¹Karalius Belšacaras iškėlė didelę puotą tūkstančiui savo didžiūnų ir jų akivaizdoje gėrė vyną.

¹Belsazar kumpipan a toupate laka mi sang khat adingin ankuang thupi tak a bawla, sangkhatte maah uain a dawn hi.

²Belšacaras, paragavęs vyno, įsakė atnešti auksinius ir sidabrinius indus, kuriuos jo tėvas Nebukadnecaras buvo atgabenęs iš Jeruzalės šventyklos, kad iš jų gertų karalius, jo kunigaikščiai, žmonos ir sugulovės.

²Belsazarin, uain a chep laiin, a pa Nebukadnezzarin Jerusalema om biakin akipana a lak dangkaeng leh dangka tuiumbelsuante honla dingin thu a piaa; huchia kumpipa leh a toupate, a jite leh a meiten huaitea a dawn theihna ding un.

³Tada atnešė auksinius ir sidabrinius indus, kurie buvo atgabenti iš Jeruzalės šventyklos, Dievo namų. Iš jų gėrė karalius, jo kunigaikščiai, žmonos ir sugulovės.

³Huchiin Jerusalema om Pathian in, biakin akipana lakkhiak dangkaeng tuiumbelsuante a honla ta uhi; huan kumpipa leh a toupaten, a jite leh a meiten, huaitein a dawnta uh.

⁴Jie gėrė vyną ir gyrė savo auksinius, sidabrinius, varinius, geležinius, medinius ir akmeninius dievus.

⁴Uain a dawn ua, dangkaeng te, dangka, dalsik, sing, leh suang pathiante a phat uh.

⁵Tą pačią valandą pasirodė žmogaus rankos pirštai ir rašė ties žvakide ant karaliaus rūmų sienos. Karalius matė rašančią ranką.

⁵Huai dak mahin mihinga khutzungte a hongpai khiaa, kumpipa inpi bang pek tungah khawnvakkoihna toh etdenna takah a gelhtaa; huan kumpipan laigelh khut bangtan hiam a mu ta hi.

⁶Jo veidas pasikeitė, jį apėmė neramios mintys, sąnariai suglebo ir keliai drebėjo.

⁶Huailaiin kumpipa mel amah ah a lamdanga, a ngaihtuahnaten amah a patausakta hi; huchiin a khut a khea kipta keia, a khukte a kisat tuah nomnom uh.

⁷Karalius, garsiai šaukdamas, liepė atvesti žynius, chaldėjus ir astrologus. Jiems susirinkus, karalius kalbėjo Babilono išminčiams: “Kas perskaitys šitą raštą ir man jį išaiškins, tas bus apvilktas purpuru, jam bus užkabinta auksinė grandinė ir jis bus paskelbtas trečiu valdovu karalystėje!”

⁷Bummite, Kaldai mite leh aisanmite honpi un chiin nakpi takin kumpipa a kikou a. Kumpipan thu a gena, Babulon mipilte kiangah, Kuapeuhmah hiai laigelh sima, a hilhchetna honensak, puansandup silhsak ahi dinga; a ngawng kimvelin dangkaeng khainiang a ok dinga; huan gamsungah vaihawmmi thumna ahi ding, a chi a.

⁸Tačiau visi išminčiai negalėjo nei rašto perskaityti, nei jo išaiškinti karaliui.

⁸Huchiin kumpipa mi pilte tengteng a honglut ua: himahleh laigelh a sim theikei ua, a hilhchetna leng kumpipa a theisak theikei uhi.

⁹Tuomet karalius Belšacaras labai sunerimo, jo veidas pabalo, o didžiūnai buvo apstulbę.

⁹Huchiin kumpipa Belsazar a patau mahmaha; amahah a mel a honglamdanga; a toupate a lungjing uhi.

¹⁰Išgirdusi karaliaus ir didžiūnų žodžius, karalienė įėjo į puotos salę, ir tarė: “Karaliau, gyvuok per amžius! Teneapima tavęs neramios mintys ir tavo veidas tenepasikeičia!

¹⁰Huchiin kumpipa leh a toupate thu jiakin kumpinu ankuangluina in sungah a hong luta; kumpinun thu a gena, Aw kumpipa, khantawnin hingin; na ngaihtuahnaten patausak kei henla, na mel leng lamdang kei heh:

¹¹Tavo karalystėje yra vyras, kuris turi šventųjų dievų dvasią. Tavo tėvo dienomis šviesa, supratimas ir išmintis, panaši į dievų išmintį, buvo jame. Karalius Nebukadnecaras, tavo tėvas, paskyrė jį ženklų aiškintojų, žynių, chaldėjų ir astrologų viršininku,

¹¹Na gamsunga mi khat, amaha pathian siangthoute kha om, a om a; na pu dam laiin vakna leh theihtheihna leh pilna, pathiante pilna bang, amahah muhin a om; huan kumpipa Nebukadnezzar, kumpipa, na pan, ka chi, amah mitkhialdawitawite leh, bummite, Kaldaimite leh aisanmite heutuin a bawla;

¹²kadangi jis turėjo nepaprastą dvasią, supratimą ir protą, galintį išaiškinti sapnus, atspėti mįsles ir atidengti paslaptis. Tai Danielius, kuriam karalius davė Beltšacaro vardą. Taigi pašauk Danielių, ir jis tau išaiškins”.

¹²Lungsim hoihpen, theihna, theihtheihna, mangte hilhchetna, thugen haksa etsakna, ginlelhna hihvengna kumpipan Beltesazar min a sakpa, huai Danial mahah muhin a om hi. Tuin Danial kisam sak henla, aman hilhchetna en sak leh, a chi a.

¹³Kai Danielių atvedė pas karalių, karalius tarė: “Ar tu tas Danielius iš Judo tremtinių, kuriuos karalius, mano tėvas, atvedė iš Judėjos?

¹³Huan Danial kumpipa maah a honpi ua, Kumpipan thu a gena Danial kiangah, Danial na hi hia, huai Juda saltang tate laka, ka pan Juda a kipan a pi?

¹⁴Aš girdėjau apie tave, kad šventųjų dievų dvasia yra tavyje ir taip pat šviesa, supratimas bei nepaprasta išmintis.

¹⁴Nangah pathian kha a oma, vakna leh theihtheihna leh pilna hoihpen nanga muhin a om chih na tanchin ka jaa.

¹⁵Buvo pakviesti išminčiai ir žyniai, kad perskaitytų šitą raštą ir jį išaiškintų, bet jie nesugebėjo išaiškinti tų žodžių prasmės.

¹⁵Huchiin mi pilte, bummite, ka maah a honpi lut ua, hiai laigelh sima, a hilhchetna ka kianga theisak dingin; himahleh huai thil hilhchetna a ensak theikei uhi.

¹⁶Aš girdėjau apie tave, kad tu gali išaiškinti paslaptis. Jei perskaitysi raštą ir pasakysi jo reikšmę, būsi apvilktas purpuru, gausi auksinę grandinę ir būsi trečias valdovas karalystėje!”

¹⁶Himahleh hilhchetnate na bawl theia, ginlelhnate na bawlhoih thei chih, na tanchin ka ja: tuin laigelh na sim theiha, a hilhchetna non hilh theih aleh, puansandup kon silh sak dinga; na ngawng kimvelin dangkaeng na ok dinga; gamsungah vaihawmmi thumna na hi ding hi, a chi a.

¹⁷Danielius atsakė karaliui: “Dovanos telieka pas tave arba duok jas kitam! Tačiau aš perskaitysiu raštą karaliui ir jį išaiškinsiu.

¹⁷Huchiin Danialin a dawnga kumpipa maah, Na thilpiakte nangmah kiangah hi jaw henla, na kipahmante midang kiangah pe jawin; ahi-alah kumpipa kiangah laigelh ka sim dinga, a hilhchetna amah ka theisak ding.

¹⁸O karaliau! Aukščiausiasis Dievas davė tavo tėvui Nebukadnecarui karalystę, didybę, garbę ir šlovę.

¹⁸Aw nang kumpipa, Tungnungpen Pathianin na pa Nebukadnezzar gam leh, thupina leh letna leh lalna a piaa:

¹⁹Dėl didybės, kuri jam buvo duota, visų kalbų tautos ir giminės drebėjo ir bijojo jo. Ką norėjo, jis nužudė, ką norėjo, paliko gyvą; ką norėjo, jis išaukštino, ką norėjo, pažemino.

¹⁹Huan huai amah a piak letna jiakin mite tengteng, namte, paute a maah a ling ua a lau uh: a ut a that a, a ut a hing hawi; a ut a kai thoua, a ut a sawm niam hi.

²⁰O kai jo širdis pasiaukštino ir dvasia sukietėjo nuo išdidumo, jis buvo nustumtas nuo karališko sosto ir neteko savo šlovės.

²⁰Himahleh a lungtang a kisaktheih laiin leh kiuangsak taka gamtaa a lungsim hihsaka a om laiin, a kumpi laltutphah akipan suanin a oma, amah akipan a thupina a la kheta uh.

²¹Iš žmonių jis buvo pašalintas, jo širdis pasidarė kaip žvėries, su laukiniais asilais jis gyveno, valgė žolę kaip jautis, jo kūną vilgė dangaus rasa, kol jis pažino, kad aukščiausiasis Dievas viešpatauja žmonių karalystėje ir paskiria valdovu tą, kurį Jis nori.

²¹Huan mite tapate akipana bawlkhiakin a om a; huchiin a lungtang sate banga bawlin a om a; bawngtalte banga loupa a vakin a oma, a pumpi van daituiin a kawta; Tungnungpen Pathianin mite gamah vai vai a hawma, a utut a tungah a dingkhesak chih a hontheih matan.

²²O tu, jo sūnau Belšacarai, nenusižeminai širdimi, nors visa tai žinojai.

²²Huan nang a tapa, Aw Belsazar, na lungtang na niamkhiak nai keia, hiai tengteng na theihin leng.

²³Tu pasipūtei prieš dangaus Viešpatį, įsakei atnešti Jo namų indus ir tu bei tavo didžiūnai, tavo žmonos ir sugulovės gėrė iš jų vyną, ir tu gyrei sidabrinius, auksinius, varinius, geležinius, medinius ir akmeninius dievus, kurie negali nei matyti, nei girdėti, nei suprasti. O Dievo, kurio rankoje yra tavo gyvybė ir kurio žinioje yra visi tavo keliai, tu nešlovinai.

²³Himahleh van TOUPA demin na kihihsanga; huan amau na maah A ina tuiumbelsuante a honla ua; huan nang leh na toupate, na jite leh na meiten, huaitein uain na dawn uh; dangka, leh dangkaeng, dal, sik, sing leh suang pathiante, mu theilou, za theilou, thei theilou-te na phata; huan Pathian a khuta na hatna a omna, na lampite tengteng amaha hi, na thupibawlta kei hi.

²⁴Todėl Jis siuntė ranką, ir šitas raštas buvo užrašytas.

²⁴Huchiin amaha kipan huai khut banghiam tan sawlin a hongoma, hiai laigelh gelhin a omta hi.

²⁵Štai kas parašyta: ‘Mene, mene, tekel, uparsin’.

²⁵Huan gelha om laigelh hiai ahi, MENE, MENE, TEKEL, UPHARSIN.

²⁶Tokia jų reikšmė: ‘Mene’­Dievas suskaičiavo tavo karalystės dienas ir jas užbaigė;

²⁶Huai thil hilhchetna hiai ahi: MENE: Pathianin na gam a simta, a bei sakta hi;

²⁷‘Tekel’­esi pasvertas svarstyklėmis ir rastas per lengvas;

²⁷TEKEL; buknaa bukin na oma, na chingzou kei hi;

²⁸‘Peres’­tavo karalystė padalyta ir atiduota medams ir persams!”

²⁸PERES; na gam hawmin a oma, Mid mite leh Perisia mite kiangah piak a hita hi, a chi a.

²⁹Belšacaras įsakė apvilkti Danielių purpuru, užkabinti auksinę grandinę ir paskelbė, kad jis bus trečias valdovas karalystėje.

²⁹Huchiin Belsazarin thu a piaa, huan dangkaeng khainiang a ngawng kimvelin a oksak ua; amah tungah thu a phuang ua, gamsunga vaihawmmi a thumna hi dingin.

³⁰Tą pačią naktį karalius Belšacaras, chaldėjų karalius, buvo nužudytas,

³⁰Huaijanin Kaldai kumpipa Belsazar thahin a oma.Huan Mid mi Dariain gam a tanga; kum sawmguk leh niha upa ahi.

³¹ir Darijus, medas, pradėjo valdyti, būdamas šešiasdešimt dvejų metų.

³¹Huan Mid mi Dariain gam a tanga; kum sawmguk leh niha upa ahi.