¹Joabui buvo pranešta, kad karalius verkia ir gedi Abšalomo.

¹Huchi in Joab a hilh ua, Ngai in, kumpipa'n Absalom a sun ve, a chi ua.

²Tos dienos pergalė virto gedulu visiems žmonėms, nes žmonės girdėjo kalbant, kad karalius sielojasi dėl savo sūnaus.

²Huchi in huai ni a a zohna uh mi tengteng a ding in sunna a hong hi zota hi: Kumpipa a tapa ziak in a lungkham mahmah, a chih uh huai ni in mipite'n lah a na zata ngal ua.

³Žmonės grįžo į miestą tylomis, kaip grįžta susigėdę tie, kurie pabėgo iš mūšio.

³Huan, mipite bel kidouna a mi taimang a zum ziak ua a guk a paimang bang in huai ni in a guk in khopi ah a lut uhi.

⁴Karalius, apsidengęs veidą, šaukė garsiu balsu: “Mano sūnau Abšalomai! Abšalomai, mano sūnau, mano sūnau!”

⁴Huan, kumpipa'n a mai a hum a, Aw ka tapa Absalom, aw Absalom, Ka tapa, ka tapa! Chi in kumpipa a kap huphup a.

⁵Joabas, nuėjęs pas karalių, tarė: “Tu šiandien sugėdinai visus savo tarnus, kurie išgelbėjo tave bei tavo sūnų, tavo dukterų, tavo žmonų ir sugulovių gyvybes.

⁵Huan, Joab in ah kumpipa kiang ah a lut a, Na hinna te, na tapate leh na tanute hinna leh na zite leh na meite hinna humbitmite tuni in zum tak in na bawlta ve;

⁶Tu myli tuos, kurie tavęs nekenčia, ir nekenti tų, kurie tave myli. Tu šiandien parodei, kad kunigaikščiai ir tauta tau nieko nereiškia. Dabar matau, kad jei Abšalomas būtų gyvas, o mes visi būtume žuvę, tu būtum patenkintas.

⁶Nang hon hawte na it a, nang hon itte na mudah a. Heutute leh sepaihte nang a ding a bangmah hilou bang in tuni in na hihlangta a: Absalom pen dam in, kou dang tengteng tuni in si zo vek le ung, huai tuh na kipahlam tak hi leh kilawm in tuni in ka thei ahi.

⁷Taigi dabar eik ir kalbėk savo žmonėms. Prisiekiu Viešpačiu, jei neišeisi, tai rytoj neturėsi jų nė vieno; tai bus tau didžiausia nelaimė iš visų, kurias patyrei nuo pat savo jaunystės iki šios dienos”.

⁷Huaiziak in thou inla, pawt khe mai in, na mite lungkimsak lam sang in thu gen in: na pawt khiak kei leh TOUPA lou in ka kichiam ahi, mi khat lel leng tu zan in na kiang a om a omkei ding uh: huan, huai lah nang a ding in na tuailai a kipan tutan a na tung a thil hoihlou hongtung tengteng sang tham in a hoihkei zo ding, a chi a.

⁸Karalius atsikėlė ir atsisėdo vartuose. Ir visiems žmonėms buvo pranešta: “Karalius sėdi vartuose”. Tuomet visi žmonės ėjo pas karalių. Izraelitai išsibėgiojo kiekvienas į savo palapines.

⁸Huchi in kumpipa a thou a, kulh kongpi ah a tu a. Ngai un, kumpipa kulh kongpi ah a tu hi, chi in mipi tengteng a hilh ua: huan, mipi tengteng kumpipa ma ah a vahoh uh. Israelte bel amau puan in chiat uah a taikek uh.

⁹Tarp izraelitų giminių kilo ginčai ir nesutarimai: “Karalius mus išlaisvino iš mūsų priešų, jis mus išgelbėjo iš filistinų, o dabar turėjo bėgti iš krašto nuo Abšalomo.

⁹Kumpipa'n i melmate uh khut a kipan hon honkhia a, Philistiate khut a kipan hon hondamta; huan, tu in hiai gam a kipan in Absalom a taikhiaksan.

¹⁰Abšalomas, kurį buvome patepę valdovu, žuvo mūšyje. Kodėl dabar delsiame parsivesti karalių atgal?”

¹⁰Huan, Absalom i kumpipa ding a sathau i nilhpa kidouna ah a sita ngal a, Bang achia ahia kumpipa kamkhat bek sap vai na hawmlouh uh? Chi in Israel mite tengteng a kisel tualtual uh.

¹¹Dovydas pasiuntė pas kunigus Cadoką ir Abjatarą ir prašė kalbėti Judo vyresniesiems: “Kodėl jūs norite būti paskutiniai parvedant karalių į Jeruzalę? Nes tos kalbos Izraelyje pasiekė net karaliaus namus.

¹¹Huchi in kumpipa'n siampu Zadok leh Abiathar kiang ah, Juda upate kaing ah, Bangdia kumpipa a in lam a pikik thu a a zekaipen a pang na hi ua? Israel mite'n kumpipa pikik thu a gen ulah kumpipa kiang a tungta ngal a.

¹²Jūs esate mano broliai, mano kūnas ir kaulai. Kodėl jūs norite būti paskutiniai parvedant karalių?”

¹²Ka unaute na hi ua, ka guh leh ka sa lah na hi ngal ua, bang achia a zekaipen a pang peuhmah na hi ua? Chi in va gen un.

¹³O Amasai kalbėjo: “Argi tu nesi mano kūnas ir kaulai? Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei tu netapsi mano kariuomenės vadu vietoj Joabo”.

¹³Huan, Amasa kiang ah, Ka guh leh ka sa na hi ka hia? Joab sik a ka ma a sepaihte heutu dia ka hon bawllouh a ka hon bawlkei leh, Pathian in a loh loh hon loh mai henla, huai sang a thupi zaw in leng, a chi hi, va chi in, chi in mi a sawl a.

¹⁴Tuo būdu Dovydas laimėjo visų Judo žmonių širdis; jis buvo pakviestas grįžti su visais savo tarnais.

¹⁴Huchi in Juda mite tengteng lungsim mi khat lungsim bang mai in a awnsakta a; huchi in kumpipa kiang a, Na mite tengteng toh hongkik nawn un, chi ding in mi a sawl uh.

¹⁵Karalius grįžo ir pasiekė Jordaną. Judo žmonės atėjo į Gilgalą sutikti karalių ir perkelti jį per Jordaną.

¹⁵Huchi in kumpipa a pai nawn a, Jordan a vatung a. Huan, Judate kumpipa na dawn a, kumpipa Jordan a na pi galkah ding in Gilgal ah a hoh uh.

¹⁶Gero sūnus Šimis, benjaminas iš Bahurimo, taip pat atskubėjo su Judo vyrais karaliaus Dovydo pasitikti.

¹⁶Huan, Hahurim khua a mi Benjamin mi Ger tapa Simei leng kimtak in kumpipa dawn ding in Judate mah toh kiton in a pawt khia.

¹⁷Su juo buvo tūkstantis vyrų iš Benjamino, taip pat Ciba, Sauliaus namų tarnas, su penkiolika sūnų bei dvidešimt tarnų. Jie perėjo per Jordaną pirma karaliaus

¹⁷Huan, a kiang ah Benjamin mi sangkhat toh, Saula inkote sikha Sib, a tapa sawm leh nga leh a sikha sawmnih toh a tel ua: huan, kumpipa mitmuh in Jordan a galkahta uhi.

¹⁸ir padėjo jo šeimynai persikelti per Jordaną, patarnaudami jam. Gero sūnus Šimis puolė ant žemės prieš karalių, kai jis buvo persikėlęs per Jordaną,

¹⁸Huan, kumpipa inkote pi galkahna ding leh hoih a sak bangbang a a hih ding in long a paipih ua. Huan, Jordan lui a galkah leh Ger tapa Simei kumpipa ma ah a khupboh.

¹⁹ir tarė: “Neįskaityk mano kaltės, mano valdove, ir neprisimink to, ką tavo tarnas darė tau išeinant iš Jeruzalės, ir nelaikyk to savo širdyje.

¹⁹Huan, kumpipa kiang ah, Ka pu in thulimlouhna nei in hon sepkei teitei leh, toupa ka pu in Jerusalem a pawtsan ni a na sikha in diklou tak a a na hihte leng thei gige samkei leh, kumpipa'n lungsim ah paikei leh.

²⁰Žinau, kad esu kaltas. Šiandien atvykau pirmas iš visų Juozapo namų savo valdovo karaliaus pasitikti”.

²⁰Na sikha in thil ka hihkhial chih ka kithei a; huaiziak in, ngai in, Joseph inkote tengteng lak a ka pu toupa dawn ding a tuni a hong pawt masapen leng ka hi hi, a chi a.

²¹Cerujos sūnus Abišajas tarė: “Ar Šimį nereikėtų bausti mirtimi už tai, kad jis keikė Viešpaties pateptąjį?”

²¹Himahleh Zerui tapa Abisai in a dawng a, TOUPA sathau nilhpa a hamsiat ziak in Simei pen hihlup ding ahi kei dia hia? a chi a.

²²Dovydas atsakė: “Kas man ir jums, Cerujos sūnūs, kad jūs šiandien man prieštaraujate. Ar šiandien reikėtų ką nors bausti mirtimi Izraelyje? Juk aš šiandien žinau, kad esu Izraelio karalius”.

²²Huan, David in, Nou Zerui tapate aw, noute hon na theihsak ding uh bang ahia om? Tuni in kei hon doute na hi kei umaw? Tuni a Israel lak a mi mawngmawng hihlup ding ahi hia? Tuni in Israel mite tung a kumpipa ka hih a theilou ka hi maw? a chi a.

²³Karalius pasakė Šimiui: “Tu nemirsi”, ir prisiekė jam.

²³Huan, kumpipa'n Simei kiang ah, Na si hetkei ding, a chi a. Kumpipa a kiang ah a kichiamta hi.

²⁴Sauliaus sūnus Mefi Bošetas atvyko karaliaus pasitikti. Jis nebuvo plovęs savo kojų, kirpęs barzdos ir plovęs drabužių nuo tos dienos, kai karalius išėjo, iki jis sugrįžo.

²⁴Huan, Saula tapa Mephiboseth kumpipa dawn ding in a hong khia a; kumpipa a pawt khiak ni a kipan a galmuang a hong pai nawn ni tan in a khete a zunkei a, a khamul a sumkei a, a puan leng a sawp samkei hi.

²⁵Jam atvykus iš Jeruzalės karaliaus pasitikti, karalius klausė: “Mefi Bošetai, kodėl nėjai su manimi?”

²⁵Huan, hichi ahi a, kumpipa dawn ding a Jerusalem a hoh kumpipa'n a kiang ah, Mephiboseth, Bangdia ka kiang a hong sam lou? A chi a.

²⁶Mefi Bošetas atsakė: “Mano valdove karaliau, mano tarnas apgavo mane. Tavo tarnas buvo jam įsakęs pabalnoti asilą, kad raitas galėčiau vykti su karaliumi, nes aš esu luošas,

²⁶Huan, aman a dawng a, Aw toupa, ka pu, ka sikha in hon khem a: na sikha in, Kumpipa kiang a hoh ding in ka tuanna ding in sabengtung ka van ding, ka chi a; na sikha lah a khe a bai ngal a.

²⁷o jis apšmeižė mane tau. Tačiau karalius kaip Dievo angelas. Taigi daryk, kas tau patinka.

²⁷Huan, kumpipa ka pu kiang ah na sikha a hek a; himahleh toupa ka pu Pathian angel bang ahi a; huaiziak in hoih na sak bangbang in hih in.

²⁸Visi mano tėvo namai buvo tarsi mirę žmonės mano valdovo karaliaus akyse. O tu pasodinai savo tarną valgyti prie savo stalo. Argi dar daugiau galėčiau tikėtis iš karaliaus?”

²⁸Ka pa inkote tengteng toupa ka pu ma a hihlum vek dia kilawm ahi ngut ua; himahleh na sikha na an umpihte lak ah na pangsak a. Huaiziak in kumpipa kiang ah thil dang phut ngam lai dia kilawm ka hi maw? a chi a.

²⁹Karalius jam atsakė: “Kam tu visa tai kalbi. Aš pasakiau, kad tu ir Ciba pasidalintumėte žemę”.

²⁹Huan, kumpipa'n a kiang ah, Na tungtang thu bang dia gen nawn nak na hia? Nang leh Zib gam kihawm un ka chi hi, a chi a.

³⁰Mefi Bošetas atsakė karaliui: “Tegul Ciba viską ima, man gana to, kad mano karalius sveikas sugrįžo į savo namus”.

³⁰Huan, Mephiboseth in kumpipa kiang ah, Eh, aman tang vek heh, toupa ka pu lah amah in ah galmuang in a hongta ngal a, a chi a.

³¹Gileadietis Barzilajas atėjo iš Rogelimo palydėti karalių per Jordaną.

³¹Huan, Gilead mi Berzilai Rogelim a kipan in a hong suk a; kumpipa Jordan a pi galkah ding in a kiang ah Jordan a kan hi.

³²Jis buvo labai senas žmogus, aštuoniasdešimties metų amžiaus. Karaliui gyvenant Machanaime, jis aprūpino karalių maistu, nes Barzilajas buvo labai turtingas.

³²Barzilai bel upa pi ahi a, kum sawmgiat a upa ahi a: Mahanaim a kumpipa om sung in nek ding a na tuah sak a; mi neizou tak ahi.

³³Karalius sakė Barzilajui: “Eime su manimi į Jeruzalę, ten aš tave viskuo aprūpinsiu”.

³³Huan, kumpipa'n Berzilai kiang ah, ka kiang ah hong inla, ka kiang ah Jerusalem ah ka hon vak ding, a chi a.

³⁴Barzilajas atsakė karaliui: “Kiek man beliko gyventi, kad aš eičiau su karaliumi į Jeruzalę?

³⁴Huan, Barzilai in kumpipa kiang ah, Ni bangzah kum bangzah damlai ding ka hi a, Jerusalem a kumpipa kiang a ka hoh touh tei na ding?

³⁵Man šiandien jau aštuoniasdešimt metų. Ar aš atskirsiu, kas gera ir kas bloga? Ar pajusiu tavo valgių ir gėrimų skonį? Ar beišgirsiu dainuojančių vyrų ar moterų balsus? Tai kodėl tavo tarnas turėtų būti našta mano valdovui karaliui?

³⁵Tu in kum sawmgiat ka hia; a sia leh a pha leng khen ka hia hia? Na sikha in ka thil nek leh dawnte a lim leh limlou leng thei thei ka hi nawn ahia? Pasal leh numeite lasak ging leng ka za thei nawn ahia? Huaiziak in na sikha bang ding in toupa ka pu ding a puakgik ka hih maizen ding?

³⁶Tavo tarnas tik truputį palydės tave už Jordano. Kodėl tad karalius turėtų man taip atsilyginti?

³⁶Na sikha in kumpipa kiang a Jordan galkah tei lel ka tup ahi; bang ding in kumpipa'n huchi bang in hoih man a hon thuk chitchiat dia?

³⁷Prašau, leisk man grįžti į savo miestą, kad galėčiau mirti ten, kur mano tėvo ir motinos kapas. Tegul tavo tarnas Kimhamas eina su tavimi, karaliau, ir jam daryk tai, kas tau atrodys tinkama”.

³⁷Hehpihtak in na sikha zaw hon pai nawnsak mai in ka hon ngen hi, ka nu leh ka pa han omna koumau khua ngei ah ka si ding. Ahihhang in en in, na sikha Chimham; TOUPA ka pu kiang ah galkah henla, a tungah hoih na sak bangbang in hih in, a chi a.

³⁸Karalius atsakė: “Kimhamas eis su manimi, aš jam atlyginsiu pagal tavo norą ir, ko prašysi, padarysiu”.

³⁸Huan, kumpipa'n a dawng a, Chimham ka kiang ah a galkah sam ding a, hoih na sak bang zel in a tungah ka hih ding: huan, thil bang peuh na hon nget peuhmah ka hon hihsak ding, a chi a.

³⁹Visi žmonės ir karalius persikėlė per Jordaną. Karalius pabučiavo Barzilają ir jį palaimino. Barzilajas sugrįžo į savo namus.

³⁹Huan, mipi tengteng Jordan gal a kah ua, huan, kumpipa leng a galkah a; huan, kumpipa'n Barzilai a tawp a, vual a zawl a: huan, amah mun lam ah a pai nawnta hi.

⁴⁰Karaliui keliaujant į Gilgalą, Kimhamas ir visi Judo žmonės bei pusė Izraelio žmonių lydėjo karalių.

⁴⁰Huchi in kumpipa Gilgal ah a galkah a, Chimham a kiang ah a galkah sam hi. Huan, Juda mi tengteng in kumpipa a pi galkah ua, Israel mi leng a kimkhat a pang uh.

⁴¹Visi Izraelio vyrai atėjo pas karalių ir tarė: “Kodėl tave pasisavino mūsų broliai iš Judo ir perkėlė per Jordaną tave su šeimyna ir visais tavo žmonėmis?”

⁴¹Huan, ngai in, Israel mi tengteng kumpipa kiang ah a hong ua, kumpipa kiang ah, Bang achia ka unau uh Juda mite'n nang hon gukhia a, kumpipa leh a inkote leh David mi tengteng leng Jordan gal a a pi khawm vek mawk uh? A chi ua.

⁴²Judo vyrai atsakė izraelitams: “Todėl, kad karalius yra mums artimesnis. Kodėl pykstate? Ar karalius mus maitino? Ar jis davė mums dovanų?”

⁴²Huan, Judami tengteng in Israel mite a dawng ua, Kumpipa ka kinaihpih uh a hih ziak ahi: bang dia hiai thu a heh mawk? Kumpipa neih muang a om ka hi mahmah ua maw? thil piak bang hiam te leng a hon nei ahia? a chi ua.Huan, Israel mite'n Juda mite a dawng ua, Kumpipa ah tan sawm ka nei ua, David ah noute sang in anglaitanna ka neizaw uh; bang dia hon ngaineu maw, kumpipa pi kik nawn sawm masate ka hikei uh maw? a chi ua. Huchi in Juda mite thu Israel mite thu sang in a gum zaw hi.

⁴³Izraelitai atsakė Judo vyrams: “Mes turime dešimt dalių pas karalių ir mes turime daugiau teisių į Dovydą negu jūs. Kodėl mus paniekinote? Argi ne mes pirmieji turėjome sugrąžinti karalių?” Judo vyrai kalbėjo griežčiau už izraelitus.

⁴³Huan, Israel mite'n Juda mite a dawng ua, Kumpipa ah tan sawm ka nei ua, David ah noute sang in anglaitanna ka neizaw uh; bang dia hon ngaineu maw, kumpipa pi kik nawn sawm masate ka hikei uh maw? a chi ua. Huchi in Juda mite thu Israel mite thu sang in a gum zaw hi.