¹Tada Agripa tarė Pauliui: “Tau leidžiama paaiškinti savo bylą”. Paulius, pamojęs ranka, pradėjo gynimosi kalbą:

¹Huan, Agrippain, Paula kiangah, Na siamna thu na gen thei hi, achia. Huan, Paulain a khut a jaka, a siamna thu a gen a;

²“Karaliau Agripa! Esu laimingas, galėdamas šiandien tavo akivaizdoje gintis nuo viso to, kuo esu žydų kaltinamas,

²Kumpipa Agrippa, Judaten a honhekna tengteng ua ka ka siamna thu tunia na maa ka gen ding jiakin kipakin ka kithei hi;

³juo labiau, kad tau žinomi visi žydų papročiai ir ginčijami klausimai. Todėl prašau kantriai manęs išklausyti.

³Hiai ka kipahna pen ahi, Judate lakah dan leh thubuai tengteng thu a na pil mahmah jiakin; huaijiakin muangtaka non ngaihkhiaksak dingin ka honngen ahi.

⁴Visi žydai žino apie mano gyvenimą nuo jaunystės, kuris nuo pradžių prabėgo mano tautoje, Jeruzalėje.

⁴A tunga ka naupan laia kipan, ka chite lakah leh Jerusalem khua a ka omdan Judate tengtengin a thei uh.

⁵Jie pažįsta mane nuo seno ir, jei norėtų, galėtų paliudyti, kad aš, būdamas fariziejus, gyvenau, laikydamasis griežčiausios mūsų religijos krypties.

⁵A tunga patin ka tanchin a thei uh, huchia ka sabiak dan ua ngentel pen angeina a Pharisai hi inga, a ut uleh a hon genpih thei uh ahi.

⁶Dabar aš čia stoviu ir esu teisiamas už tai, kad viliuosi pažadu, kurį Dievas yra davęs mūsų tėvams.

⁶Huan, Pathianin ka pipute uh kianga thu achiam lametna jiakin hiaiah tuin vaihawm sakin ka ding ahi,

⁷Jo išsipildant tikisi sulaukti mūsų dvylika giminių, uoliai tarnaudamos Dievui dieną ir naktį. Dėl šitos vilties, karaliau Agripa, aš ir esu žydų kaltinamas.

⁷huai thuchiam, ka nam uh sawmlenihin, sun leh janin Pathian na phatuamngai taka semin, muh a lamen uhi. Kumpipa aw, huai lametna tungthu ah Judaten a honhek uhi.

⁸Kodėl jums atrodo neįtikėtina, kad Dievas prikelia numirusius?

⁸Pathianin misite a kaithou chih bangchin gintak huailou a sep na hi ua?

⁹Tiesa, ir aš maniau, kad privalau visais būdais kovoti su Jėzaus Nazariečio vardu.

⁹Ken leng Nazaret Jesu min kalh lamin thil lampi hih leng hoihin ka nagingta naka.

¹⁰Aš taip ir dariau Jeruzalėje. Gavęs iš aukštųjų kunigų įgaliojimus, daugybę šventųjų uždariau į kalėjimus, o kai jie buvo žudomi, pritardavau.

¹⁰Huai bang Jerusalem khua ah leng ka hih jel ahi; huan, siampu liante kiangah thu ka mu a, mi siangthoute laka mi tampi suangkulh ah ka khum jela; huan, a hihlup lai un, lemsa lamah leng ka napang jel ahi.

¹¹Visose sinagogose dažnai juos bausdavau, versdavau piktžodžiauti ir, be saiko prieš juos įtūžęs, persekiojau net svetimuose miestuose.

¹¹Huan, kikhopna in tengah ka sawi gige a. Jesu thu gensiatsak ka tum teitei nak hi, huan, a tunguah ka gilou mahmah, gamdang kho pha hialin leng ka sawi jel ahi.

¹²Tais pačiais tikslais keliavau į Damaską, turėdamas aukštųjų kunigų įgaliojimus ir leidimą.

¹²Huchibang hih dingin, siampu lalte thu muin leh, a sawlna lai uh tawiin, Damaska khua ah ka hoha.

¹³Kelyje vidurdienį, karaliau, aš staiga išvydau, kaip mane ir keliavusius su manimi apšvietė šviesa iš dangaus, skaistesnė už saulę.

¹³Huan, i aw, Toupa, ka pai lain, sun annek hun ahi a, van akipan vak banghiam, ni vak sanga vakjaw, keimah leh ka paipihte kimah vakin ka mu a.

¹⁴Mes visi parpuolėme žemėn, ir aš išgirdau balsą, kuris man sakė hebrajiškai: ‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji? Sunku tau spyriotis prieš akstiną!’

¹⁴Huan, ka vek un lei ah ka puk ua, Hebru pauin, Saula, Saula, nang bangachia honsawi? Sutna chiangzumte suih nanga dia na ahi, honchiin ka ja a.

¹⁵Aš paklausiau: ‘Kas Tu esi, Viešpatie?’ Jis atsakė: ‘Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji.

¹⁵Huan, ken, Toupa, kua na hia? ka chi a. Huan, Toupan, Jesu, na sawi ka hi.

¹⁶Kelkis ir stokis ant kojų! Aš tau apsireiškiau, kad paskirčiau tave tarnu bei liudytoju tų dalykų, kuriuos matei ir kuriuos tau dar apreikšiu.

¹⁶Himahleh, thou inla, dingin; hiai na thil muhte leh, na kianga ka hongkilakna dingte toh, huai na sem ding leh theihpih dia nang honbawl dingin na kiangah ka hongkilak ahi;

¹⁷Aš tave gelbėsiu nuo tautiečių ir pagonių, pas kuriuos tave dabar siunčiu,

¹⁷Mi tengteng leh Jentelte khut akipan ka honhum hing ding;

¹⁸kad atvertum jų akis ir jie iš tamsybių gręžtųsi į šviesą, nuo šėtono valdžios­į Dievą ir, tikėdami mane, gautų nuodėmių atleidimą bei paveldėjimą su pašventintaisiais’.

¹⁸A mit uh hihvak dingin a kiang uah ka honsawl ahi, huchiin mial tuh vaklam a ngatsan ding ua, Setan thuneihna Pathian lam a ngatsan ding uh, khelhna ngaihdamna a muhna ding uleh a hon gintak jiak ua siangthou kaite laka goutan a neihna ding un, a chi a.

¹⁹Todėl, karaliau Agripa, nebuvau nepaklusnus dangiškam regėjimui

¹⁹Huaijiakin, kumpipa Agrippa aw, vana mi kilak ka sel kei hi,

²⁰ir iš pradžių Damaske ir Jeruzalėje, o paskui visame Judėjos krašte ir pagonijoje skelbiau, kad žmonės atgailautų, gręžtųsi į Dievą ir imtųsi atgailos vertų darbų.

²⁰Atungin, Damaska khua a mite kiangah, huan Jerusalem khua ate kiangah, huan, Judia gam chih a mite kiangah leh, Jentelte kiangah leng, kisik minpu thama thil hiha, kisika, Pathian lam a ngatna ding un, ka hih zo jel ahi.

²¹Už tai žydai sugriebė mane šventykloje ir mėgino užmušti.

²¹Huaite jiakin Judaten Pathian biakin ah a honman ua, hihlup a hontum ua.

²²Bet, Dievui padedant, iki šios dienos tebeliudiju mažam ir dideliam, neskelbdamas nieko viršaus, o tik tai, ką skelbė įvyksiant pranašai ir Mozė,

²²Himahleh, Pathian kiang akipana panpihna ka muh jiakin tuni tanin mi neute leh mi liante kianga thu theisakin ka om nalai hi, jawlneite leh Mosiin hongtung ding a chih thu kia uh loungal thu dang gen louin.

²³būtent, kad Kristus kentės, jog pirmutinis prisikels iš numirusių ir paskelbs šviesą tautai ir pagonims”.

²³Huchia, Krisin gim a thuak dinga, hua misi laka kipan a thohnawn jiaka mi tengteng kianga leh Jentelte kianga leng vak musakpa masapen ahi ding, a chih thu uh, a chi a.

²⁴Jam tai kalbant, Festas garsiai sušuko: “Pauliau, tu iš galvos kraustaisi! Iš didelio rašto išėjai iš krašto”.

²⁴Huan, huchibanga a siamna thu a gen lain, Festain, aw ngaihtakin, Paula, na hai ahi; na theih tamnain nang honhaisak hi, a chi a.

²⁵Paulius atsiliepė: “Ne, nesikraustau iš galvos, prakilnusis Festai, bet skelbiu tiesos ir sveiko proto žodžius.

²⁵Himahleh, Paulain, Festa hoihpen, hai kei veng e; thu diktak leh thu piltak ka gen jaw ahi.

²⁶Šiuos dalykus žino karalius, kuriam taip atvirai kalbu. Esu tikras, kad iš viso to jam nieko nėra nežinomo, nes šitai dėjosi ne kur nors užkampyje.

²⁶Hiai thu khawng kumpipan a thei vo-oi, a kiangah leng lau louin ka gen hi; hiai thil khawng bangmah a kiangah im ahi kei chih diktakin ka thei hi; hiaite, inning peuha hih ahi ngal keia.

²⁷Karaliau Agripa, ar tiki pranašais? Žinau, kad tiki”.

²⁷Kumpipa Agrippa, jawlneite thu na gingta chih ka thei hi, a chi a.

²⁸Agripa atsakė: “Ko gero įtikinsi mane krikščionimi tapti...”

²⁸Huan, Agrippain, Paula kiangah, sawtlou chik phet khema, Kristiana honbawl tum neive! a chi a.

²⁹Paulius tarė: “Meldžiu Dievą, kad ar per trumpą, ar per ilgą laiką ne tik tu, bet ir visi, šiandien girdėję mane kalbant, taptų tokie, kaip aš, tik be šitų pančių!”

²⁹Huan, Paulain, sawtin, sawt kei leh, nang kia ka chi kei, tuni a ka thu ja tengteng leng, keimah banga om dingin Pathian kiangah ka ngen ahi, kol khawngte bel bun tuan louin, a chita.

³⁰Jam tai pasakius, pakilo karalius, valdytojas, Berenikė ir visi sėdėję su jais.

³⁰Huan, kumpipa toh, gamukpa toh, Barnisi toh, a kiang ua tute toh a ding chiat ua;

³¹Išeidami jie tarpusavyje kalbėjosi: “Šitas žmogus nepadarė nieko baustino mirtimi ar kalėjimu”.

³¹huan, a pai tuam ua, a kihou ua, hiai miin sihna leh kol butna khop hial thil bangmah a na hih kei hi, a chi uhi.Huan, Agrippain, Festa kiangah, hiai min Kaisar kianga tut ding na nachi keileh, pawt mai ding hiven, a chi a.

³²Agripa Festui pareiškė: “Būtų galima paleisti šitą žmogų, jeigu jis nebūtų šaukęsis ciesoriaus”.

³²Huan, Agrippain, Festa kiangah, hiai min Kaisar kianga tut ding na nachi keileh, pawt mai ding hiven, a chi a.