¹Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi.

¹Bang chiteng adingin hunbi a om, van nuaia thiltup chitenga dingin hun:

²Yra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta.

²Pian hun leh sih hun; suan hun leh suansa boh khiak hun:

³Yra laikas žudyti ir gydyti; laikas griauti ir statyti.

³Thah hun leh hihdam hun; phel hun leh lam nawn hun;

⁴Yra laikas verkti ir juoktis; laikas gedėti ir šokti.

⁴Kah hun leh nuih hun; sun hun leh lam hun;

⁵Yra laikas mėtyti akmenis ir juos vėl surinkti; laikas apkabinti ir susilaikyti nuo apkabinimo.

⁵Suangte paih mang hun leh suangte lak khawm hun; kawi hun leh kawi kidek hun;

⁶Yra laikas įgyti ir prarasti; laikas laikyti ir išmesti.

⁶Zon hun leh mansuah hun; vom hun leh paihmang hun;

⁷Yra laikas perplėšti ir susiūti; laikas tylėti ir kalbėti.

⁷Bohkek hun leh khui hun; pau louh hun leh thugen hun;

⁸Yra laikas mylėti ir nekęsti; laikas karui ir taikai.

⁸It hun leh muhdah hun; kidou hun leh kilep hun.

⁹Kokią naudą turi tas, kuris dirba, iš savo triūso?

⁹A sepgimna na sempan bang phattuamna a neia?

¹⁰Aš regėjau užduotį, kurią Dievas davė žmonių vaikams.

¹⁰Huaia kisawijawtna dinga Pathianin mite tapate kianga a piak haksatna ka muta hi.

¹¹Jis skirtu laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios iki galo.

¹¹Thil chiteng a huna kilawmin a bawla: a lungtang uah khovel leng a koihtaa, huchi hinapiin lah mihingin Pathian nasep a bul akipana a tawp pha a hihsa a mukhe theikei hi.

¹²Aš supratau, kad žmonėms nėra nieko geresnio, kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime.

¹²A damsung teng un kipah leh hoih hih sanga amau adia hoihjaw bangmah a om kei chih ka thei hi.

¹³Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis.

¹³Huan, mi chihin a neka a dawna, a sepgimna tengtenga hoih nuam a sakpih tuh Pathian thilpiak ahi.

¹⁴Aš žinau, kad visa, ką Dievas daro, yra amžina,­nieko negalima nei pridėti, nei atimti. Dievas daro tai, kad žmonės Jo bijotų.

¹⁴Bangpeuh Pathianin a hih, khantawnin a om ding chih ka theia: huaiah bangmah a kikoih theikei dinga, huaiakipanin bangmah mah a kila khe thei sam kei ding: Pathianin a hihkhintaa, huchiin a maah miten a lau ding uhi.

¹⁵Kas buvo, tas ir yra, o kas bus, jau yra buvę. Dievas pašaukia praeitį.

¹⁵A omkhinsa pen; huan a om ding a om khinsa ahi: huan Pathianin a pai mangsa a zong hi.

¹⁶Aš mačiau po saule: teismo vietoje­nedorybė, teisingumo vietoje­neteisybė.

¹⁶Huchiin ni nuaiah, vaihawmna munah, gitlouhna a om chih leng ka mu hi; huan diktatna munah, gitlouhna huailaiah a om hi.

¹⁷Tariau savo širdyje: “Dievas teis teisųjį ir nedorėlį, nes Jis paskyrė laiką kiekvienam įvykiui ir darbui”.

¹⁷Ka lungtangin, Pathianin mi diktat leh mi gilou a ngaihtuah ding: thiltup chiteng leh nasep chiteng adingin lah hun a om ngala, ka chi a.

¹⁸Aš galvojau savo širdyje apie žmones: “Dievas bando juos ir leidžia jiems suprasti, kad jie patys iš savęs tėra gyvuliai”.

¹⁸Ka lungtangin, Mite tapate jiakin ahi, Pathianin amau a ettel sina, amau mahmah gamsa bang lel a hihdan uh a kitheih theihna ding un.

¹⁹Žmonėms atsitinka kaip ir gyvuliams: kaip vieni miršta, taip ir kiti, ir visi vienodai kvėpuoja. Žmogus nėra pranašesnis už gyvulius; viskas yra tuštybė.

¹⁹Mite tapate tunga tung peuhmah lah gamsate tungah a tung ngala; thil khat ngei lah a tunguah a tunga: khat a sih bangin, huchibangmahin a dang a dang a sia; ahi, hu khat a nei khawm ua: huan mihingin gamsate sanga masakjawkna a neikei: bangteng lah bangmahlou ahi ngala.

²⁰Visi eina į vieną vietą; visi yra iš dulkių ir vėl pavirs dulkėmis.

²⁰Bangteng mun khat ah a pai ua; bangteng leivui akipan ahi ua, bangteng leivui ah a kik nawn uh.

²¹Kas žino žmogaus dvasią, kuri kyla aukštyn, ir gyvulių kvapą, kuris eina žemyn, į žemę?

²¹Mihing kha tunglama a pai touh leh, gamsa kha nuailama leia a pai suk kua ahia thei?Huaijiakin mihing a nasepte-a a kipah ding sanga hoih jaw bangmah a om kei chih ka thei hi; huai lah a tantuan ahi ngala: amah nungin bang ahi dia chih mu dingin amah kuan honpi nawn ahia leh?

²²Aš supratau, kad žmogui nėra nieko geresnio, kaip džiaugtis savo darbais, nes tai yra jo dalia. Nes kas gi jam parodys, kas bus po jo?

²²Huaijiakin mihing a nasepte-a a kipah ding sanga hoih jaw bangmah a om kei chih ka thei hi; huai lah a tantuan ahi ngala: amah nungin bang ahi dia chih mu dingin amah kuan honpi nawn ahia leh?