¹Vienuoliktųjų metų pirmą mėnesio dieną Viešpats kalbėjo man:

¹Huan kum sawm leh khatna kha ni masapen in hichi ahi a, TOUPA thu ka kiang ah a hong tung a,

²“Žmogaus sūnau! Kadangi Tyras sakė apie Jeruzalę: ‘Tautų vartai sulaužyti, jie yra atdari; aš turėsiu apsčiai, o ji liks tuščia!’

²Mihing tapa, Turain Jerusalem tung thu a, Nuam e, Namte kongkhak a seta,. keilamah aki hong, hihsiat gawp a aom vek jiak in, katan hoih dingahita, achih jiak in TOUPA PATHIANIN hichiin achi hi,

³Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Štai Aš esu prieš tave, Tyre, ir sukelsiu daugybę tautų prieš tave, kaip jūra sukelia savo bangas.

³Ngai in, aw Tura, ka hondou ahi, tuipiin akihawt a voktou bang main na tung a hongpai dingin nam tampi ka hon sawl ding.

⁴Jos sunaikins Tyro sienas ir nugriaus bokštus. Aš nušluosiu dulkes jame ir paliksiu jį kaip pliką uolą.

⁴Huan Tura kulh te a hihse ding ua, a insangte a chim sak ding ua, amah a kipan leivui tengteng a kheuh siang hiau dinga, leivui lel in ka bawl ding.

⁵Jis bus vieta jūros tinklams džiovinti, nes Aš tai pasakiau,­sako Viešpats Dievas.­Ir jis taps grobiu tautoms.

⁵Tuilai a len phoukeuna mun ahimai ding ken ka chita ngal a, chih TOUPA PATHIAN thupawt ahi; huchiin namte adin gallak ahi mai ding.

⁶Jo dukterys laukuose kris nuo kardo, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats’.

⁶Huan atanu gam a omte namsau a hihlup ahi ding ua, huchiin TOUPA kahi chih a thei ding uh.

⁷Nes taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš atvesiu prieš Tyrą Babilono karalių Nebukadnecarą, karalių karalių, su žirgais, kovos vežimais, raiteliais ir daugybe karių.

⁷Ngai in, Tura tungah babulon kumpipa Nebukadnezzar, Kumpipate kumpipa mallam a kipanin, sakolte toh sakol tung tuangmite, apawl leh mipi tampi mahmah ka honpi sin ahi.

⁸Tavo dukteris laukuose jis sunaikins kardu, supils prieš tave pylimą, pastatys įtvirtinimus ir pakels prieš tave skydą.

⁸Na tanute a that ding, gamah, namsau in; kulh abawl dinga, nang nanna ding in, nang douna dingin a bawl ding, mual pawngte, nang douna kidalna a bawl khe ding.

⁹Puolimo įtaisus jis atkreips prieš tavo sienas ir tavo bokštus nugriaus kirviais.

⁹Kulhsuktsiatna a bawl, na kulh phelna ding, na insang achim sak ding, heipiin.

¹⁰Jo daugybės žirgų sukeltos dulkės apdengs tave. Raitelių, ratų bei kovos vežimų bildesys drebins tavo sienas, kai jis įsiverš pro vartus, lyg būtų įsiveržęs pro miesto pralaužtą sieną.

¹⁰A sakol tam jiakin a hon tuam ding, leivuiin, khopi siata mite a lutsek bangin, na kongpi a hong lut tei hun chiang un, na kulhpi a liing ding sakol tungte husa leh kidou kangtalai husain.

¹¹Jo žirgų kanopos mindžios visas tavo gatves. Jo kariai kardu žudys tavo žmones ir tavo stiprios kolonos grius žemėn.

¹¹Sakol khechinin achil seding, na kongzingte; na mite a that khin ding, namsauin; na hatna bangsang leiah a chim ding.

¹²Jie pagrobs tavo prekes ir išplėš tavo turtus, nugriaus sienas ir brangius namus; tavo akmenis, rąstus ir žemes sumes į vandenį.

¹²Na gouthil gallak in ala ding ua; na van tengteng a gubei ding uh; na kulhbang lei ah a chim sak ding ua, na inpinuam a hih se vek ding uh, na suangte, na singte, na leivuite tuilai ah a pai ding uh.

¹³Aš nutildysiu tavo dainas ir tavo arfų skambėjimą.

¹³Ka khawl sak khin dinga, na lasak husate, na kaihging ging leng a dai den ding hi.

¹⁴Taip Aš padarysiu tave plika uola, tinklų džiovinimo vieta. Tu nebebūsi atstatytas, nes Aš tai pasakiau,­sako Viešpats Dievas’.

¹⁴Suangpi keu lel in ka hon bawl dinga, len phoukeu na ding lel na hong hi ding hi, din sak nawn na hi kei ding, kei TOUPAN ka chita ngala, chih TOUPA PATHIAN thupawt ahi hi.

¹⁵Taip sako Viešpats Dievas Tyrui: ‘Ar nuo tavo griuvimo triukšmo nedrebės salos, kai šauks sužeistieji ir skerdynės vyks tavyje?

¹⁵TOUPA PATHIANIN Tura khua kiangah hichiin achi a, na sunga kithahnate a om huna, miliam te a thum hun uh chiang in na puk ging in tuipi gei gamte a ling sin kei ua hia?

¹⁶Visi salų kunigaikščiai nulips nuo sostų, nusimes apsiaustus ir nusivilks įvairiaspalvius drabužius. Jie apsisiaus drebėjimu ir sėdės ant žemės, krūpčiodami ir pasibaisėję tavo žuvimu.

¹⁶Tuipi tunga heutute tengteng a tutphah a kipan a paisuk ding ua, apuan thupite uh a koih ding ua, a puansilh zephoihte uh a suah ta ding ua; linnain a kivan zota ding ua, lei ah a tu ding ua, a lingling ding ua, lamdang a honsa ding uh.

¹⁷Jie apraudos tave: ‘Kaip tu sunaikintas, garsusis jūros mieste! Tu buvai galingas jūroje, tu ir tavo gyventojai, kurie kėlė siaubą visiems joje gyvenantiems’.

¹⁷Huchiin nang sunna la a phuak ding ua, na kiangah, khopi minthang, tuipi tung a hat, tui siam mitengteng tenna sek, a mah leh a sung a tengte tengteng, mi vial vak ten a hon lau theihtheih utoh, na siatna thupi hina tele:

¹⁸Salos drebės tavo kritimo dieną. Jūros salos bus apstulbintos tavo žlugimo’.

¹⁸Na pukna niin a ling uh, tuikulh gamte; tuipi tuikulh a lunglel ua, na man niin, a chi diing uh chiin.

¹⁹Nes taip sako Viešpats Dievas: ‘Kai Aš tave padarysiu sunaikintu, nebegyvenamu, gelmėje paskandintu ir vandens apdengtu miestu,

¹⁹TOUPA PATHIANIN hichiin achingala, khopi gam, kuamah luahlouh khopi bang a ka hon bawl hun chiang in, tui thukpi ah ka hon tum sak dinga, tui thupi mahmah in a hon tum ding hi;

²⁰tada pasiųsiu tave į duobę, pas senų laikų žmones, apgyvendinsiu žemės gilumoje, mirusiųjų karalystėje. Tavo miestai nebebus apgyvendinti, ir tu neturėsi vietos žemės paviršiuje.

²⁰Leinuai lam ah, nidanga segawpsa, khuk thuka paisa te kiangah ka hon teng sak dinga, kuamah in a hon luahlouh na ding un leh mihingte laka thupina na muh nawn hetlouh na dingin.Ka hon hih mang vengveng dinga, na om nawnta kei ding, min hon zong mah le uh leng, a hon muta keiding uh chih TOUPA PATHIAN thupawt ahi.

²¹Padarysiu tave pasibaisėjimu, ir tavęs nebebus. Kas ieškos tavęs, neberas,­sako Viešpats Dievas’ ”.

²¹Ka hon hih mang vengveng dinga, na om nawnta kei ding, min hon zong mah le uh leng, a hon muta keiding uh chih TOUPA PATHIAN thupawt ahi.