¹Po šių įvykių Dievas mėgi no Abraomą. Jis tarė jam: “Abraomai!” Tas atsiliepė: “Aš čia!”

¹Huan, hichi ahia, huai thilte nungin Pathianin Abraham a zeeta, a kiangah, Abraham, achia; huan, aman, Hiaiah ka om hi, achia.

²Tada Jis tarė: “Imk Izaoką, savo vienintelį sūnų, kurį myli, ir eik į Morijos šalį, ten aukok jį kaip deginamąją auką ant kalno, kurį tau parodysiu!”

²Huan, aman, Na tapa, na tapa neih sun, na ittak, Isaak mah, pi inla, Moria gamah pai inla, huai ah kon hilh ding tang khat ah halmanga pumpiakna a dingin lanin, achia.

³Abraomas atsikėlė anksti rytą, pasibalnojo asilą, pasiėmė jaunuolius ir Izaoką, savo sūnų, prisiskaldė malkų deginamajai aukai ir išėjo į vietą, kurią jam Dievas buvo nurodęs.

³Huan, Abraham bel takin a thoua, sabengtung a bawla, a kiangah sikha tangval nih a pia, a tapa Isaak toh, huan, halmanga pumpiakna a dingin sing a eka, a thoua, Pathianin a hilhna mun lamah a paita hi.

⁴Trečią dieną Abraomas iš tolo pamatė tą vietą.

⁴Huan, ni thum niin Abraham a daka, a mun gamla piah a mu a.

⁵Abraomas tarė savo jaunuoliams: “Pasilikite čia su asilu, o mes su sūnumi nueisime ten ir pagarbinę sugrįšime pas jus”.

⁵Huchiin, Abrahamin a sikha Tangvalte kiangah, hiaiah sabengtung toh na om unla, kei leh naupang hua pamah ka vahoh ding ua; huan, Pathian ka vebe ding ua, na kiang uah ka hong kik nawn ding uh, achia.

⁶Abraomas, paėmęs malkas deginamajai aukai, uždėjo ant savo sūnaus Izaoko pečių, o pats pasiėmė ugnies ir peilį. Jiems beeinant,

⁶Huan, Abrahamin halmanga pumpiakna sing a laa a tapa Isaak a posaka; aman mei leh temta a tawia; huchiin a nih un a pai khawmta uh.

⁷Izaokas tarė savo tėvui: “Mano tėve!” O tas atsiliepė: “Aš čia, sūnau!” Jis klausė: “Štai ugnis ir malkos! Bet kur yra ėriukas deginamajai aukai?”

⁷Huan, Isaakin a pa Abraham a houpiha, Pa, achia; huan, aman, bawi, hiaiah ka om, achia. Huan, aman endih, mei leh sing lah a oma; hileleng halmanga pumpiakna ding belamnou lah koiah? achia.

⁸Abraomas atsakė: “Dievas parūpins sau ėriuką deginamajai aukai, mano sūnau!” Taip juodu ėjo toliau.

⁸Huan, Abrahamin, bawi, Pathianin amah adinga halmanga pumpiakna ding belamnou a ngaihtuah tawm nakeh, achia: huchiin a nih un a pai khawm jel uh.

⁹Jiems atėjus į vietą, kurią Dievas buvo nurodęs, Abraomas pastatė aukurą, uždėjo ant jo malkas, surišo savo sūnų Izaoką ir jį uždėjo ant aukuro.

⁹Huan, Pathianin a hilhna mun a vatungta uh; huan, Abrahamin huailaiah maitam a doha, sing achiang khawma, a tapa Isaak a gaka, maitama sing tungah a lumsaka

¹⁰Abraomas ištiesė savo ranką ir paėmė peilį, kad nužudytų sūnų.

¹⁰Huan, Abrahamin a khut a lika, a tapa thahna dingin temta a laa.

¹¹Viešpaties angelas pašaukė jį iš dangaus: “Abraomai! Abraomai!” Tas atsakė: “Aš čia!”

¹¹Huan, Toupa angelin van akipanin amah a samta. Abraham, Abraham, achia: huan, aman, hiaiah ka om, achia.

¹²“Nekelk savo rankos prieš vaiką ir nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad bijai Dievo ir nepagailėjai man savo vienintelio sūnaus”.

¹²Huan, aman, naupang tungah na khut kha ken, amah bangmah chih sam ken: na tapa, na neihsun mahmah leng na it louh jiakin Pathian na kihta chih tuin ka theita ahi, achia.

¹³Abraomas, pakėlęs akis, pamatė netoliese aviną, įstrigusį ragais į tankų krūmokšnį. Jis paėmė jį ir aukojo deginamąją auką savo sūnaus vietoje.

¹³Huan, Abraham a daka, a ena, huan, ngaiin, a nunglamah belampa a ki a singbawka awk a na om a oma: huchiin, Abrahamin belampa a vamana, huai a tapa sikin halmanga pumpiakna dingin a lan zotaa.

¹⁴Abraomas pavadino tą vietą “Viešpats mato”. Ir šiandien dar sakoma: “Ant kalno, kur Viešpats mato”.

¹⁴Huchiin, Abrahamin huai lai mun min dingin Jehova-jire a saa: tuni tanin, Toupa tangah ngaihtuah hina ve, a chih jel bangun.

¹⁵Viešpaties angelas antrą kartą pašaukė Abraomą iš dangaus

¹⁵Huan, Toupa angelin a nihveina dingin van akipanin Abraham a sam nawna.

¹⁶ir tarė: “Savimi prisiekiu,­sako Viešpats,­kadangi tu tai padarei ir nepagailėjai savo vienintelio sūnaus,

¹⁶Hiai thil na hih jiak leh na ta neih sun na it louh jiakin; kei mahmahin ka kichiam, Toupan a chi:

¹⁷Aš laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus,

¹⁷Ka honvualjawl ngeingei dinga, vana aksi zah leh tuipi piaua piaunel zahin na suante ka pungsak ngeingei ding; na suanten a doute uh kulh kongkhak a neihsak ding uh;

¹⁸ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės tautos dėl to, kad paklausei mano balso”.

¹⁸Ka thu na man jiakin na suan ah khovel a chi chih a na vak ding uh, chiin,

¹⁹Abraomas sugrįžo pas jaunuolius, ir jie nuėjo į Beer Šebą; ir Abraomas gyveno Beer Šeboje.

¹⁹Huchiin Abraham sikha Tangvalte kiangah akik nawna, huan, a thou ua, Beer-seba ah a om nilouh uhi.

²⁰Po šių įvykių Abraomui buvo pranešta: “Milka pagimdė sūnų tavo broliui Nahorui:

²⁰Huan, hichi ahia, huai thilte nungin, mi’n Abraham kiangah, Ngaiin, Milkain leng na nau Nahor tate a neihsakta ve, chiin, a hilh ua;

²¹pirmagimį Ucą ir Būzą, jo brolį, ir Kemuelį, Aramo tėvą,

²¹A ta masa Uz ahi a; a nau Buz ahi a, Kemuel Aram pa toh;

²²Kesedą, Hazoją, Pildašą, Idlafą ir Betuelį”.

²²Chesedte, Hazo, Pildaste, Jidlapte, Bethuelte leng ahi uh.

²³Betuelio duktė buvo Rebeka. Šituos aštuonis Milka pagimdė Abraomo broliui Nahorui.

²³Huan, Bethuelin tanu Rebeka a neia; huai giatte Milkain Abraham nau Nahor a neihsak ahi.A mei, a min Reumain leng Tebahte, Gahamte, Tahaste, Maakte leng a nei hi.

²⁴Be to, jo sugulovė Reuma pagimdė Tebachą, Gahamą, Tahašą ir Maaką.

²⁴A mei, a min Reumain leng Tebahte, Gahamte, Tahaste, Maakte leng a nei hi.