¹Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas;

¹Himahleh, hichiin ka chi: Gouluah dingpa tuh bangkim tungah toupa hi mahleh, naupang a hih laiteng bawi toh bangmahin a kidang tuan kei hi;

²jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo nustatyto meto.

²A pa hun seh a hongtun masiah a donpate leh a kempate nuaiah a om jaw hi.

³Taip buvo ir su mumis: kol buvome vaikai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims.

³Huchibangin ei leng naupang i hih laiin, khovel thubulte nuaiah bawi hihna ah i om uhi;

⁴Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,

⁴Himahleh, a hunbi a hongkimin, Pathianin a Tapa, numei suanin, dan nuaia hongsuakin, a honsawl kheta,

⁵kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę.

⁵Ta hihna i muh theihna dinga, dan nuaia omte tankhe dingin.

⁶O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: “Aba, Tėve!”

⁶Huan, tate na hih jiak un Pathianin a Tapa Kha tuh, Abba, Pa, chia kikouin, i lungtang uah a honsawl hi.

⁷Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.

⁷Huchiin bawi na hita keia, ta na hi zota; huan, ta na hih leh, Pathian vanga gouluah dingpa na hi hi.

⁸Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro nėra dievai.

⁸Himahleh tua Pathian na theih louh lai un, a piandan mawng ua Pathian hi lou hialte bawi na hi ua.

⁹Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti,­ kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?!

⁹Tua Pathian na hontheih nung un bel-hi lou, Pathian theihmi na honghih nung un, chih ding ahi jaw-thubul jawngkhal leh namanloua bawia om nawn na utnate uh lama, bangchi dana kihei nawn na hi ua?

¹⁰Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų.

¹⁰Nite, khate, hunte, kumte na tang jel ua.

¹¹Aš baiminuosi dėl jūsų, kad kartais nebūčiau veltui dirbęs jūsų labui.

¹¹Na tunguah tha ka seng thawn kha ding e aw, chih ka lau ahi.

¹²Prašau jus, broliai, tapkite tokie kaip aš, nes ir aš tapau toks kaip jūs. Jūs visai neįžeidėte manęs.

¹²Unaute aw, ka hongngen ahi, keimah bangin om un, kei leng noumau bangin ka om ngala, ka bangmah na suse kei uhi.

¹³Jūs žinote, kad jums pirmą kartą paskelbiau Evangeliją negaluodamas kūnu.

¹³Tanchin Hoih na kiang ua ka gen masakna pen ka sa hat louh jiak ahi chih na thei ngal ua.

¹⁴Ir jūs nepaniekinote ir nepasipiktinote mano kūne esančiu išbandymu, bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip patį Kristų Jėzų.

¹⁴Huan, ka saa nou dia khemna om tuh na simmoh kei ua, na kih sam kei uh; Pathian angel bangin, Kris Jesu bang hialin na honnapakta jaw uhi.

¹⁵Koks tai buvo palaiminimas jums! Aš galiu paliudyti, kad įmanydami būtumėte išlupę savo akis ir atidavę man.

¹⁵Vangpha na kisakna uh koiah a omta aleh? Hihtheih liai hi le houh, na mit khawng uh khelkhiain na honpe khin ding uh chih ka hontheihpih ahi.

¹⁶Nejaugi tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?

¹⁶Huchiin, thu tak ka honhilhna jiakin na melma uh ka honghita ahia?

¹⁷Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų.

¹⁷Hoih lamah hi het lou napiin phatuam ngai takin nou a honzong khe jel uhi; ahi, amau lama hon zoh theihna ding un noute hon pokhakkhiak a ut uhi.

¹⁸Bet gerai visada būti uoliems dėl gero, o ne vien kai esu pas jus.

¹⁸Thu hoih lamah bel chiklai peuhin phatuamngai taka zona om gige tuh a hoih ahi, na kiang ua ka om lai kia hi louin.

¹⁹Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!

¹⁹Ka unaute aw, Kris noumaua siam pichinga a om masiah, nauveiin ka honvei hi.

²⁰Norėčiau dabar būti pas jus ir prabilti kitaip, nes nežinau, ką man su jumis daryti.

²⁰A hi, tulaiin na kiang ua oma, ka aw hihlamdan ka ut theihdan; na tungthu uah ka mang a bang ahi.

²¹Pasakykite man jūs, norintieji būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo?

²¹Dan nuaia om utte aw, honhilh un, dan thu na ngaikhe jel kei ua hia?

²²Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios.

²²Hichibanga gelh ahi ngala. Abrahamin tapa nih a neia, khat tuh bawinu toh. khat tuh noplennu toh.

²³Vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios­pagal pažadą.

²³Himahleh, bawinu laka pen tuh sa danin a pianga, noplennu laka pen bel thuchiam jiaka piang ahi, chih.

²⁴Tai pasakyta perkeltine prasme: jos­tai dvi Sandoros. Viena nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei,­tai Hagara.

²⁴Huai thute bang, gentehna ahi; huai numeite tuh thukhun nih ahi uhi; khat tuh Sinai tanga, bawi hi dinga, ta neinu; huai tuh Hagar ahi.

²⁵Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais.

²⁵Huan, Hagar bel Arabia gama Sinai tang ahi a, Jerusalem tulaia om toh kibang ahi, a tate toh bawiin a om ngal ua.

²⁶Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina,

²⁶Tunglam Jerusalem bel noplen ahi; huai ngeingei tuh eite nu ahi hi.

²⁷nes parašyta: “Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug daugiau vaikų negu turinčioji vyrą”.

²⁷Nang, ching, ta nei ngei lou, nuam in, nang, nauvei ngei lou, kikou khia in; pasal nei sangin lungjuangnun, tate a nei tam zo ngala, chih gelh ahi.

²⁸Mes, broliai, esame pažado vaikai kaip Izaokas.

²⁸Huchiin unaute aw, eite Isaak bangin thuchiam tate i hi a.

²⁹Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar.

²⁹Himahleh, huailai bangin tuin leng ahi; sa dana piangin tuh Kha dana piang a sawi ahi.

³⁰O ką gi sako Raštas?­“Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi”.

³⁰Himahleh, laisiangthouin bangchi bangin a gena? Bawinu tuh, a tapa toh, hawlkhia un; bawinu tapain noplennu tapa tuh gou a luahpih louh ding jiakin, a chi a.Huchiin, unaute aw, bawinu tate i hi kei ua, noplennu tate i hi jaw uhi.

³¹Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios.

³¹Huchiin, unaute aw, bawinu tate i hi kei ua, noplennu tate i hi jaw uhi.