¹Vyriausiasis kunigas paklausė: “Ar tikrai taip yra?”

¹Huan, siampu lianpenin, Hiai thute a dik ahi na hia? a chi a.

²O Steponas prabilo: “Vyrai broliai ir tėvai, paklausykite! Šlovės Dievas apsireiškė mūsų tėvui Abraomui Mesopotamijoje, kai jis dar nebuvo persikėlęs į Charaną,

²Huan, Stephenin, Unaute aw, pate aw, ngai un. I pu Abraham, Haran khua a a om ma a, Mesopotamia gama a om laiin, Thupina Pathian tuh a kiangah a hongkilaka, a kiangah,

³ir pasakė jam: ‘Išeik iš savo krašto, nuo savo giminių, ir keliauk į šalį, kurią tau parodysiu’.

³Na kholam leh na chite lak akipan pawt inla, gam ka honetsak ding lamah hongpai in, a chi a.

⁴Tada jis paliko chaldėjų kraštą ir apsigyveno Charane. Iš ten, jo tėvui mirus, Dievas atvedė jį į šitą šalį, kurioje jūs dabar gyvenate.

⁴Huan, amah tuh Kaldaite gam akipan a paikhia a, Haran khua ah a vaomta hi; huan, a pa a sih nungin huai akipanin hiai tua na omna kholam uah Pathianin a pemlut sak hi.

⁵Bet čia jam nedavė paveldėti nė pėdos žemės, tik pažadėjo ją atiduoti jo ir jo palikuonių nuosavybėn, nors jis dar buvo bevaikis.

⁵Huan, hiaiah jaw bangmah mun luah ding, a khe ngakna tham leng, a pe keia; himahleh, amah leh a nunga a suante phaa gou dingin piak achiama, ta a neih ma nangawnin.

⁶Dievas pasakė, kad jo palikuonys gyvens kaip ateiviai svetimoje žemėje ir keturis šimtus metų bus pavergti ir skriaudžiami.

⁶Huan, Pathianin hichibangin a gen; A suante mi kholam ah kum za li a tam ding uh, min sikhain a bawl ding ua, a sawi behlap ding uh.

⁷‘Tačiau,­tarė Dievas,­Aš nuteisiu tautą, kuriai jie vergaus; tada jie išeis ir tarnaus man šitoje vietoje’.

⁷Huan, Pathianin, Sikhaa nei dingte nam keiman ka honngaihtuah dinga, huan, huai khit chiangin a hongpawt ding ua, hiai mun ah ka na a sem ding uh, a chi behlap hi.

⁸Ir tuomet Jis davė jam apipjaustymo sandorą. Tada Abraomui gimė Izaokas, kurį jis apipjaustė aštuntąją dieną. Izaokui gimė Jokūbas, o Jokūbui gimė dvylika patriarchų.

⁸Huan, Pathianin a kiangah tua zeksum thu a khung hi; huchiin, Abrahamin Isaak a honneia, a ni giat niin a zek a suma, huan, Isaakin Jakob a neia; huan Jakobin chisuang ding sawmlehnihte a honnei hi.

⁹Šie patriarchai iš pavydo pardavė Juozapą į Egiptą. Bet Dievas buvo su juo,

⁹Huan, tua chisuang dingten Joseph a haja ua, Aigupta gam lamah a juak ua; himahleh Pathian a kiangah a om a,

¹⁰išgelbėjo Juozapą iš visų jo vargų ir suteikė jam malonės bei išminties Egipto karaliaus­faraono akivaizdoje. Tas jį paskyrė Egipto ir visų savo namų valdytoju.

¹⁰a gimthuak tengteng ah a honkhe jela, Aigupta gam kumpipa Pharo leng a hehpih saka, mi piltak ahi chih a theisak behlap hi; huchiin, aman Aigupta gam leh a ina mi tengteng tungah gamukpain a bawlta hi.

¹¹Tuomet visą Egipto žemę ir Kanaaną ištiko badas bei didis vargas, ir mūsų tėvai negalėjo rasti sau maisto.

¹¹Huan, Aigupta leh Kanan gam tengteng ah tam a hongtunga, gimthuakna thupitak a hongtungta hi; I piputen nekding himhim a muta kai ua.

¹²Išgirdęs, kad Egipte yra javų, Jokūbas išsiuntė ten mūsų tėvus pirmą kartą,

¹²Himahleh, Jakobin Aigupta gamah buh a om chih a jak takin i pipute a sawlkhia a; tua bel a hohpat tungna pen uh hiven.

¹³o antrą kartą Juozapas leidosi savo brolių atpažįstamas, ir faraonas sužinojo apie Juozapo giminę.

¹³Huan, a nihvei hohna uah, Joseph a unaute a kitheisakta a, huan, Joseph chite tuh Pharo kiangah a kitheisakta uhi.

¹⁴Tada Juozapas pasiuntė pakviesti savo tėvo Jokūbo ir visų giminaičių­septyniasdešimt penkių sielų.

¹⁴Huan, Josephin a pa Jakob leh a unau tengteng a samsaka; amau tuh sawmsagih leh nga ahi uh.

¹⁵Šitaip Jokūbas iškeliavo į Egiptą. Ten mirė jis ir mūsų tėvai.

¹⁵Huchiin, Jakob tuh Aigupta gamah a hohsuk a; huan, amah leh i pipute a sita ua,

¹⁶Juos pargabeno į Sichemą ir palaidojo kape, kurį Abraomas už pinigus buvo nupirkęs iš sichemiečio Emoro sūnų.

¹⁶Sikem khua ah a jawng tung ua, Abrahamin Sikem khua a Emmor tapate laka dangka suma a lei han ah a vuita hi.

¹⁷Artėjant metui pažado, dėl kurio Dievas buvo prisiekęs Abraomui, tauta išaugo ir išsiplėtė Egipte,

¹⁷Huan, Pathianin Abraham kianga thu achiam a tun hun a hongtun dingin mite tuh Aigupta gamah a hongpung ua, a hongtam deuhdeuhta ua;

¹⁸kol pakilo kitas karalius, kuris nieko nežinojo apie Juozapą.

¹⁸Joseph theilou kumpipa dang a hongom masiah.

¹⁹Jis klastingai elgėsi su mūsų gimine, versdamas mūsų tėvus išmesti savo kūdikius, kad jie neliktų gyvi.

¹⁹Huai miin i chite a zekhema, i pipute a sawia, a naungekte uh hinglou dingin a paikhe saksaka.

²⁰Tuo metu gimė Mozė, kuris buvo mielas Dievui. Tris mėnesius jis buvo maitinamas savo tėvo namuose,

²⁰Huai laiin Mosi a hongpianga, Pathian muhin a mel a hoih mahmaha; a pa in ah kha thun a vak ua;

²¹o kai buvo išmestas, jį pasiėmė faraono duktė ir augino kaip savo pačios sūnų.

²¹huan, a paihkhiak un Pharo tanuin a la a, amah ta dingin a khoita hi.

²²Mozė buvo išmokytas visos Egipto išminties ir tapo galingas žodžiais ir darbais.

²²Huan, Mosi tuh Aigupta gama mite pilna tengteng a hilh ua, a thu ah leh a thilhih ah a thupi mahmah hi.

²³Kai jam sukako keturiasdešimt metų, jo širdyje kilo troškimas aplankyti savo brolius, Izraelio vaikus.

²³Huan, amah tuh kum sawmli a chin kuan laiin, a unau, Israel suante, veh a tuma.

²⁴Pamatęs vieną iš jų skriaudžiamą, stojo ginti jo ir keršydamas užmušė egiptietį.

²⁴Huan, a lak ua mi khat hihgim thuak lai a mu a, a hona, hihgim thuakpa tuh a phu a laksaka, Aigupta mi tuh a hihlumta hi.

²⁵Mozė tikėjosi, kad jo broliai suprasią, jog Dievas jo ranka suteiks jiems išgelbėjimą, bet jie šito nesuprato.

²⁵Mosiin amah khutin Pathianin amaute a hondam chih a unauten theina uhiam a sa a, himahleh a theikei hial uhi.

²⁶Kitą dieną jis priėjo prie besimušančių tautiečių ir mėgino juos sutaikinti, sakydamas: ‘Vyrai, jūs esate broliai! Kodėl skriaudžiate vienas kitą?’

²⁶Huan, a jingin a lak ua mi nih a kilai un a kiang uh a hong tunga, Pute aw, unau nei ve ua; bangdia diklou taka kibawl na hi ua? chiin, lep a tum a.

²⁷Bet tasai, kuris skriaudė artimą, atstūmė jį, sakydamas: ‘Kas tave paskyrė mūsų valdovu ir teisėju?

²⁷Himahleh, a invengpa tunga thugilou bawl zopan Mosi tuh a sawn hanga, Kou tungah heutu leh vaihawm dingin kuan a honbawla?

²⁸Gal nori ir mane nužudyti, kaip vakar nužudei egiptietį?’

²⁸Jana Aigupta mi na hihlup banga, honhihlup tum na hi maw? a chi a.

²⁹Tai išgirdęs, Mozė pabėgo ir buvo ateivis Madiano krašte, kur jam gimė du sūnūs.

²⁹Huan, huai thu jiakin Mosi a tai mangta a, Midian gamah a tam nilouhta hi, huaiah tapa nih a vanei hi.

³⁰Po keturiasdešimties metų Sinajaus kalno dykumoje jam pasirodė angelas degančio erškėčių krūmo liepsnose.

³⁰Huan, kum sawmli a chin nungin Sinai Tang gamdai ah; loubuk ah mei kuang lakah, angel khat a kiangah a hongkilaka.

³¹Tai pamatęs, Mozė labai nusistebėjo reginiu. Kai jis artinosi, norėdamas geriau įsižiūrėti, jam pasigirdo Viešpaties balsas:

³¹Huan, Mosiin a muhin a thil muh tuh lamdang a sa mahmah; huan en dinga a vakuan laiin, Toupa awin,

³²‘Aš esu tavo tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas’. Tada Mozė ėmė drebėti ir nebedrįso toliau žiūrėti.

³²Kei na pipute Pathian ka hi, Abraham Pathian, Isaak Pathian, Jakob Pathian, a nachi a. Huchiin, Mosi a linga, a en ngamta kei hi.

³³O Viešpats jam tarė: ‘Nusiauk apavą nuo kojų, nes ta vieta, kur tu stovi, yra šventa žemė.

³³Huan, Toupan a kiangah, Na khepek akipan na khedap phelin; na dinna mun lei siangthou ahi.

³⁴Aš regėte regėjau savo tautos priespaudą Egipte, išgirdau jos dejones ir nužengiau jos išvaduoti. Tad ateik čia, Aš pasiųsiu tave į Egiptą’.

³⁴Aigupta gama om ka mite gimdan ka mu gige hi, a thum uh leng ka za gige, amau honkhe dingin ka hongsuk ding hi. Hongin, Aigupta gamah ka honsawl ding, a chi a.

³⁵Tą Mozę, kurio jie atsižadėjo, sakydami: ‘Kas tave paskyrė valdovu ir teisėju?’, Dievas pasiuntė kaip vadovą ir gelbėtoją ranka angelo, kuris pasirodė jam erškėčių krūme.

³⁵Huai, Mosi, Heutu, leh vaihawm dingin kuan a honbawla, chia a huat uh, loubuka angel a kianga kilakin a huha, Pathianin amah mah heutu leh honkhepa hikhawm dingin a sawlta hi.

³⁶Jis išvedė juos, darydamas stebuklus ir ženklus Egipto žemėje, prie Raudonosios jūros ir per keturiasdešimt metų dykumoje.

³⁶Aman Aigupta gam bangah, Tuipi San bangah, gamdai bangah, kum sawmli sungin thillamdang leh chiamtehnate a musak phot a, amaute a pikheta ahi.

³⁷Tai šis Mozė pasakė Izraelio vaikams: ‘Dievas pažadins jums iš jūsų brolių Pranašą, panašiai kaip mane’.

³⁷Israel suante kiangah, Pathianin keimah a honbawl bangin, na unaute lakah mi jawlnei khat a honbawlsak ding, chipa ahi, huai Mosi tuh.

³⁸Tai jis susirinkimo dieną dykumoje tarpininkavo tarp angelo, kalbėjusio jam Sinajaus kalne, ir mūsų tėvų. Ten jis gavo mums skirtuosius gyvenimo žodžius.

³⁸Huai mi tuh gamdaia saptuamte laka ompa, Sinai Tanga angelin a houpihpa leh, i pipute kianga ompa ahi; huai mi tuh honpiak sawn dinga thu hingte khawng lapa amah ahi.

³⁹Jam mūsų tėvai nenorėjo paklusti, atstūmė jį ir savo širdis nukreipė į Egiptą.

³⁹I piputen amah thu a mang nuam kei ua, a hua ua, Aron kiangah,

⁴⁰Jie tarė Aaronui: ‘Padaryk mums dievų, kurie žygiuotų mūsų priekyje, nes mes nežinome, kas nutiko tam Mozei, kuris išvedė mus iš Egipto žemės’.

⁴⁰I makai dingin pathiante honbawlsakin; Aigupta gam akipan a honpi khepa hiai Mosi lah, a tanchin ka thei nawnta kei ua, chiin, a lungtang uh Aigupta gam lam ah a nga nawnta a.

⁴¹Taip anomis dienomis jie pasidirbo veršį, atnašavo stabui auką ir džiaugėsi savo rankų darbu.

⁴¹Huan, huai laiin bawngnou lim a bawl ua, a lim tuh gan gouin a bia ua, amau khutsuak tungah a nuamta uhi.

⁴²Tada Dievas nusigręžė nuo jų ir paliko juos garbinti dangaus kariauną, kaip parašyta pranašų knygoje: ‘Ar jūs, Izraelio namai, man atnešėte aukų bei atnašų, keturiasdešimt metų būdami dykumoje?

⁴²Huchiin, Pathianin a lehngatsana, vana aksi khawng chibai a buk theihna ding un amaute a tawpsanta hi; jawlnei laibu a, Israel chite aw, gamdai ah kum sawmli sungin sa leh gan gohin kei non bia ua eita?

⁴³Jūs pasiėmėte Molocho palapinę ir dievo Refano žvaigždę­stabus, kuriuos pasidirbote garbinti. Todėl ištremsiu jus anapus Babilono’.

⁴³Molok puanin leh na pathian uh Remphan aksi mah leng, chibai buk dinga a limn a bawlte uh, na zong zo nak ua; huaijiakin, Babulon kho khenlam ah kon pi mang ding, chih gelh bangin.

⁴⁴Mūsų tėvai dykumoje turėjo Liudijimo palapinę, kaip įsakė Tas, kuris kalbėjo Mozei, kad padarytų ją pagal regėtą jos vaizdą.

⁴⁴A lim a muh banga bawl dinga Mosi hilhpan a seh bangin, i piputen huai gamdai ah theihsakna puanin a nei ua.

⁴⁵Mūsų tėvai su Jozue pasiėmė ją ir atsigabeno į žemes pagonių, kuriuos Dievas išvijo nuo mūsų tėvų akių. Taip pasiliko iki Dovydo dienų.

⁴⁵Huai mah tuh i pipute suan nawnten leng a nei sawn jel ua, Pathian in i pipute maa Jentel a delhkhiakte gam a luah lai un, Joshua lut laiin a lutpih ua; David hongom tannin huaiah a om gigeta hi.

⁴⁶Šis susilaukė Dievo akyse malonės ir meldė, kad rastų buveinę Jokūbo Dievui.

⁴⁶Huai David tuh Pathian mitmuhin deihsak takin a oma, Jakob Pathian adingin omna bawlsak a ngen hi.

⁴⁷Ir Saliamonas pastatė Jam namus.

⁴⁷Himahleh, Solomonin huai in tuh a lamsak zota hi.

⁴⁸Bet Aukščiausiasis negyvena rankų darbo šventyklose, kaip sako ir pranašas:

⁴⁸Himahleh, Tungnungpen tuh khuta bawl in peuh ah a om kei hi; jawlneiin.

⁴⁹‘Dangus­mano sostas, o žemė­pakojis po mano kojomis. Kokius gi namus man statysite?­ klausia Viešpats,­ar kokia mano poilsio vieta?

⁴⁹Toupan, Van ka tutphah ahi, lei ka khepek ngakna ahi: in bangchibang in non lamsak ding ua? Ka khawlna mun leng bang ahia?

⁵⁰Argi ne mano ranka visa tai padarė?’

⁵⁰Keimah khutin hiai thil bangkim ka bawl kei ahia? a chi, chi a, a gen bangin.

⁵¹Jūs, kietasprandžiai, neapipjaustytomis širdimis ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų tėvai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai.

⁵¹Mi genhakte, lungtang leh bila zeksumlouhte aw, chiklaipeuhin Kha Siangthou na dal gige uh; na pipute uh hih bangbangin na hih nilouhlouh uh.

⁵²Kurio iš pranašų nepersekiojo jūsų tėvai? Jie užmušė iš anksto skelbusius Teisiojo atėjimą. Jo išdavėjais ir žudikais dabar esate jūs.

⁵²Na pipute un jawlneite lakah kua ahia a sawi louh uh? Mi Diktak hongding thugen khawlte a hihlum ua; huai Mi Taktak tuh mansakte leh thatte noumu tuin na hi uhi.

⁵³Jūs, kurie gavote Įstatymą, paskelbtą per angelus, bet jo nesilaikėte”.

⁵³Dan, angelte piak sawn, mu masa a jui loute aw, a chi a.

⁵⁴Tie žodžiai jiems draskė širdį, ir jie griežė ant jo dantimis.

⁵⁴Huan, huai thu a jak un a sin uh a thakta a, Stephen tungah a ha uh a gawita uhi.

⁵⁵O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje.

⁵⁵Himahleh, amah tuh Kha Siangthou dim ahia, vanlam a ena, Pathian thupidan leh Pathian taklama Jesu ding a mu a;

⁵⁶Jis tarė: “Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje”.

⁵⁶Ngai un, van kihong ka mu a, Pathian taklam Mihing Tapa ding leng ka mu, a chi a.

⁵⁷Tada, baisiai rėkdami, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė jį,

⁵⁷Huchiin, amau tuh aw ngaihtakin a kikou ua, a bil uh a hum ua,

⁵⁸išsitempė už miesto ir užmėtė akmenimis. Liudytojai padėjo savo drabužius prie kojų vieno jauno vyro, vardu Sauliaus.

⁵⁸Kituaktakin a pang ua, khua akipan a delhkhia ua, suangin a deng ua, a theihpihten tangval khat a min Saula khe bul ah a puante uh a koih khawm chiat uh.

⁵⁹Taip jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: “Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!”

⁵⁹Huchiin, Stephenin, Toupa Jesu, ka kha la in, chia Toupa a sap laiin suangin a deng lumlum ua.Huan, a khukdin a, aw ngaihtakin a kikoua, Toupa, hiai a khelha uh a tunguah moh posak ken, a chi a, Huan, huai thu a gen zoh takin, a ihmuta a. Saulain leng a sih tuh hoih a sa hi.

⁶⁰Pagaliau suklupęs jis galingu balsu sušuko: “Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!” Ir, tai ištaręs, užmigo.

⁶⁰Huan, a khukdin a, aw ngaihtakin a kikoua, Toupa, hiai a khelha uh a tunguah moh posak ken, a chi a, Huan, huai thu a gen zoh takin, a ihmuta a. Saulain leng a sih tuh hoih a sa hi.