¹Antraisiais Nebukadnecaro viešpatavimo metais Nebukadnecaras sapnavo sapną, kuris taip sujaudino jo dvasią, kad jis negalėjo miegoti.

¹Huan Nebukadnezzar vaihawm kum nih kum in Nebukednezzar in mang a neia; a lungsim a buai mahmaha, a ihmu theita kei hi.

²Tuomet karalius įsakė sušaukti žynius, astrologus, burtininkus ir chaldėjus, kad jie išaiškintų karaliui jo sapną. Jie atėjo ir stojo karaliaus akivaizdoje.

²Huan kumpipan mitkhialdawitawite leh, bummite leh, aisanmite leh Kaldai mite, kumpipa a mang hilh dinga sap dingin thu a piaa. Huchiin a hong lut ua kumpipa maah a hong ding ta uhi.

³Karalius jiems tarė: “Sapnavau sapną, kuris sujaudino mano dvasią; ir aš noriu jį žinoti”.

³Huchiin kumpipan a kiang uah, Mang ka neia, mang thei dingin ka lungsim a buai mahmah hi, a chi a.

⁴Chaldėjai atsakė karaliui: “Tegyvuoja karalius per amžius! Pasakyk sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime”.

⁴Huan Kaldai miten kumpipa kiangah Suria pauin, Aw kumpia, khantawnin dam in; na sikhate mang tuh hilh inla a hilhchetna ka ensak ding uh, a chi ua.

⁵Karalius kalbėjo chaldėjams: “Aš jau nusprendžiau: jei nepasakysite mano sapno ir jo neišaiškinsite, liepsiu sukapoti jus į gabalus ir paversti griuvėsiais jūsų namus.

⁵Kumpipan a dawnga, Kaldai mite kiangah, A thil keia kipan a paikheta; mang ka kianga na hontheih sak kei ua leh hilhchetna toh, at nenin na om ding ua, na inte uh ekvum a honghi ding.

⁶Jei pasakysite sapną ir jį išaiškinsite, gausite iš manęs atpildą, dovanų ir didelę garbę! Pasakykite sapną ir jo išaiškinimą!”

⁶Himahleh mang leh a hilhchetna na theihsak ua leh, kei a kipanin thilpiakte leh kipahmante leh nakpitaka zahtakna na mu ding uh; huaijiakin mang leh a hilhchetna hon ensak un, a chi a.

⁷Jie antrą kartą atsakė: “Karalius tepasako sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime!”

⁷A nihveina dingin amau a dawng ua, Kumpipan mang tuh honhilh henla, huan kou a hilhchetna ka ensak ding uh, a chi ua.

⁸Karalius atsakė: “Aš aiškiai suprantu, kad norite laimėti laiko, nes žinote, kad aš jau nusprendžiau.

⁸Kumpipan a dawnga, Kei akipanin a thil a pai kheta chih na muh jiak un, hun lei tum na hi uh chih ka thei tel hi.

⁹Jei nepasakysite sapno, nepakeisiu sprendimo. Suprantu, kad norite man duoti melagingą ir klaidingą aiškinimą, laukdami, kol laikai pasikeis. Pasakykite sapną, tada žinosiu, kad galite jį ir išaiškinti!”

⁹Ahihhangin mang tuh ka kianga na kitheih sak kei u leh, nou adingin dan khat kia a om; hun a kikhen tana, ka maa thu juau leh sia gelkhol na hih jiak un; huaijiakin mang tuh honhilh unla, huan a hilhchetna na hon ensak thei uh chih ka thei ding, a chi a.

¹⁰Chaldėjai atsakė karaliui: “Nėra žemėje žmogaus, kuris galėtų įvykdyti karaliaus reikalavimą. Joks karalius, viešpats ar valdovas nėra nieko panašaus reikalavęs iš bet kokio astrologo, žynio ar chaldėjo.

¹⁰Kaldai miten kumpipa maah a dawng ua, Kumpipa thu ensak thei leitungah kumah a om kei; kumpipa hiam, toupa hiam, vaihawmmi kuamahin mitkhialdawitawi kuamahmah hiam, bummi kuamahmah hiam, Kaldai mi kuamahmah ah huchibang a dot ngei louh jiak un.

¹¹Dalykas, kurio karalius reikalauja, yra sunkus ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį pasakyti karaliui. Tik dievai tą gali padaryti, bet jie negyvena tarp žmonių”.

¹¹Kumpipa thil deih vangtak ahi, pathiante a omna uh sa toh hiloute chihlouhngal, midang kuamahin kumpipa maah huai a ensak theikei ding uh, a chi ua.

¹²Karalius labai užsirūstino dėl to ir įsakė sunaikinti visus Babilono išminčius.

¹²Hiai jiakin kumpipa a heh mahmaha a thangpai tuntuna, Babulon mi pilte tengteng hihmang dingin thu a peta hi.

¹³Kai karalius įsakė išžudyti išminčius, jie ieškojo nužudyti Danielių bei jo draugus.

¹³Huchiin thupiak a pai khetaa, mi pilte a thah ding ahi ta ua; huan Danial leh a lawmte thah dingin a zong uhi.

¹⁴Tada Danielius išmintingai ir atsargiai kreipėsi į Arjochą, karaliaus sargybos viršininką, kuriam buvo pavesta išžudyti išminčius Babilone.

¹⁴Huchiin Danialin kumpipa veng sepaih zaheutu Ariok kiangah thuhilhna leh thupil toh dawnna a kik saka, Babulon mi pilte that dinga kuankhe pa kiangah.

¹⁵Jis kreipėsi į Arjochą: “Kodėl toks griežtas karaliaus potvarkis?” Arjochas paaiškino Danieliui.

¹⁵Ariok kumpipa sepaih zaheutu a dawnga a kiangah, Bangdia kumpipa a kipan thupiak huchitela kin ahia? a chi a. Huchiin Ariokin Danial kiangah a thil a kitheisak a.

¹⁶Tuomet Danielius įėjo ir prašė karaliaus laiko, kad galėtų jam jo sapną išaiškinti.

¹⁶Huan Danial a luta, amah adia hun sehsak dingin kumpipa a ngena, huchia a hilh chetna kumpipa a etsak dingin.

¹⁷Sugrįžęs į savo namus, Danielius pranešė visa tai savo draugams Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai,

¹⁷Huchiin Danial a in ah a paia, Hanania te, Misael te, Azaria te, a lawmte kiangah huai thil tuh a theisak ta hi;

¹⁸kad jie prašytų dangaus Dievo pasigailėjimo dėl šitos paslapties, kad Danielius ir jo draugai nepražūtų su kitais Babilono išminčiais.

¹⁸Huchia amauten hiai thuguk tanchina van Pathian chitnate a nget theihna dingun; huchia Danial leh a lawmte Babulon a mi pilte lakate toh amanthat louhna ding un.

¹⁹Danieliui nakties regėjime buvo apreikšta paslaptis. Tada jis šlovino dangaus Dievą, tardamas:

¹⁹Huchiin jan mengmuhna ah Danial kiangah thuguk tuh taklatin a om ta hi. Huan Danialin van Pathian a phat hi.

²⁰“Palaimintas Dievo vardas per amžių amžius, nes Jam priklauso išmintis ir galia!

²⁰Danialin a dawnga, Khantawn khantawnin Pathian min phatin om hen; Pilna leh hatna lah amaha ahi ngala;

²¹Jis pakeičia laikus ir metus, pašalina ir įstato karalius, teikia išminties ir supratimo.

²¹Huan aman hunte leh hunbite a hihlamdanga; kumpipate a suan khia, kumpipate a tung khiaa; mi pilte kiangah pilna a piaa, theihsiamna theite kiangah theihna a pia hi.

²²Jis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa yra aplinkui Jį.

²²Thil thukte leh gukte a taklanga, miala om bang ahia aman a thei a, a kiangah khovak a om hi.

²³Mano tėvų Dieve, giriu Tave ir dėkoju Tau, nes suteikei man stiprybės ir išminties ir dabar apreiškei, ko prašėme­atidengei karaliaus paslaptį”.

²³Na tungah ka kipaka, ka honphat hi. Aw nang ka pipute Pathian, pilna leh hatna honpe pa, leh nang ka honnget uh tua ka kianga hontheisakpa; kumpipa thu lah ka kiang uah na hontheisak ta ngala, a chi a.

²⁴Po to Danielius nuėjo pas Arjochą, kuriam karalius buvo pavedęs išžudyti Babilono išminčius, ir jam tarė: “Nežudyk Babilono išminčių! Vesk mane pas karalių, aš pasakysiu jam išaiškinimą”.

²⁴Huaijiakin Danial, kumpipan Babulon mi pilte hihse dia a sehpa, Ariok kiangah a hoh a; a vahoha a kiangah hichibangin a chi hi; Babulon mipilte hihmang ken; kumpipa maah honpi lut inla, huan kumpipa kiangah a hilhchetna ka ensak ding, a chi a.

²⁵Arjochas skubiai nuvedė Danielių pas karalių ir jam pranešė: “Radau vyrą iš Judo tremtinių, kuris gali pasakyti karaliui išaiškinimą”.

²⁵Huchiin Ariokin kintakin kumpipa maah Danial a pi luta, a kiangah hichibangin a chi a; Juda saltangte lak ah mi khat ka mu a, aman kumpipa kiangah a hilhchetna a theisak ding, a chi a.

²⁶Karalius tarė Danieliui, kurio vardas buvo Beltšacaras: “Ar tu gali pasakyti, ką sapnavau, ir tą sapną man išaiškinti?”

²⁶Kumpipan a dawnga Danial kiangah, a min Beltesazar hiven, Mang ka neih na hon theisak theiin, a hilhchetna na hon theisak thei maw? a chi a.

²⁷Danielius atsakė karaliui: “Išminčiai, žyniai, ženklų aiškintojai ir astrologai negali atskleisti karaliui paslapties, kurią karalius siekia sužinoti.

²⁷Danial in kumpipa maah a dawnga, Thuguk kumpipan a nget mipil hiin, aisanmite hileh, kumpipa kiangah a ensak theikei ding ua.

²⁸Tačiau danguje yra Dievas, kuris apreiškia paslaptis ir šiuo sapnu praneša karaliui Nabuchodonosarui, kas įvyks paskutinėmis dienomis. Tavo sapnas ir regėjimai buvo tokie:

²⁸Himahleh van ah Pathian a oma aman thugukte a taklang hi; ni nanung lama bang ahia om ding kumpipa Nebukadnezzar kiangah a theisak ta hi. Na lupna tunga na lutang mengmuhna leh na mang hiaite ahi;

²⁹tu, karaliau, gulėdamas lovoje galvojai, kas įvyks po to, o Tas, kuris atskleidžia paslaptis, parodė tau, kas įvyks.

²⁹Nang na hih leh aw kumpipa na lupna tungah na lungsim sungah na ngeihtuahnate a hongom ua; tunung chianga bang ahia hongom ding thu: huan amah thugukte na kianga taklangpan bang ahia hongom ding na kiangah a theisak ta ahi.

³⁰Man šita paslaptis apreikšta ne todėl, kad esu už kitus išminčius pranašesnis, bet kad sapno išaiškinimas būtų žinomas tau, karaliau, ir tu pažintum savo širdies mintis.

³⁰Himahleh kei bel, pilna ahing himhim sanga pilna ka neih tam jawk jiaka hiai thuguk ka kianga taklat ahi keia: himahleh a hilhchetna kumpipa kianga theihsak a hih theihna ding leh nang na lungtang ngaihtuahte na theihna ding a hijaw hi.

³¹Tu, karaliau, regėjai didelę statulą; jos spindesys buvo nepaprastas, ji stovėjo prieš tave, jos išvaizda buvo baisi.

³¹Nang, Aw kumpipa, namuta; ngaiin, milim thupi tak. Hiai milim, hat tak mai, a tetna thupi mahmah, na maah a ding a; amel tuh a kihtakhuai mahmah hi.

³²Statulos galva buvo iš gryno aukso, krūtinė ir rankos­iš sidabro, juosmuo ir strėnos­iš vario,

³²Hiai milim a hih leh, a lutang dangkaeng hoih ahi a. a awm leh a bante dangka, a gilleh apheipite dal,

³³blauzdos­iš geležies, kojos­iš geležies ir iš molio.

³³akhete sik, a khepekte sikkhenkhatleh tung khenkhat.

³⁴Tau bežiūrint į ją, atlūžęs be žmogaus rankų pagalbos akmuo smogė į statulos kojas ir sutrupino jas.

³⁴Suang khuta sek louh. huai milim a khepek sik, leh tung denga kitam nen sak dimdem tanin na mu a.

³⁵Subyrėjo geležis, molis, varis, sidabras ir auksas­viskas tapo lyg pelai klojime rudenį. Juos išnešiojo vėjas, nepalikęs jokio pėdsako. O akmuo, kuris smogė į statulą, tapo dideliu kalnu ir pripildė visą žemę.

³⁵Huchiin sik toh, tung toh. dal toh, dangka toh, dangkaeng loh a kitam nen khawm vek ua: nipi buhphuala buhsi bang mai a hong hi ua; huchiin huihin amaute amut mang ua: huan huai milim deng suang pen mual thupi a hong suaka. lei pumpi a dimta hi.

³⁶Toks buvo sapnas. Dabar išaiškinsiu jį karaliui.

³⁶Hiai mang ahi a; kumpipa maah a hilhchetna ka gen ding uh.

³⁷Tu, karaliau, esi karalių karalius, nes dangaus Dievas suteikė tau karalystę, galybę bei garbę.

³⁷Nang. Aw kumpipa, kumpipate kumpipa, van Pathianin a kianga gam te, thilhihtheihna te. hatna te, thupina te a piak. na hi a;

³⁸Visur gyvenančius žmones, laukinius žvėris ir padangės paukščius atidavė į tavo rankas ir padarė tave visa ko valdovu. Tu esi auksinė galva.

³⁸huan koipeuha mite tate a tenna uah, gama sate leh vana vasate na khut ah a honpia; amaute tengteng tunga lal dingin nang a honbawla: dangkaeng lutang na hi.

³⁹Po tavęs iškils kita karalystė, silpnesnė už tavo; trečioji karalystė, varinė, viešpataus visai žemei.

³⁹Huan nang nungin nanga sanga niamjaw gam dang khat a hong ding khe ding; huchiin lal gam thumna dang, leitung tengtenga thunei ding.

⁴⁰Ketvirtoji karalystė bus stipri kaip geležis. Kaip geležis sudaužo ir sutrupina viską, taip ši karalystė sutrupins visas kitas.

⁴⁰Huan gam lina sik bangin a hat dinga: sikin a kek nen saka thil tengteng a nuaisiah bang takin: huan sikin hiaite tengteng a delh jan angin, a kek nen sakin, a delh jan ding hi.

⁴¹Kaip sapne regėjai, kad statulos kojos ir jų pirštai buvo dalinai iš molio ir dalinai iš geležies, taip ketvirtoji karalystė bus pasidalinusi, tačiau geležies stiprumo bus joje, nes tu matei geležį, sumaišytą su moliu.

⁴¹Huan khepekte leh khezung na muhte, a khen belvelmi tung leh a khen sik a hih leh, gam hawmjak ahi dinga; himahleh a sungah sik hatna a om dinga, sik buannawi tung toh helkhawmna muh-bangtakin.

⁴²Kadangi kojų pirštai buvo iš geležies ir molio, tai karalystė bus dalinai stipri ir dalinai trapi.

⁴²Huan khepek khezungte akhen sik leh akhen tung hi pen a hihleh. huchibangin gam hatna chiang nei, kitapna chiang neia hi ding hi.

⁴³O kadangi regėjai geležį, maišytą su moliu, tai reiškia, kad jie susimaišys per žmogaus sėklą, tačiau nesusijungs, kaip geležis nesusijungia su moliu.

⁴³Huan sik buannawi tung toh kihel na muh pen a hihleh, mite chi toh a mau a kitok hel ding uh; himahleh a kikawi kip kei ding ua. sik tung toh a kigawm lou mah bangin.

⁴⁴Tų karalių dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta, kuri neatiteks jokiai kitai tautai. Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes ir pati pasiliks per amžius,

⁴⁴Huan huai kumpipate dam laiin van Pathianin gam suksiata om ngei lou ding, a thuneihna mi dang kianga nutsiata om ngei sam lou ding, a honding khe sak dinga; himahleh hiai gam tengteng a kitam nen sak dinga, a suse vek dinga, amah bel khantawnin a ding ding hi.

⁴⁵kaip tu matei nuo kalno be žmogaus rankos pagalbos atlūžusį akmenį, kuris sutrupino geležį, varį, molį, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas parodė tau, karaliau, kas bus ateityje. Sapnas yra tikras ir jo aiškinimas teisingas”.

⁴⁵Suang mual akipan khuta sek louh hongom khiaa, sik te, dal te, tung te. dangka te leh dangkaeng te a kitam sak dimdem na muh pen a hihleh; tunung chianga bang ahia hongom ding kumpipa kiang ah Pathian thupiin a thei sakta hi: huan mang tuh theihsa ahia, a hilhchetna a kichian hi, a chi a,

⁴⁶Tada karalius Nebukadnecaras parpuolė veidu į žemę, pagarbino Danielių ir įsakė aukas bei smilkalus jam aukoti.

⁴⁶Huaitakin Nebukadnezzarin a maiin lei a sia, Danial a bia a. thillat leh gim namtui a kianga lan dingin amau thu a pia hi.

⁴⁷Karalius Danieliui tarė: “Iš tikrųjų jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats ir paslapčių atskleidėjas, nes tu sugebėjai atskleisti šią paslaptį!”

⁴⁷Kumpipan Danial a dawnga, Chihtaktakin na Pathian pathiante Pathian leh, kumpipate TOUPA leh, thugukte taklangpa ahi; hiai thuguk taklang dinga hihtheihna na neih jiakin, a chi a.

⁴⁸Tada karalius išaukštino Danielių, davė jam daug brangių dovanų ir paskyrė jį Babilono srities valdovu ir visų Babilono išminčių vyriausiuoju valdytoju.

⁴⁸Huchiin kumpipan Danial a lian saka, thilpiak tampi a piaa. Babulon bial pumpia heutuin a bawla. Babulon mi pilte tengteng tunga ukpipa pen dingin.Huan Danial in Sadrak te, Mesak te, Abed-nego te Babulon bial thulehla tunga koih dingin kumpipa kiangah a ngena; himahleh Danial jaw kumpipa kongpi ah a om hi.

⁴⁹Danieliaus prašomas, karalius paskyrė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą reikalų tvarkytojais Babilono sričiai, o Danielius pasiliko karaliaus rūmuose.

⁴⁹Huan Danial in Sadrak te, Mesak te, Abed-nego te Babulon bial thulehla tunga koih dingin kumpipa kiangah a ngena; himahleh Danial jaw kumpipa kongpi ah a om hi.