaltimų, kuriais jis supykdė Viešpatį.

²⁶Huchipipiin leng TOUPAN a hehna thupi mahmah Manasiin a nahehsakna tengteng jiak in Juda tunga a hehna kuang a hihdai kei lai hi.

²⁷Viešpats tarė: “Aš atstumsiu Judą, kaip atstūmiau Izraelį, ir atmesiu Jeruzalę­šitą miestą, kurį išsirinkau, ir namus, apie kuriuos sakiau: ‘Ten bus mano vardas’ ”.

²⁷Huan, TOUPAN, Israel ka suan mang bangin Juda leng ka muh phak louhna ah ka suan mang sam ding a, hiai khua ka tel Jerusalem ngei leh, huailaiah ka min a om ding, ka chih in ka pai mang ding, a chi a.

²⁸Visi kiti Jozijo darbai surašyti Judo karalių metraščių knygoje.

²⁸Huchiin Josia tanchin dangte, a thilhih tengteng Juda kumpipate lal lai tanchin gelhna bu-ah a tuang ahi kei maw?

²⁹Jo dienomis Egipto faraonas Nekojas išėjo prieš Asirijos karalių Eufrato upės link. Karalius Jozijas išėjo priešais jį, ir tas nužudė jį Megide, kai jie susitiko.

²⁹A lal lain, Aigupta kumpipa Pharoneko bel Assuria kumpipa sual dingin Euphrates luiah a hoh tou-a; huan, kumpipa Josiain amah a vasual a; huan aman amah a muh tak in Megiddo khuaah a that hi.

³⁰Jo tarnai parvežė jį vežime mirusį iš Megido į Jeruzalę ir palaidojo jo kape. Krašto žmonės paėmė Jehoachazą, Jozijo sūnų, ir patepė jį karaliumi jo tėvo vietoje.

³⁰Huan, a miten Megiddo akipanin a luang kangtalaiin a paipih ua, Jerusalem ah a lutpih ua, amah hanah a vui uh. Huchiin huai gam a miten Josia tapa Jehoahaz a pi ua, sathau a nilh ua, a pa sikin kumpipain a bawlta uhi.

³¹Pradėdamas karaliauti, Jehoachazas buvo dvidešimt trejų metų ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius. Jo motina buvo Hamutalė, Jeremijo duktė, iš Libnos.

³¹Jehoahaz bel a lal pattungin kum sawmnih leh kum thum a upa ahi a; Jerusalem ah kha thum a lal a: a nu min Hemutal, Libna khuaa Jeremia tanu ahi.

³²Jis darė pikta Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvai.

³²Huan, a pi leh pute hih dan bangbang TOUPA mitmuh in thil hoihlou mahmah a hih seka.

³³Faraonas Nekojas suėmė jį Ribloje, Hamato krašte, kad jis negalėtų karaliauti Jeruzalėje, o kraštui uždėjo duoklę: šimtą talentų sidabro ir talentą aukso.

³³Huan, Pharo-nekoin Jerusalema vaihawm thei nawn lou dingin Hamath gama Ribla khuaah a koltang sak a; huan, a gam uh dangka talent zakhat leh dangkaeng talent khat a leiba sak hi.

³⁴Faraonas Nekojas paskyrė Judo karaliumi Jozijo sūnų Eljakimą jo tėvo Jozijo vietoje ir pakeitė jo vardą į Jehojakimą, o Jehoachazą nusivedė į Egiptą; ten jis ir mirė.

³⁴Huan Pharo-nekoin Josia ta Eliakim a pa Josia sikin a lal saka, a min bel Jehoiakim chiin a khen saka; Jehoahaz bel a pi manga; Aigupta gamah a paia, huaiah a si hi.

³⁵Jehojakimas atidavė sidabrą ir auksą faraonui. Jis apdėjo kraštą mokesčiais, kad galėtų sumokėti faraono uždėtą duoklę. Kiekvienas krašto gyventojas turėjo sumokėti jam paskirtą mokestį sidabru ir auksu.

³⁵Huan, Jehoiakimin dangka leh dangkaeng Pharo a pe phota; a gamte uh Pharo thupiak bangin a dangkaa pe dingin siah a leh liau sak a: Pharo-neko kianga piak dingin mi chih liau dinga a seh zah chiat bangin huai gama mitea dangka leh dangkaeng a liau sak hi.

³⁶Pradėdamas karaliauti, Jehojakimas buvo dvidešimt penkerių metų ir karaliavo Jeruzalėje vienuolika metų. Jo motina buvo vardu Zebida, Pedajo duktė, iš Rumos.

³⁶Jehoiakim bel a lal pattungin kum sawmnih leh kum ngaa upa ahi; Jerusalem ah kum sawm leh kum khat a lal a: a nu min Zebida, Ruma khua a Pedai tanu ahi.Huan, a pi leh pute hih dan bangbangin TOUPA mitmuhin thil hoih lou mahmah a hih sek hi.

³⁷Jis darė pikta Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvai.

³⁷Huan, a pi leh pute hih dan bangbangin TOUPA mitmuhin thil hoih lou mahmah a hih sek hi.