¹Kai kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė mokyti brolius: “Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti”.

¹Huan, mi kuate hiam Judia gam akipanin a hongsuk ua, Mosi dan banga zek na sum kei uleh hotdam na hi theikei ding uh, chiin, unaute a hilh ua.

²Kilo nemažas vaidas ir ginčas tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie kiti iš anų nuvyktų dėl šio klausimo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.

²Huchiin, Paula leh Barnaba amau toh kisel petmaha a kisel ua a kilan jiak un, Paula leh Barnaba amau tuh a lak ua kuate hiam toh, huai thubuai tungah, Jerusalem khua a sawltakte leh upate kiangah hohtou dingin a sep ua.

³Bažnyčios aprūpinti, jie iškeliavo per Finikiją ir Samariją, pasakodami apie pagonių atsivertimą, ir tuo padarė didelį džiaugsmą visiems broliams.

³Huchiin, Saptuamten a vakha ua, amau Jentelte kihei kik nawndan thu gen jelin, Phinisi gam leh Samari gam a tawnsuakta uh; huchiin unaute tengteng a kipaksak mahmah uhi.

⁴Atvykę į Jeruzalę, jie buvo priimti bažnyčios, apaštalų bei vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas kartu su jais nuveikė.

⁴Huan, Jerusalem khua a tun touh uh saptuam pawlte, sawltakte, upaten a na kipahpih uh; huan, Pathianin amau zanga thil a hih tengteng khawng a gen uhi.

⁵Tuomet pakilo kai kurie įtikėjusieji iš fariziejų partijos ir tarė: “Juos reikia apipjaustyti ir įsakyti, kad laikytųsi Mozės Įstatymo”.

⁵Himahleh, Pharisai pawl gingta sam kuate hiam a kisa ua, Jentelte zek sum ding ahi, Mosi dan zuih leng a lak uah chiam chitchiat ding ahi, a chi ua.

⁶Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti.

⁶Huan, sawltakte leh upate, huai thu ngaihtuah dingin a kikhawm ua.

⁷Įsiliepsnojus ilgam ginčui, Petras pakilo ir kreipėsi į juos: “Vyrai broliai, jūs žinote, kad Dievas jau nuo senų dienų išsirinko mane iš jūsų, kad pagonys iš mano lūpų išgirstų Evangelijos žodį ir įtikėtų.

⁷Huan, a kisel ek nung un Peter a kisa a, a kiang uah, unaute aw, Jentelten keimah kama Tanchin Hoih thu ja a gingta dinga, Pathianin nidang laia na lak ua kipana a honsehdan na thei uhi.

⁸Ir Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums.

⁸Huan, lungsim theipa Pathianin eite honpiak bangmahin Kha Siangthou a kiang ua pe samin a tunguah a kipak chih a theisaka;

⁹Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu nuskaistindamas jų širdis.

⁹huan, eite leh amau khentuam neilouin ginin a lungsim uh a hihsiangthou hi.

¹⁰Tad kodėl gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų tėvai, nei mes patys negalėjome panešti?

¹⁰Huchiin, i pipute leh eiten I zoh louhsa hakkol tunah nungjuite tunga ngak tuma bangdia Pathian kalh na hi ua leh?

¹¹Juk mes tikime, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus malone būsime išgelbėti kaip ir jie”.

¹¹Amau gintak bangmahin eiten leng Toupa Jesu hehpihna jiaka hotdam ding hiin i kigingta ngal ua, a chi a.

¹²Tada visas susirinkimas nutilo ir ėmė klausytis Barnabo bei Pauliaus pasakojimo, kokių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė tarp pagonių.

¹²Huchiin, mipi tengteng a dai dide ua, Barnaba leh Paulain Pathianin amau zanga Jentelte laka chiamtehna leh thillamdang a hih thu a gen lai siah uh a ngaikhia ua.

¹³Kai jie nutilo, atsiliepė Jokūbas ir tarė: “Vyrai broliai, paklausykite manęs!

¹³Huan, a gen khit un Jakobin a gen sam a,

¹⁴Simonas papasakojo, kaip Dievas pirmą kartą aplankė pagonis, kad išsirinktų iš jų savo vardui žmones.

¹⁴Unaute aw, ka thu ngaikhia un, Pathianin amah min pu dingin a lak ua kipan mite lakhe dingin a lak ua kipan mite lakhe dingin Jentelte a kan tungthu Sumeonin a gen hi.

¹⁵Čia dera pranašų žodžiai, kaip parašyta:

¹⁵Huan, huai thu leh jawlneite thu a kituak hi:

¹⁶‘Paskui sugrįšiu ir vėl atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir vėl ją išskleisiu,

¹⁶Huai khit chiangin ka kik nawn dinga, David biakbuk chim ka bawl nawn dinga, a siatna lai ka puah tou nawn ding;

¹⁷kad ieškotų Viešpaties ir visi kiti žmonės, visi pagonys, kuriems skelbiamas mano vardas,­sako Viešpats, visa tai darantis’.

¹⁷Mi dang, Jentel tengteng ka min honkikoppihten, Toupa a zonna ding un huai biakbuk tuh ka tungding, chiin.

¹⁸Nuo amžių Dievui žinomi visi Jo darbai.

¹⁸Khovel siam chil akipan hiai thu theisakpa Toupan a chi hi, chih gelh ahi.

¹⁹Todėl aš manau, kad į Dievą atsivertusių pagonių nereikia apsunkinti,

¹⁹Huaijiakin hichiin ka sep ahi, Jentelte laka Pathian lam ngate hihgim kei lehang,

²⁰o tik jiems parašyti, jog susilaikytų nuo susiteršimo stabais, nuo ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo.

²⁰milim biakna thilnin nek khawng kingaih khawng, sa heklup leh sisan nek khawng tawpna dingin a kiang uah gelh zo lehang, ka chu pen ahi.

²¹Juk Mozė kiekviename mieste nuo senų laikų turi savo skelbėjų ir kas sabatą yra skaitomas sinagogose”.

²¹Mosi in nidang lai akipan kho tengah a thu tangkoupihpa a nei jela, kikhopna in peuhah Khawlni tengin a thu sim ahi jel hi, a chi a.

²²Tada apaštalai ir vyresnieji kartu su visa bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu: Judą, vadinamą Barsabu, ir Silą, kurie buvo vadovaujantys tarp brolių.

²²Huan, sawltakte, upate, saptuam tengteng toh, a pawl ua mi tel, Paula leh Barnaba kiangah Antiok khua a hohsak hoih a sa ua; a telte uh min tuh Juda (Barsaba a chih uh, ) leh Sila ahi ua, huai mite tuh unaute laka heutu deuh ahi uhi.

²³Jiems įteikė tokį raštą: “Apaštalai, vyresnieji ir broliai siunčia sveikinimą broliams, kilusiems iš pagonių Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje.

²³Huan, hichibangin a gelh ua, a khut uah a khak uh: - Sawltakte leh unaute laka upaten Antiok khua ah, Suria gamah leh Silisia gama Jentel unaute chibai a buk uh.

²⁴Sužinoję, kad kai kurie iš mūsų nuvykę savo kalbomis sukėlė jums nerimo ir sujaukė jūsų sielas, liepdami apsipjaustyti ir laikytis Įstatymo,

²⁴Ka pawl lak ua mi kuate hiamin thu genin nou a honhihbuai ua, na lungsim uh a honmangbangsak uh chih ka ja ua, a kiang uah thu bangmah ka pen gal kei ua.

²⁵mes susirinkę vieningai nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi,

²⁵Huaijiakin thu khat sata ka kikhop un, ka deihtak uh Barnaba leh Paula,

²⁶kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas.

²⁶Toupa Jesu Kris min jiaka sih khawk saloute toh, mi telte na kiang ua honsawl hoih ka sa uhi.

²⁷Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš žodžiu.

²⁷Huchiin, Juda leh Sila ka honsawl uhi, amau leng hiai thu mah kamin a honhilh ding uh.

²⁸Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina:

²⁸Kha Siangthou leh kou hiai thu poimohte chihlouhngal, puakgik tuan na tunguah bangmah nga kei le ung hoih ka sa uhi:

²⁹susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!”

²⁹milim biakna sa nek khawng, sa sisan nek khawng, kingaih khawng tawp le uchin ka chi uh; hiaite na tawp uleh nou adingin a hoih ding hi. Damtakin om un, chiin.

³⁰Išsiųstieji, atvykę į Antiochiją, sukvietė bendruomenę ir įteikė laišką.

³⁰Huchiin, a sawl un a kuan ua, Antiok khua ah a tung suk ua; huan, mipi a sam khawm ua, lai tuh a pia ua.

³¹Skaitydami šie džiaugėsi paguoda.

³¹Huan, a simkhit un lungmuanna thu jiakin a kipak mahmahta uhi.

³²Judas ir Silas, būdami pranašai, gausiais žodžiais skatino ir stiprino brolius.

³²Huan, Juda leh Silain, jawlnei leng ahi ua, thu tampiin unaute tuh a khamuan ua, a hihkip uhi.

³³Pabuvę ten kurį laiką, jie buvo brolių išleisti ramybėje pas apaštalus.

³³Huan, huaiah sawt khop a om nung un amau honsawlte kianga pain awn dingin,

³⁴Bet Silas nusprendė ten pasilikti.

³⁴unauten khamuangtakin a pawtsak nawnta uhi.

³⁵Paulius su Barnabu taip pat pasiliko Antiochijoje, kartu su daugeliu kitų mokydami ir pamokslaudami Viešpaties žodį.

³⁵Paula leh Barnaba bel Antiok khua ah Toupa thu hilh leh genin a om nilouh ua, mi dang tampite toh.

³⁶Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: “Grįžkime, aplankykime brolius visuose miestuose, kur skelbėme Viešpaties žodį, ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi”.

³⁶Huan, ni bangzah hiam nungin Paulain Barnaba kiangah, Tuin hoh nawn lehang, kho tenga Toupa thu i genna peuha unau omte vaveh jel lehang la, a omdan uh va en leng, a chi a.

³⁷Barnabas norėjo pasiimti kartu ir Joną, vadinamą Morkumi,

³⁷Huan, Barnabain Johan (Marka a chih uh) a kiang ua tonpih a tum a;

³⁸bet Paulius manė būsiant geriau neimti tokio, kuris Pamfilijoje buvo nuo jų pasitraukęs ir nesidarbavo su jais.

³⁸Paulain bel amah a kiang ua a tonpih uh hoih a sa keia, Pamphilia gamah amau a kiksana, nasepna a a kiang ua a hoh sam tak louh jiakin.

³⁹Kilo toks smarkus ginčas, kad jie vienas nuo kito atsiskyrė. Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą,

³⁹Huchiin, nakpiin a kiselta ua, huan, a kikhen ua, Barnabain Marka a kiangah a tonpih a, Kupra tuikulh lamah longin a hohta hi.

⁴⁰o Paulius, pasirinkęs Silą, iškeliavo, brolių patikėtas Viešpaties malonei.

⁴⁰Paulain tuh Sila a tela, unauten Toupa hehpihna a kepsak nung un a paikheta hi.Huan, saptuam pawlte hihkip jelin Siria leh Silisia gam a tawn suak uh.

⁴¹Jis leidosi per Siriją ir Kilikiją, stiprindamas bažnyčias.

⁴¹Huan, saptuam pawlte hihkip jelin Siria leh Silisia gam a tawn suak uh.