¹Mozė sakė: “O jeigu jie netikės manimi ir neklausys mano balso, sakydami: ‘Tau nepasirodė Viešpats’ ”.

¹Huchiin, Mosi in a dawnga, a hina a, ngai in, a hon um kei ding ua, ka aw leng a ngai khe sam kei ding uh: Toupa na kiangah a kilak kei, a chih ding jiak un, achia.

²Tuomet Viešpats paklausė jį: “Ką laikai rankoje?” Jis atsakė: “Lazdą”.

²Huan, Toupan a kiangah, na khut a bang ahia? Achia. Aman, chiang, achi.

³“Mesk žemėn!”­tarė Dievas. Jis numetė ją ir ji pavirto gyvate; Mozė ėmė bėgti nuo jos.

³Huan, aman, leiah khia in, achia. Huchiin, leiah a khia a, gulpi a hong suaka; huan, Mosi ama a kipan in a taita hi.

⁴Viešpats pasakė Mozei: “Ištiesk savo ranką ir nutverk ją už uodegos!” Jis ištiesė savo ranką, nutvėrė ją ir ji pavirto lazda.

⁴Huan, Toupa Mosi kiangah, na khut zan inla, gul a mei in la in, achia: (a khut a zana, gul amei in a manta a, a khut ah chiang a hong suak nawn leuleu hi):

⁵“Tai daryk, kad jie tikėtų, jog tau pasirodė Viešpats, jų tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas”.

⁵Hichia apipute uh Toupa Pathian, Abraham Pathian, Isaak Pathian leh Jakob Pathian, na kiangah a kilak chih a up na ding un, achi hi.

⁶Viešpats kalbėjo toliau ir liepė jam įkišti ranką į savo užantį. Jis įkišo, ir kai ištraukė ją, ranka buvo balta nuo raupsų kaip sniegas.

⁶Huan, Toupan a kiangah, tu in na khut na angah koih in, a chi nawn a. Huchiin, a khut a angah a koih a: a zan khiah takin, ngaiin, a khut vuk bangin a phak ta hi.

⁷“Vėl įkišk savo ranką į užantį!”­tarė Dievas. Jis padarė, kaip buvo liepta. Kai jis ištraukė ją, ji buvo sveika.

⁷Huan, aman, na khut na angah koih nawnin, achia. (A khut a angah a koih nawna: a anga kipan a khah kheta, ngaiin, a khut khatlam bang a hongsuak nawn hi).

⁸“Jeigu jie netikės tavimi ir nekreips dėmesio į pirmojo ženklo balsą, tai jie patikės kito ženklo balsu.

⁸Hichi ahi dinga, a hon gintak kei ua, chiamtehna khatna aw leng a ngaihkhiak sam kei uleh, chiamtehna nanung aw a up ding uh ahi ding.

⁹O jeigu jie netikės šiais dviem ženklais ir neklausys tavo balso, tai pasemk upės vandens ir išliek ant žemės! Tada vanduo, kurį pasemsi iš upės ir išliesi ant žemės, pavirs krauju”.

⁹Hichi a honghi dinga, hiai chiamtehna nihte a up kei lai ua, na aw leng a ngaihkhiak sam kei uleh, lui tui akipan na la dinga, gam keu ah na sung ding: huan, lui akipana na tui lak khiak gam keu ah sisan a honghi ding hi, a chi a.

¹⁰Mozė tarė Viešpačiui: “Viešpatie, aš nesu iškalbingas: nebuvau toks anksčiau nei dabar, kai Tu prabilai į savo tarną. Man sunku kalbėti ir mano liežuvis pinasi”.

¹⁰Huchiin, Mosiin Toupa kiangah, Aw Toupa, mi dangnal ka hi kei, chiklai mahin, na sikha kianga thu na gen nungsangin leng: mi dangawk leh pau zekai ka hi jaw hi, a chi a.

¹¹Viešpats jam atsakė: “Kas sutvėrė žmogaus burną? Kas padaro jį nebylų, kurčią, matantį ar aklą? Argi ne Aš, Viešpats?

¹¹Huan, Toupan a kiangah, mi kam bawl kua ahia? Ahihkeileh pautheiloute, bengngongte, muhnate, mittawte kua bawl ahia? Kei Toupan ka bawl ahi kei maw?

¹²Taigi dabar eik, o Aš būsiu su tavo lūpomis ir tave pamokysiu, ką kalbėti”.

¹²Huaijiakin tuin kuan inla, na kam ka ompih ding, na gen ding ka honhilh ding hi, achia.

¹³Jis atsakė: “Prašau, Viešpatie, siųsk ką nors kitą!”

¹³Huan, aman, Aw Toupa, sawlin, kon ngen hi, na sawldingpa khutin, a chi a.

¹⁴Tada Viešpats supykęs tarė: “Žinau, kad tavo brolis Aaronas, levitas, yra iškalbus ir jis pasitiks tave. Tave pamatęs, jis džiaugsis savo širdyje.

¹⁴Huchiin, Mosi tungah Toupa hehna a soutaa, Aron na unaupa a om kei maw? Hoihtakin thu a gen thei chih ka thei. Huailouin, ngaiin, nang kimuhpih dingin a hongpai khia: a hon muh chiangin a lungtangin a kipak ding hi.

¹⁵Tu kalbėsi jam ir įdėsi žodžius į jo lūpas. Aš būsiu su tavo ir jo lūpomis ir jus pamokysiu, ką turite daryti.

¹⁵A kiangah thu na gen dinga, a kamah thute na guang ding: na kam ka ompih dinga, na hih ding ka honhilh ding hi.

¹⁶Jis kalbės už tave tautai. Jis bus tavo lūpomis, o tu būsi jam vietoje Dievo.

¹⁶Huchiin amah mite kianga na thugenpa ahi ding: amah nang dingin kam tang ahi dinga, huan nang amaha dingin Pathian tang na hi ding hi.

¹⁷Pasiimk šitą lazdą, su kuria darysi ženklus”.

¹⁷Huan, chiamtehnate na hihna dingin, na khutin hiai chiang na tawi ding hi, a chi a.

¹⁸Mozė sugrįžo pas savo uošvį Jetrą ir tarė jam: “Prašau, leisk man sugrįžti į Egiptą pas savo brolius ir pasižiūrėti, ar jie tebėra gyvi”. Jetras atsakė: “Eik ramybėje!”

¹⁸Huchiin, Mosi a kisa a a sungpa Jethro kiangah a kika, a kiangah, ka hon ngen hi, hon paisak inla Aigupta gama om ka unaute kiangah ka kik ding, a dam lailai na u hiam kava thei ding, achia. Huan, Jethro in Mosi kiangah, damtak in vahoh in, achi hi.

¹⁹Viešpats tarė Mozei Midjane: “Sugrįžk į Egiptą! Nes visi, kurie ieškojo tavo gyvybės, yra mirę”.

¹⁹Huan, Toupan Midian gam Mosi kiangah, pai inla, Aigupta gamah kik nawn in; thah hontum pasal te teng lah a sita ngal ua, achia.

²⁰Mozė pasiėmė žmoną ir sūnus, užsodino juos ant asilo ir grįžo į Egiptą; ir Dievo lazdą jis pasiėmė į savo ranką.

²⁰Huchiin, Mosi in a ji leh a tate a pi a, sabengtung tungah a tuangsak a Aigupta gamah a kik nawnta hi; huan, Mosi in a khutin Pathian chiang a tawi hi.

²¹Viešpats pasakė Mozei: “Kai sugrįši į Egiptą, žiūrėk, kad padarytum faraono akivaizdoje visus stebuklus, kuriuos įdėjau į tavo ranką. Bet Aš užkietinsiu jo širdį, ir jis neišleis tautos.

²¹Toupan Mosi kiangah, Aigupta gama kik dinga na kuan chiangin, na khuta ka koih huai thil lamdangte tengteng Pharo maah hih ngei-ngei in: a hihhangin a lungtang ka saksak dinga, huchiin mite a paisak kei ding hi, achia.

²²Sakyk faraonui: ‘Taip kalba Viešpats: ‘Izraelis yra mano pirmagimis sūnus.

²²Huan, Pharo kiangah, hichiin Toupan, Israel ka tapa ahi, ka ta masapen pen, achi:

²³Aš tau sakau: išleisk mano sūnų, kad jis man tarnautų; jei neišleisi jo, nužudysiu tavo pirmagimį sūnų’ ”.

²³Ka honchi ahi, na honsepsak theihna dingin, ka tapa paisakin: paisak na nial leh, ngaiin, na tapa ka that ding, na ta masapen mahmah, na chi ding.

²⁴Pakeliui, nakvynės namuose, sutiko jį Viešpats ir norėjo nužudyti.

²⁴Huan, lampia khualbukah hichi a hong hita, Toupan amah ana tuaka, thah dingin a zongta hi.

²⁵Tada Cipora, paėmusi aštrų akmenį, apipjaustė sūnų, numetė odelę prie Mozės kojų ir tarė: “Tu esi mano kruvinas vyras!”

²⁵Huchihlai in Zipporain suanghiam a la a, a tapa zek mukvum a atkhia a, a khe bulah a khia a, kei dingin si kai pasal na hi mahmah hi, achia.

²⁶Ir Viešpats leido jam eiti. Tada ji pasakė: “Kruvinas vyras dėl apipjaustymo”.

²⁶Huchiin amah a paisaka: huan, zekvum jiak in, sisan kai pasal na hi, achia.

²⁷Viešpats tarė Aaronui: “Eik į dykumą pasitikti Mozės”. Jis ėjo ir, sutikęs jį prie Dievo kalno, pabučiavo.

²⁷Huan, Toupan Aron kiangah, Mosi tuak dingin gamdai ah hoh in, achia. Huchiin, a hohta a, Pathian tangah amah a tuaka, a tawpta hi.

²⁸Mozė papasakojo Aaronui visus Viešpaties, kuris jį siuntė, žodžius ir apie visus ženklus, kuriuos Jis jam įsakė daryti.

²⁸Huan, Mosiin amah sawl Toupa thu tengteng Aron a hilh a, amah a piak chiamtehna tengteng toh.

²⁹Mozė ir Aaronas nuėję surinko visus izraelitų vyresniuosius.

²⁹Huan, Mosi leh Aron a paita ua Israel suante upate tengteng a kaikhawm vek ua:

³⁰Aaronas kalbėjo visus žodžius, kuriuos Viešpats buvo kalbėjęs Mozei, ir padarė ženklus tautos akyse.

³⁰Mosi kianga toupan thu a gen tengteng leh, mite mitmuh achiamtehna a hih tengteng Aron in a genta hi.Huchiin miten a gingta uh: huan, Toupan Israel suante a hongveha, a gimna uh a mute chih a jaktakun, a lu uh akun ua, a beta uhi.

³¹Tauta patikėjo. Išgirdę, kad Viešpats aplankė izraelitus ir pamatė jų priespaudą, jie žemai nusilenkė ir pagarbino Jį.

³¹Huchiin miten a gingta uh: huan, Toupan Israel suante a hongveha, a gimna uh a mute chih a jaktakun, a lu uh akun ua, a beta uhi.