¹Tuo tarpu Saulius, tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą

¹Saulain bel Toupa nungjuite a vau thu leh thah a tup thu a se khe nalailai hi.

²ir išgavo raštus Damasko sinagogoms, kad, užtikęs to Kelio sekėjus, vyrus ir moteris, galėtų juos suiminėti ir gabenti į Jeruzalę.

²Siampu Lianpen kiangah a hoha, Damaska khua a kikhopna in tengtenga mite kianga piak dingin lai a ngena, Lama mi kuapeuh a muh leh, numei leng, pasal leng, Jerusalem khuaa hensa a a honpi theihna dingin.

³Kai keliaudamas priartėjo prie Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa.

³Huan, a pai lain, Damaska khua a tun kuanin, thakhatin van akipan vak a kimah a hongvak puapa.

⁴Jis krito ant žemės ir išgirdo balsą, sakantį jam: “Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?”

⁴Huan, lei ah a puka a kiangah, Saula, Saula, Bangachia nang honsawi na hia? Chiin, aw a ja a.

⁵Jis tarė: “Kas Tu esi, Viešpatie?” Viešpats atsakė: “Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Sunku tau spyriotis prieš akstiną!

⁵Huan, aman, Toupa, kua na hia? a chi a. Huan, Toupan, Jesu, na sawi ka hi;

⁶Kelkis, eik į miestą, ir tau bus pasakyta, ką turi daryti”.

⁶himahleh, thou inla, khopi ah lut in, huchiin na hihding hilhin na om ding hi, a chi a.

⁷Su juo keliavę vyrai stovėjo be žado: jie girdėjo balsą, tačiau nieko nematė.

⁷Huan, a kianga paite pau theihloin a ding ua, aw jaw a zana ua, himahleh kuamah a mu kei uhi.

⁸Saulius atsikėlė nuo žemės, bet, atmerkęs akis, nieko nebematė. Laikydami už rankos, jie nuvedė jį į Damaską.

⁸Huan, lei akipanin Saula a thou a; huan, a honghaka bangmah a mu theita keia; huchiin a khutin a kai ua, Damaska khua ah apilut uh hi.

⁹Jis tris dienas išbuvo neregintis, nieko nevalgė ir negėrė.

⁹Huan, ni thum kho mu louin a oma, bangmah a dawnin a ne kei hi.

¹⁰Damaske buvo vienas mokinys, vardu Ananijas. Viešpats tarė jam regėjime: “Ananijau!” Šis atsakė: “Štai aš, Viešpatie”.

¹⁰Huan, Damaska khua ah a min Anania nungjui khat a om. Huan, Toupan mengmu bangin a kiangah, Anania, a chi a.

¹¹Viešpats tęsė: “Kelkis, eik į gatvę, vadinamą Tiesiąja, ir Judo namuose teiraukis tarsiečio, vardu Sauliaus. Štai, jis meldžiasi

¹¹Huan, aman, En in, Toupa, hiaiah ka om, a chi a. Huan, Toupan a kiangah, Thou inla, kongzing Tang a chih uah hoh inla, Juda in ah, Tarsa khuaa mi, a min Suala, kankhia in;

¹²ir regėjime pamatė vyrą, vardu Ananiją, ateinantį ir uždedantį ant jo rankas, kad praregėtų”.

¹²ngaiin, a thum laitak ahi; a min Anania mi khat luta, a mit hihvak dingin a tungah khut koihin a muta hi, a chi a.

¹³Ananijas atsakė: “Viešpatie, iš daugelio esu girdėjęs apie tą vyrą, kiek daug pikto jis yra padaręs Tavo šventiesiems Jeruzalėje.

¹³Huan, Ananiain, Toupa huai mi Jerusalem khua a na mi siangthoute tunga a tatsiat thu mi tampi kam ah ka ja a.

¹⁴Ir čia jis turi aukštųjų kunigų įgaliojimus suiminėti visus, kurie šaukiasi Tavo vardo”.

¹⁴Huan, hiaiah leng na min lou peuhmah henna dingin siampu lalte kianga kipanin thu a mu a, a chi a, a dawng a.

¹⁵Bet Viešpats jam tarė: “Eik, nes jis yra mano išrinktas indas, kuris neš mano vardą pagonims, karaliams ir Izraelio vaikams.

¹⁵Himahleh, Toupan a kiangah, Hoh mai in; Jentelte, kumpipate, Israel suante kianga ka min puaklutna dia ka bel-she ahi;

¹⁶Aš jam parodysiu, kiek daug jis turės iškentėti dėl mano vardo”.

¹⁶Ka min jiakin gimna bangchia thupi ahia a thuak ding a kiangah ka theisak ding ahi, a chi a.

¹⁷Ananijas nuėjo į tuos namus, uždėjo ant jo rankas ir tarė: “Broli Sauliau! Viešpats Jėzus, kuris tau pasirodė kelyje, kai keliavai, atsiuntė mane, kad tu vėl regėtum ir taptum pilnas Šventosios Dvasios”.

¹⁷Huan, Anania tuh avahoha, in ah a luta, huan, a tungah a khut a koiha, Unau Saula, na mit vakna ding leh, Kha Siangthou dima na om theihna dingin, Toupa, na hongna lampia na kianga kilak Jesuin, a honsawl ahi, a chi a.

¹⁸Ir bematant jam nuo akių lyg žvynai nukrito. Jis kaipmat atgavo regėjimą ir buvo pakrikštytas.

¹⁸Huan, thakhatin a mit akipan lip bang a keta a, a mit a vak nawnta hi; huan, a thou a, baptisma a tangta hi.

¹⁹Paskui užvalgęs sustiprėjo. Pabuvęs kelias dienas su Damasko mokiniais,

¹⁹Huan, an a ne a, a halhta hi. Huan, Damaska khuaa nungjui omte kiangah ni bangjah hiam khawng a oma.

²⁰Saulius bematant pradėjo pamokslauti sinagogose, kad Kristus yra Dievo Sūnus.

²⁰Kikhopna in khawngah Jesu tuh Pathian Tapa a hihdan thu a tangkoupih pah ngala.

²¹Visi, kurie tai girdėjo, be galo stebėjosi ir klausinėjo: “Ar čia ne tas pats, kuris Jeruzalėje persekiojo visus, kurie šaukiasi šito vardo?! Argi jis nėra čia atvykęs jų suimti ir gabenti pas aukštuosius kunigus?!”

²¹Huan, a thu zate tengtengin lamdang a sa mahmah ua, Hiai mi Jerusalem khua ahiai min loute sawi jelpa ahi ka hia? Huai mite siampu lalte kianga hensa a pi, a hongna pen ahi, a chi ua.

²²O Saulius vis labiau stiprėjo ir kėlė sąmyšį tarp Damaske gyvenančių žydų, įrodinėdamas, kad Jėzus yra Kristus.

²²Saula bel a honghat diaka, huai mi tuh Kris ahi taktak chih a hilhchiana, Damaska khuaa Juda omte khawng gending beiin a koih hilhial hi.

²³Praslinkus nemažai laiko, žydai nutarė jį nužudyti.

²³Huan, ni sawttak nungin Saula hihlum dingin Judate a kihou ua;

²⁴Tačiau Saulius sužinojo apie jų sąmokslą. Dieną ir naktį jie tykojo prie vartų, norėdami jį užmušti,

²⁴Himahleh, aman a thutup uh a na theia. Huan, hihlum dingin kulh kong tengah a sun a janin a tang uh.

²⁵bet mokiniai nakčia nuleido jį per sieną ant virvių pintinėje.

²⁵Himahleh, a nungzuiten amah a pi ua, janin kulh tohlet ah bawmin a khaikheta uhi.

²⁶Saulius nuvyko į Jeruzalę ir mėgino prisidėti prie mokinių, tačiau visi jo bijojo, netikėdami jį esant mokinį.

²⁶Huan, Saula Jerusalem khua a tun takin nungjuite kithuahpih a tuma; amau bel avek un amah a kihta uhi, nungjui a hih sam a ging kei uh.

²⁷Bet Barnabas, pasiėmęs jį, nusivedė pas apaštalus ir jiems papasakojo, kaip kelionėje Saulius regėjęs Viešpatį ir šis kalbėjęs su juo, ir kaip Damaske jis drąsiai pamokslavęs Jėzaus vardu.

²⁷Barnabain amah a pi a, sawltakte kiangah a honpaipiha, lampia Toupa a muha, a houpihdan bang, Damaska khua a Jesu mina hangtaka thu a hilh dan bang leng a kiang uah a genta a.

²⁸Taip jis liko su jais Jeruzalėje ir drąsiai kalbėjo Viešpaties Jėzaus vardu.

²⁸Huchiin, Saula tuh Jerusalem khua ah a kiang uah lut jel pawt jelin a omta hi, Toupa minin hangtakin thu a gen jel a.

²⁹Jis kalbėdavosi ir ginčydavosi su helenistais, o tie kėsinosi jį nužudyti.

²⁹Huan Grik-Judate kiangah thu a gena, a sela; amau bel amah hihlup a tum uhi.

³⁰Tai sužinoję, broliai jį nugabeno į Cezarėją ir iš ten išsiuntė į Tarsą.

³⁰Huan, unauten huai a theih tak un, Kaisari khua ah a pi suk ua, Tarsa khua ah a sawl mangta uh.

³¹Tuo tarpu bažnyčios visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe, statydinosi ir augo, gyvendamos su Viešpaties baime ir guodžiamos Šventosios Dvasios.

³¹Huchiin, saptuamte tuh Judia gam kimah, Galili gam kimah, Samari gam kimah a kip deuhdeuh ua, muangtakin a omta uhi; huan, Toupa laudan siamin, Kha Siangthou khamuanin, a om ua, a hongpung deuhdeuh uhi.

³²Kartą Petras, lankydamas jas visas, atėjo pas šventuosius, gyvenančius Lydoje.

³²Huan, Peterin khokim a tot vialvial kawmin, Lidda khua a mi siangthou omte kiangah leng a hoh suk a.

³³Ten jis užtiko žmogų, vardu Enėją, kuris paralyžiuotas jau aštuoneri metai gulėjo patale.

³³Huaiah mi khat a min Ainisi a jawt jiaka kum giat lupna a lum nilouh a mu a.

³⁴Petras jam tarė: “Enėjau, Jėzus Kristus išgydo tave. Kelkis ir užklok savo patalą!” Šis bematant atsikėlė.

³⁴Huan Peterin a kiangah, Ainisi aw, Jesu Krisin a honhihdam, thou inla, na awngphah jial in, a chi a. Huchiin, a thou pahta ngala.

³⁵Visi Lydos ir Sarono gyventojai pamatė jį ir atsivertė į Viešpatį.

³⁵Huan, Lidda khua leh Saron phaia omte tengtengin Ainisi a mu ua, Toupa lam a nga duam uhi.

³⁶Jopėje gyveno viena mokinė, vardu Tabita, išvertus Dorkadė. Ji garsėjo gerais darbais ir gailestingumo aukomis.

³⁶Huan, Joppa khua ah a min Tabitha nungjui khat a oma, (Tabitha omdan tuh Dorka ahi); huai numeiin thilhih hoih leh thilpiak a hau mahmah hi.

³⁷Tomis dienomis ji susirgo ir mirė. Ją nuprausė ir paguldė aukštutiniame kambaryje.

³⁷Huan, huai lain, a chi a na a, a sita a; huan, a silsiang ua, indan tungnung ah a lumsak ua.

³⁸Kadangi Lyda netoli Jopės, mokiniai, išgirdę ten esant Petrą, pasiuntė pas jį du vyrus, prašydami, kad jis nedelsdamas pas juos atvyktų.

³⁸Huan, Lidda khua tuh Joppa khokiang ahihjiakin, nungjuiten Peter huaiah a om chih a ja ua, sawt hal louin ka kiang uah hongpai in, chia vathum dingin a kiangah mi nih a sawl ua.

³⁹Petras pakilęs iškeliavo su jais. Kai tik atėjo, jį nuvedė į aukštutinį kambarį. Ten jį apstojo visos našlės, verkdamos ir rodydamos jam tunikas bei viršutinius drabužius, kuriuos, tebegyvendama su jomis, buvo pasiuvusi Dorkadė.

³⁹Huan, Peter a thou a, a kiang uah a paita hi. Huan, a tun takin indan tungnung ah a pi ua; meithai tengteng dingin Dorka a kiang ua a om laia a puannak bawlte a puan bawlte lak kawmin a kap chiat ua.

⁴⁰Petras liepė visiems išeiti. Atsiklaupęs pasimeldė ir, atsisukęs į lavoną, tarė: “Tabita, kelkis!” Ši atmerkė akis ir, išvydusi Petrą, atsisėdo.

⁴⁰Himahleh, Peterin a vek un a pawtsaka, a khukdina, a thumta hi; huan, luang lam a nga a, Tabitha, thou in, a chi a. Huchiin, a mit a honghaka, Peter a muh takin a tu touta a.

⁴¹Jis ištiesė jai ranką ir ją pakėlė. Tada, pašaukęs vidun šventuosius ir našles, parodė jiems ją gyvą.

⁴¹Huan, Peterin a khut a pia a, a kaithouta a; huan, mi siangthoute leh meithaite a sama, damin a peta hi.

⁴²Žinia apie tai pasklido visoje Jopėje, ir daugelis įtikėjo Viešpatį.

⁴²Huan, huai tuh Joppa khua tengtengin a thei vek ua; mi tampiin Toupa a gingta uh.Huan, Joppa khuaah savun bawlpa Simon in ah ni tampi tak Peter a tam nilouh a.

⁴³Jis dar ilgesnį laiką pasiliko Jopėje pas vieną odininką, vardu Simoną.

⁴³Huan, Joppa khuaah savun bawlpa Simon in ah ni tampi tak Peter a tam nilouh a.