¹“Kai būsi žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda paveldėti, ir ten apsigyvensi,

¹Huan, hcihi ahi dinga, TOUPA na Pathian un gouluah lehg luah dinga gam a honpiak na valut ua, na vaom hun chiang un;

²pridėk pintinę visų savo pirmojo derliaus vaisių ir nunešk ją į vietą, kurią Viešpats, tavo Dievas, pasirinks.

²TOUPA na Pathian un a honpiak na gam lei gah tung masapen chiat uh na hontawi ding ua; bawmah na koih ding ua, TOUPA na Pathian un a min omsakna dinga a seh dingah na hoh ding uhi.

³Nuėjęs pas kunigą, kuris tuo metu eis tarnystę, jam sakyk: ‘Išpažįstu šiandien Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, kad esu žemėje, kurią Jis prisiekė mūsų tėvams mums duoti’.

³Huan, huai huna siampu kiangah na hoh ding ua, a kiangah, Honpiak dinga i pi leh pute kianga achiamna gamah i hongpaita uh chih tuniin TOUPA na Pathian uh kiangah i hih lang uhi, na chi ding ua.

⁴Kunigas, paėmęs pintinę, padės ją prie Viešpaties, tavo Dievo, aukuro.

⁴Huan, siampuin na khut ua kipan bawm a la dinga TOUPA na Pathian uh maitam bulah a tung ding hi.

⁵Tu sakysi Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje: ‘Mano tėvas buvo klajoklis aramėjas, jis nuėjo į Egiptą su labai mažu žmonių skaičiumi ir buvo ten ateivis. Jis tapo didele, stipria ir gausia tauta.

⁵Huan, nou TOUPA na Pathian uh maah, Ka pu uh Suria mi mi vakvai ahia, Aigupta gamah a pai suka, a vatenga, tawm chik ahi ua; huan, huailaiah nam thupi tak, thilhihthei tak, tamtak a hong hita ua.

⁶Egiptiečiai slėgė ir spaudė mus, užkraudami mums sunkių darbų naštą.

⁶Huan, Aigupta miten honsimmoh ua, honhihgenthei ua, nasep haksa pipi honsem sak ua:

⁷Mes šaukėmės Viešpaties, mūsų tėvų Dievo. Jis mus išklausė, pažvelgė į mūsų pažeminimą, vargą ir priespaudą;

⁷Huchiin TOUPA i pi leh pute Pathian i sam ua, TOUPAN i aw uh a najaa, i gentheihdan te, i gim dan te, nuaisiah i hihdan te a mua:

⁸išvedė mus iš Egipto galinga ranka, siaubais, ženklais ir stebuklais.

⁸Huan, TOUPAN Aigupta gam akipan khut hat tak te, ban jak te, thil lauhuai tak te, chiamtehnate, thillamdangtein a honpi khiaa:

⁹Jis atvedė mus į šitą kraštą ir davė žemę, plūstančią pienu ir medumi.

⁹Hiai munah a honpi luta, hiai gam, nawitui leh khuaiju luanna gam a honpia hi.

¹⁰Štai dabar aukoju pirmuosius vaisius tos žemės, kurią Tu, Viešpatie, man davei’. Palik auką Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje ir pagarbink Jį.

¹⁰Huan, ngaiin, TOUPA aw, nang na honpiak lei gah masapen chiatte ka hontawi uhi, na vachi ding uhi. Huan, TOUPA na Pathian uh maah na vual ding ua, TOUPA na Pathian uh maah chibai bukin na kun ding ua:

¹¹Džiaukis tu, levitas ir ateivis, kuris gyvena tavo apylinkėje, gėrybėmis, kurias Viešpats, tavo Dievas, duoda tau ir tavo namams.

¹¹Huan TOUPA na Pathian un na inkuan te, nou te, Levi mi te, na lak ua gam dang mite thil hoiha honpiak tengteng ah nuamsa takin na om ding uhi.

¹²Kai atiduosi viso savo derliaus dešimtinę trečiais metais levitui, ateiviui, našlaičiui ir našlei, gyvenantiems su tavimi, kad jie valgytų ir pasisotintų,

¹²Huan, kum thum kum, sawma khat piak kuma na thil tung tengteng uh sawma khat na piak khit uleh, Levi mite, gam dang mite, pa neiloute, meithaiten na omna uah a ne ding uh, a hongkhosak theih samna ding un;

¹³kalbėk Viešpaties akivaizdoje: ‘Aš ėmiau iš savo namų ir daviau levitui, ateiviui, našlaičiui ir našlei, kaip man įsakei; neperžengiau Tavo įsakymų ir neužmiršau paliepimų.

¹³Huan, TOUPA na Pathian uh maah, Na thu honpiak, na thu honpiak tengteng bangin ka in ua kipanthil siangthoute ka koih khia ua, Levi mite, gamdang mi te, pa neiloute, meitheite ka peta uh; na thupiak a koi mahmah ka bohse kei ua, ka mangngilh kei uhi;

¹⁴Nevalgiau nieko pažadėto gedėdamas, nepaliečiau susitepęs ir nieko neatidaviau už mirusius. Klausiau, Viešpatie, Tavęs ir visa dariau, kaip man įsakei.

¹⁴Ka dah lai un huaia ka ne kei ua, ka buah lai un ka thehthang sam kei ua, misi tuam dingin leng ka pe kei un; TOUPA ka Pathian uh aw ka dawp ua, na thu honpiak tengteng bangin ka hih uhi.

¹⁵Pažvelk iš dangaus, savo šventos buveinės, ir laimink savo tautą Izraelį ir tą žemę, kurią mums davei, kaip prisiekei mūsų tėvams,­žemę, plūstančią pienu ir medumi’.

¹⁵Na omna siangthou van akipan honen inla, nawitui leh khuaiju luanna gam, ka pi uh leh pute piak dinga na nakichiam sa bangin na mi Israelte leh na gam honpiak vualjawlin, na chi ding uh.

¹⁶Šiandien Viešpats, tavo Dievas, tau įsakė vykdyti šiuos įsakymus ir paliepimus, todėl laikykis jų ir vykdyk juos visa savo širdimi ir visa savo siela.

¹⁶Tuniin TOUPA na Pathian un hiai dan khawng leh vaihawmte jui dingin thu a honpia hi; huaijiakin, nalungtang tengteng uh leh, na lungsim tengtengun na pom uh na jui ding uhi.

¹⁷Šiandien tu pareiškei, kad pasirinkai Viešpatį savo Dievu ir kad vaikščiosi Jo keliais, laikysiesi Jo įsakymų, paliepimų ir įstatymų ir būsi paklusnus Jo balsui.

¹⁷Tuniin TOUPA a lampite juia, a dante, a thupiakte leh a vaihawmte juia a awte dawp tumin na Pathian ding un na telta ua:

¹⁸Šiandien Viešpats pareiškė, kad pasirinko tave būti Jo ypatinga tauta, kaip Jis pažadėjo, kad tu įvykdytum visus Jo įsakymus,

¹⁸Huan, thu a honchiamsa bangin leh, a thupiak tengteng na zuihna ding un TOUPAN tuniin amaha dia mi lamdang hi dingin nou a honna telta;A na gensa banga TOUPA na Pathian uh adinga mi siangthou na hih theihna ding un leh nam a bawl tengteng tunga phat, min hoih, pahtawi na hihna dingun, a chi a.

¹⁹kad Jis išaukštintų tavo vardą virš visų tautų, kurias sutvėrė, ir suteiktų tau garbę ir šlovę; kad tu galėtum būti šventa tauta Viešpačiui, savo Dievui, kaip Jis pasakė”.

¹⁹A na gensa banga TOUPA na Pathian uh adinga mi siangthou na hih theihna ding un leh nam a bawl tengteng tunga phat, min hoih, pahtawi na hihna dingun, a chi a.