¹Abraomas paseno ir sulaukė žilos senatvės. Viešpats viskuo jį laimino.

¹Huan, Abraham a hong upataa, a hong tek mahmah taa: huan, Toupan Abraham thil bangkimah a vualjawl hi.

²Abraomas tarė savo namų vyriausiajam tarnui, kuris prižiūrėjo visa, kas jam priklausė: “Dėk savo ranką po mano šlaunimi,

²Huan, Abrahamin, a sikha, a inkuanpihte laka upapen, a neih tengteng tunga thuneipa kiangah, Hehpihtakin na khut ka pheipi nuiah golhin:

³kad prisaikdinčiau tave Viešpaties, žemės ir dangaus Dievo vardu, kad neimsi žmonos mano sūnui iš kanaaniečių dukterų, tarp kurių gyvenu,

³Huchiin, Toupa, van Pathian leh lei Pathian louin, ka omna Kanan mite nungak laka mi ka tapa ji dinga neihsak lou dingin, ka hon kichiamsak ding ahi:

⁴bet vyksi į mano kraštą, pas mano gimines, ir ten paimsi žmoną mano sūnui Izaokui”.

⁴Ka gam lama, ka tanaute kianga hoha, ka tapa Isaak ji na neihsak zo ding ahi, achia.

⁵Tarnas jam atsakė: “O gal ta moteris nenorės eiti su manimi į šitą kraštą? Ar tuomet turėsiu sugrąžinti tavo sūnų į tą kraštą, iš kurio išvykai?”

⁵Huan, sikhain, a kiangah, Numeiin hiai gam lamah honjui nuam khol kei dia: na tapa na hong pawtna gam lamah ka pi kik nawn ding ahi diam? A chia.

⁶Abraomas jam tarė: “Saugokis, kad negrąžintum mano sūnaus tenai!

⁶Huan, Abrahamin, a kiangah, ka tapa huailaia pi kik nawnlou dingin pilvangin.

⁷Viešpats, dangaus Dievas, kuris mane išvedė iš mano tėvo namų, iš mano gimtojo krašto, man kalbėjo ir prisiekė: ‘Tavo palikuonims duosiu šį kraštą’. Jis siųs savo angelą pirma tavęs, ir tu iš ten paimsi žmoną mano sūnui.

⁷Toupa van Pathian, ka pa in akipan leh ka pianna gam a kipan hon pikhepa leh hon houpihpa leh, hiai gam na suante kiangah ka pe ding, chia, ka kianga kichiampan, amah ngeiin a angel na maah a paisak dinga, huai akipanin ka tapa ji na hon neisak ding hi.

⁸O jei ta moteris nenorės eiti su tavimi, būsi laisvas nuo šito įpareigojimo. Tik mano sūnaus nesugrąžink tenai!”

⁸Huan, numeiin a hon zuih nop kei leh, ka kianga na kichiamna thu ah na siang mai ding; a bang a bang hitaleh, ka tapa huailaiah na pi kik nawn ding ahi kei, achia.

⁹Tada tarnas padėjo savo ranką po savo valdovo Abraomo šlaunimi ir jam prisiekė.

⁹Huchiin, sikhain a khut a pu Abraham pheipi nuaiah a golha, huai thu ah a kiangah a kichiamta hi.

¹⁰Tarnas ėmė dešimt savo valdovo kupranugarių, geriausių bei brangiausių dovanų ir išvyko į Mesopotamiją, į Nahoro miestą.

¹⁰Huan, sikhain a pu sangawngsau laka sangawngsau sawm a kaia, a pu thil hoih chiteng tawiin, a pawttaa: huchiin a thoua, Mesopotamia gam a, Nahorte khua aha hoha.

¹¹Vakare leido kupranugariams pailsėti už miesto, prie vandens šulinio, tuo metu, kai moterys eina semti vandens.

¹¹Huan, nitaklama, numeite tuitawi dinga a kuan hun lai tak un, dainawla tuileh kiangah a sangawngsaute akhukdinsak a.

¹²Jis meldėsi: “Viešpatie, mano valdovo Abraomo Dieve, duok man sėkmę šiandien ir tuo parodyk savo malonę mano valdovui Abraomui!

¹²Huan, Aw Toupa, ka pu Abraham Pathian, hehpihtakin tuniin hon lohchingsak in, ka pu Abraham tungah hehpihna langsakin.

¹³Štai stoviu prie šulinio, o miesto gyventojų dukterys ateis semti vandens.

¹³Enin, tuikhuk kiangah ka dinga, khua a mite tanute leng tuitawi dingin a hongkuan uh:

¹⁴Jei mergaitė, kuriai sakysiu: ‘Prašau, palenk savo ąsotį ir leisk man atsigerti’, atsakys: ‘Gerk! Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, ji bus ta, kurią paskyrei savo tarnui Izaokui. Iš to suprasiu, kad parodei malonę mano valdovui”.

¹⁴Huchiin, hichi hihen, nungak kuapeuh kianga, hehpihtakin ka dawn dingin na tui bel niamsak dih ve, ka chiha, huan, aman, Dawnin, na sangawngsaute leng dawn ding ka pe ding, chi peuhmah, huai mi ngei na sikha Isaak a dinga na mi seh hihen; huan huaiah ka pu tungah hehpihna na langsak chih ka thei ding hi, a chi hi.

¹⁵Jam dar nebaigus kalbėti, atėjo Rebeka, Abraomo brolio Nahoro žmonos Milkos sūnaus Betuelio duktė, nešina ąsočiu ant peties.

¹⁵Huan, hichi ahia, a gen khit main, ngaiin, Abraham nau Nahor ji Milka tapa Bethuel tanu Rebeka tui bel a liangjang a puain a hongkuana.

¹⁶Mergina buvo labai graži, mergaitė, kurios joks vyras nebuvo pažinęs. Ji, nusileidusi prie šulinio ir pasisėmusi vandens, lipo aukštyn.

¹⁶Huai nungak a mel a hoih mahmaha, nungak siangthou ahi a, pasal himhimin a kithuahpih ngei hetkei uh. Huan, tuikhuk ah a pai suka, a tuibel a dimsaka, a pai tou nawna.

¹⁷Tarnas nuskubėjo jos pasitikti ir tarė: “Duok man truputį vandens atsigerti iš savo ąsočio!”

¹⁷Huan, sikha amah tuak dingin a taia, Hehpihtakin na tuibel a tui tawm chik hondan sak ve, achia.

¹⁸Ji atsakė: “Gerk, mano viešpatie!” Skubiai nuleidusi ąsotį sau ant rankos, davė jam gerti.

¹⁸Huan, aman, dawn ve, ka toupa, achia; huan, kintakin a tuibel a khut in a dom khe suka, a dawnsak hi.

¹⁹Jam atsigėrus, ji tarė: “Ir tavo kupranugarius pagirdysiu”.

¹⁹Huan, a dawn nungin, na sangawngsaute dingin leng a dawn kham masiah uh ka tawi jel ding, achia.

²⁰Skubiai išpylusi savo ąsotį į lovį, vėl nubėgo prie šulinio. Taip ji pagirdė visus jo kupranugarius.

²⁰Huan, kintakin a tuibel a gan kuangah a teia, tui tawi dingin tuileh lamah a tai nawna, a sangawngsau tengteng a dingin leng a tawitawi hi.

²¹Tuo metu jis tylomis ją stebėjo, norėdamas patirti, ar Viešpats padarė jo kelionę sėkmingą, ar ne.

²¹Huan, sikhain a lohchingsak leh saklouh theihna dingin a dai didea.

²²Kupranugariams atsigėrus, jis išėmė auksinę sagtį kaktai, sveriančią pusę šekelio, ir dvi apyrankes, sveriančias dešimt šekelių aukso,

²²Huan, hichi ahia, sangawngsauten a dawn kham takun sikhain dangkaeng bilbah makhai buk leh, a khut a dinga tau nih dangkaeng dangka sawm buk a suaha;

²³ir klausė: “Kieno duktė esi? Ar yra tavo tėvo namuose mums vietos pernakvoti?”

²³Huan, a kiangah, kua tanu na hia? Hehpihtakin hin hilh in. Na pa in ah ka giahna ding uh mun om ding hia? achia.

²⁴Ji atsakė: “Aš esu duktė Betuelio, Milkos sūnaus, kurį ji pagimdė Nahorui”.

²⁴Huan, aman, a kiangah, Bethuel, Milka tapa, Nahor adinga neihsaknu tanu ka hi, achia.

²⁵Ji tęsė: “Šiaudų ir pašaro pas mus daug, taip pat ir vietos nakvynei”.

²⁵Huan, amah mahin, a kiangah, buhpawl leh gan an ka hau tuaktuak ua, giahna mun leng ka nei uh, achia.

²⁶Vyras nusilenkė ir pagarbino Viešpatį:

²⁶Huchiin, sikhain a lu a kunsaka, Toupa chibai a buk hi.

²⁷“Tebūna palaimintas Viešpats, mano valdovo Abraomo Dievas, kuris buvo malonus ir teisingas mano valdovui ir atvedė mane teisingu keliu į mano valdovo brolio namus!”

²⁷Huan, ka pu tunga a hehpihna leh a takna tawp tuanlou, toupa, ka pu Abraham Pathian, phatin om hen: kei leng, Toupan ka pu unaute in lamah hon na pi eive, achia.

²⁸Mergaitė, nubėgusi namo, pranešė visiems, kas atsitiko.

²⁸Huan, nungak a taia, huai thute a nu inkuanpihte a vahilh hi.

²⁹Rebeka turėjo brolį, vardu Labaną. Ir Labanas išbėgo pas vyrą prie šulinio.

²⁹Rebekain sanggam pasal a neia, a min Laban ahia: huchiin, Laban a pawta, tuikhuk lamah, mi kiangah a vatai taa.

³⁰Pamatęs sagtį ir apyrankes ant sesers rankų ir išgirdęs sesers Rebekos žodžius: “Taip kalbėjo tas vyras”, atėjo jis pas tą vyrą, kuris stovėjo šalia kupranugarių prie šulinio,

³⁰Hichi ahia, bilbah leh a sanggamnu khut a taute a mua, min huchi khachiin honchi, chia, a sanggamnu Rebeka thu gente a jak takin, huai mi kiangah a hohta a; huan, ngaiin, amah tuikhuka sangawngsaute kiangah a na ding gige a.

³¹ir jam tarė: “Ateik pas mus, Viešpaties palaimintasis! Ko stovi lauke? Aš paruošiau namą ir vietą kupranugariams”.

³¹Huan, Labanin, nang Toupa vualjawl pa, hong inla, ka in ah lutin; bangdia inpua a ding nilouh? in leh sangawngsaute adingin mun ka bawl khinta, achia.

³²Taip jis tą vyrą parsivedė į savo namus, nubalnojo kupranugarius, padavė šiaudų bei pašaro jiems ir vandens jam ir su juo buvusiems vyrams kojoms nuplauti.

³²Huan, huai in ah a luta, huan Labanin sangawngsau van a phela; huan, sangawngsaute adingin buhpawl leh gan an apia a, akhe leh a lawmte khe silna dingin tui a pia hi.

³³Ir jam buvo paduota maisto, bet jis tarė: “Aš nevalgysiu, kol nepasakysiu, dėl ko esu siųstas”. Labanas tarė: “Kalbėk!”

³³Huan, Abraham sikha maah nek ding a lui ua; himahleh, aman, ka hong na san thu kagen mateng ka ne kei ding, achia. Huan, aman, gen ve, achia.

³⁴Jis tarė: “Aš esu Abraomo tarnas.

³⁴Huan, aman, Abraham sikha ka hi.

³⁵Viešpats labai palaimino mano valdovą: jis tapo didžiu ir Jis jam davė avių ir galvijų, sidabro ir aukso, tarnų ir tarnaičių, kupranugarių ir asilų.

³⁵Huan, Toupan ka pu nakpiin a vualjawla, mi liantak a honghi a: Toupan a kiangah belam honte, bawng honte, dangkate, dangkaengte, sikhapate, sikhanute, sangawngsaute, sabengtung te leng a pia.

³⁶Mano valdovo žmona Sara senatvėje pagimdė sūnų mano valdovui, kuriam jis atidavė viską, ką turėjo.

³⁶Ku pu ji Sarain tek ningin ka pu adingin tapa a neia: amah kiangah a neih tengteng a pe vek hi.

³⁷Mano valdovas mane prisaikdino: ‘Neimk mano sūnui žmonos iš kanaaniečių dukterų, kurių šalyje gyvenu,

³⁷Huan, ka puin, ka omna gama Kanante nungak laka ka tapa ji dinga na neihsak ding ahi kei:

³⁸bet keliauk į mano tėvo namus, pas mano gimines, ir ten surask mano sūnui žmoną’.

³⁸Ka pa in lamah, ka tanaute kiangah hohin, ka tapa dingin ji na neihsak zo ding ahi, chiin, hon kichiamsaka.

³⁹Tada atsakiau savo valdovui: ‘O gal ta moteris nesutiks keliauti su manimi?’

³⁹Huan, ken ka pu kiangah, Numeiin honjui nuam kei kha ding, ka chia.

⁴⁰Bet jis man tarė: ‘Viešpats, kurio akivaizdoje vaikščioju, siųs su tavimi angelą ir padarys tavo kelionę sėkmingą, ir tu paimsi mano sūnui žmoną iš mano giminės ir iš mano tėvo namų.

⁴⁰Huan, aman, ka kiangah, Toupa a maa ka om jelnain a angel na kiangah honsawl dinga; na hohna dingah hon lohchingsak ding; huchiin, ka tapa dingin ka tanaute leh ka pa inkuanpihte laka ji dingin na neihsak ding hi:

⁴¹Jeigu, tau atvykus pas mano gimines, jie tau jos neduos, būsi laisvas nuo priesaikos’.

⁴¹Ka tanaute kiang ngeia na tun chiangin ka kianga na kichiamna apat na siang ding; nungak a honpiak kei uleh ka kianga na kichiamna akipan na siang ding, achia.

⁴²Šiandien, atėjęs prie šulinio, tariau: ‘Viešpatie, mano valdovo Abraomo Dieve, jei darai mano kelionę sėkmingą,

⁴²Huchiin, tuniin tuikhuk ka hongtunga, Aw, Toupa, ka pu Abraham Pathian, ka paina ah na hon lohchinsak ding leh, enin, tuikhuk kiangah ka ding hi:

⁴³tai aš dabar atsistosiu prie šito vandens šulinio. Ta mergaitė, kuriai atėjus semti vandens tarsiu: ‘Duok man truputį vandens atsigerti iš savo ąsočio’,

⁴³Huan, hichi hi hen, nungak tui tawi dinga hongkuan, kuapeuh kianga, hehpihtakin dawn dingin na tuibel a tui tawm chik honpe ve, ka chih a;

⁴⁴o ji atsakys: ‘Gerk, ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, bus moteris, kurią Viešpats paskyrė mano valdovo sūnui’.

⁴⁴Huan, aman, ka kianga, dawnin, sa sangawngsaute ading leng ka tawi ding, chi peuhmah, huai mi ngeingei ka pu tapa adinga Toupa numei seh hihen, ka chia.

⁴⁵Man dar nebaigus kalbėti, atėjo Rebeka su ąsočiu ant peties ir, nusileidusi prie šulinio, sėmė. Tada jai tariau: ‘Duok man gerti!’

⁴⁵Huan, ka lungsim a ka gen khit main, ngaiin, Rebeka a tuibel puain a hongkuana; huan, tuikhuk ah a paisuka, tui a tawia; huan, a kiangah, hehpihtakin tui hondawnsak ve, ka chia.

⁴⁶Ji, skubiai nuleidusi ąsotį nuo peties, tarė: ‘Gerk! Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu!’ Aš gėriau, o ji pagirdė ir kupranugarius.

⁴⁶Huan, aman kintakin a liangjang akipan tuibel a dom khiaa, dawnin, na sangawngsaute leng dawn ding ka pe ding, achia: huchiin ka dawna, sangawngsaute leng a dawnsaka.

⁴⁷Po to paklausiau: ‘Kieno tu duktė?’ Ji atsakė: ‘Esu duktė Betuelio, Nahoro sūnaus, kurį Milka jam pagimdė’. Tada užkabinau sagtį ant jos kaktos ir uždėjau apyrankes jai ant rankų.

⁴⁷Huan, ken, kua tanu na hia? chiin, ka donga. Huan, aman, Bethuel, Nohar tapa, Milkhain a neihsakpa tanu, achia: huan bilbah abil ah ka batsaka, taute leng a khut ah ka bunsak.

⁴⁸Nusilenkęs pagarbinau Viešpatį ir palaiminau mano valdovo Abraomo Viešpatį Dievą, kuris mane atvedė teisingu keliu, kad imčiau mano valdovo brolio dukterį jo sūnui.

⁴⁸Huan, ka lu ka kunsaka, Toupa chibai ka buka, Toupa, ka pu Abraham Pathian, ka pu unaupa tanu a tapa adinga ji dia neisak dinga lampi diktaka honpipa, ka phat hi.

⁴⁹Taigi dabar, jei norite parodyti mano valdovui malonę ir ištikimybę, sakykite, o jei ne, tai pasakykite man, kad galėčiau pasukti į dešinę ar į kairę”.

⁴⁹Huchiin, tuin ka pu na hehpih ua, a tunga chihtak peta na hih ding uleh honhilh un; na hih kei ding uleh leng honhilh un; huchiin taklam hiam, veilam hiam, ka nga thei ding hi, achia.

⁵⁰Tada Labanas ir Betuelis atsakė: “Tai Viešpaties padaryta. Negalime nei prieštarauti, nei pritarti.

⁵⁰Huan, Laban leh Bethuel in a dawng ua, hiai thil Toupa kianga kipana pawt ahi: a sia a pha leng na kiangah ka gen theikei uh.

⁵¹Štai Rebeka yra tavo akivaizdoje. Imk ją ir eik, tebūna ji tavo valdovo sūnaus žmona, kaip Viešpats kalbėjo”.

⁵¹Enin, Rebeka na maah a om hi, pi inla, pain, Toupan a gensa bangin na pu tapa ji dingin om hen, a chi ua.

⁵²Išgirdęs jų žodžius, Abraomo tarnas pagarbino Viešpatį, nusilenkdamas iki žemės.

⁵²Huan, hichi ahia, Abraham sikhain a thu uh a jak takin lei siin Toupa chibai a buk hi.

⁵³Tarnas, išėmęs sidabrinių ir auksinių indų bei drabužių, juos dovanojo Rebekai; be to, jis dovanojo vertingų daiktų jos broliui ir motinai.

⁵³Huan, Abraham sikhain dangka suang kizepnate leh, dangkaeng kizepnate leh, silh leh ten a lakhia a, Rebeka kiangah a pia a: a sanggampa kiangah leh a nu kiangah leng thil manpha pipi a pia hi.

⁵⁴Jie valgė, gėrė ir pasiliko tenai per naktį. Rytą, jiems atsikėlus, jis tarė: “Leiskite man keliauti pas mano valdovą”.

⁵⁴Huan, amah leh a lawmten a ne ua a dawn ua, a giakta ua; huan, jingsangin a thou ua ka pu kiangah honpaisakta un, achia.

⁵⁵Jos brolis ir motina prašė: “Tepasilieka mergina pas mus kurį laiką, nors dešimt dienų, po to išleisime”.

⁵⁵Huan, a sanggampa leh a nuin, naunu ni sawtlou chik ni sawm lel bek, ka kiang uah om tadih hen; huai khit chiangin a kuan nading, a chi ua.

⁵⁶Jis atsakė: “Netrukdykite manęs, nes Viešpats padarė mano kelionę sėkmingą. Leiskite man grįžti pas savo valdovą”.

⁵⁶Huan, aman, a kiang uah, hon zekai sak kei dih ua, Toupan leh ka hohna ah hon lohching sakta ngala; ka pu kianga ka pai theihna dingin, honsawl zomai ve ua, achia.

⁵⁷Jie tarė: “Pašaukime mergaitę ir jos paklauskime”.

⁵⁷Huan, amau, naunu ka sam ding ua, amah kam mahmah kihoupih leh, a chi ua.

⁵⁸Pašaukę Rebeką, klausė: “Ar keliausi su šiuo vyru?” Ji atsakė: “Taip, keliausiu”.

⁵⁸Huchiin, Rebeka a sam ua a kiangah, hiai mipa kiangah na pai nuam maw a chi ua, huan, aman, pai nuam ve ning e, achia.

⁵⁹Tada jie išlydėjo Rebeką, jos auklę, Abraomo tarną ir jo vyrus.

⁵⁹Huchiin, a sanggamnu uh Rebeka leh, a donnu leh, Abraham sikha leh a lawite a paita uhi.

⁶⁰Atsisveikindami jie laimino ją: “Mūsų sesuo, tapk nesuskaitomų tūkstančių motina, tavo palikuonys tevaldo savo priešų miestų vartus!”

⁶⁰Huan, Rebeka a vualjawl ua, a kiangah, ka sanggamnu uh aw, nang sing ngenta sang tampi nu honghi inla, na suanten amau hote kulh kongkhak neihsak uhen, a chi ua.

⁶¹Tada Rebeka ir jos tarnaitės išjojo ant kupranugarių, sekdamos tą vyrą.

⁶¹Huchiin, Rebeka a thoua, a sikhanute toh, sangawngsaute tungah a tuang ua, mi a juita uh; huchiin Abraham sikhain Rebeka a pi a, apaita.

⁶²Tuo metu Izaokas ėjo keliu nuo Lahai Roijo šulinio, nes jis gyveno pietų krašte.

⁶²Huan, Isaak Beer-lahai-roi lam akipan a honga, Sim gama om ahi ngala,

⁶³Pavakary Izaokas buvo išėjęs į lauką pamąstyti. Pakėlęs akis, jis pamatė ateinančius kupranugarius.

⁶³Huan, Isaak nitaklam pawnah kingaihtuah dingin a pawtkhia a: huan a daka, a ena, huan ngaiin, sangawngsau hongpaite a mu hi.

⁶⁴Rebeka, pamačiusi Izaoką, nulipo nuo kupranugario

⁶⁴Huan, Rebeka a daka, Isaak a muhtakin sangawngsau tunga kipan a kuma.

⁶⁵ir klausė tarną: “Kas tas vyras, kuris eina mums priešais per lauką?” Tarnas atsakė: “Jis yra mano valdovas!” Tada ji apsigaubė šydu.

⁶⁵Huan, Abraham sikha kiangah, pawna hondawn dinga hongpai kua ahia? Achia. Huan, sikhain, ka pu eive, achia: huchiin a kikhuhna puan a laa, a kikhuhta hi.

⁶⁶Tarnas papasakojo Izaokui viską, ką buvo padaręs.

⁶⁶Huan, sikhain a thilhih tengteng Isaak a hilha.Huan, Isaakin Rebeka a nu Sara puan in ah a pi luta, huan, Rebeka a la a, a ji a honghita a; huan amah a it mahmah a: huchiin Isaak a nu sih nungin leng a hong lungmuang theita hi.

⁶⁷Izaokas įsivedė mergaitę į savo motinos palapinę. Jis paėmė Rebeką, ir ji tapo jo žmona, ir jis pamilo ją. Izaokas buvo paguostas po savo motinos mirties.

⁶⁷Huan, Isaakin Rebeka a nu Sara puan in ah a pi luta, huan, Rebeka a la a, a ji a honghita a; huan amah a it mahmah a: huchiin Isaak a nu sih nungin leng a hong lungmuang theita hi.