1Gyvatė buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas sutvėrė. Ji tarė moteriai: “Ar tikrai Dievas pasakė: ‘Nevalgykite nuo visų sodo medžių’?”
1Huan, Toupa Pathianin gam sa a bawl tengteng lakah gul a gitlouhpil pen hi, Huchiin, aman numei kiangah, Pathianin, Huana sing gah himhim na ne ding uh ahi kei, chi ahi maw? a chi a.
2Moteris atsakė gyvatei: “Mums leista valgyti sodo medžių vaisius,
2Huan, numeiin gul kiangah chilou e, huana sing gahte nethei mah ung:
3išskyrus vaisius medžio, kuris yra sodo viduryje. Dievas įsakė: ‘Nevalgykite nuo jo ir nelieskite jo, kad nemirtumėte’ ”.
3Huan laizanga sing gah bel Pathianin, Na ne ding uh ahi kei, khoih leng na khoih ding uh ahi kei, huchilouinjaw na si ding uh chi aka, a chi a.
4Gyvatė atsakė: “Nemirsite!
4Huan, gulin, numei kiangah, Si zenzen lou e:
5Dievas žino, kad tą dieną, kurią valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys ir jūs tapsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga”.
5Na nek ni ua pat na mit uh hongvak dia, a sia leh a pha theiin Pathian bangin na hongom ding uh chih Pathianin thie kilkel eive, a chi a.
6Kai moteris pamatė, kad medžio vaisiai yra tinkami maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė savo vyrui, ir jis valgė.
6Huchiin, numeiin, sing gah nek theih ahi chih leh, mithip tak ahi chih leh, mi pilsak dinga sing gah etlahhuai ahi chih a theihin a gah khenkhat a loua, a neta; huan, a pasal kiangah leng a pia hi, aman leng a ne teita hi.
7Tada atsivėrė abiejų akys ir jie suprato esą nuogi; juodu supynė figmedžio lapus ir pasidarė prijuostes.
7Huchiin, a nih un a mit uh a hongvaka, vuaktang ahih uh a hongkitheita ua; huchiin theipi nah a khuikhawm ua, puan a kibawl tawm uhi.
8Dienai atvėsus, išgirdę Viešpaties Dievo, vaikščiojančio sode, balsą, Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo Viešpaties Dievo veido tarp sodo medžių.
8Huan, Toupa Pathian, huana nitklam ni nema vak aw a ja ua; huchiin, Adam leh a jiin huana sing lakah Toupa Pathian ana kibuk santa uh.
9Viešpats Dievas pašaukė Adomą: “Kur tu esi?”
9Huan, Toupa Pathianin Adam a sama, a kiangah, kaw om na hia? a chi hi.
10O tas atsiliepė: “Išgirdau Tavo balsą ir, išsigandęs, kad esu nuogas, pasislėpiau”.
10Huan, aman, Huana na aw ka jaa, vuaktanga om ka hih jiakin ka laua; huchiin ka buta hi, a chi hi.
11Dievas tarė: “Kas tau pasakė, kad tu nuogas? Gal valgei nuo medžio, nuo kurio tau įsakiau nevalgyti?”
11Huan, aman, vuaktang na hih kuan honhilh ahia? Sing gah nek louh hial ding ka chih ne na hita maw? A chia.
12Žmogus atsakė: “Moteris, kurią Tu man davei, davė man nuo to medžio, ir aš valgiau”.
12Huan, Adam in, Honompih dinga non numei piakin sing gah a hon piaa, ne kei ve, achi a.
13Tada Viešpats Dievas tarė moteriai: “Kodėl tu taip padarei?” Moteris atsakė: “Gyvatė mane apgavo, ir aš valgiau”.
13Huai, Toupa Pathianin, numei kiangah, Na thil hih hi bangchidan ahia? A chi a. Huan, numeiin, gulin honkhema, ne kei ve, a chi hi.
14Tada Viešpats Dievas tarė gyvatei: “Kadangi taip padarei, esi prakeikta tarp visų gyvulių ir laukinių žvėrių. Tu slinksi pilvu ir dulkes ėsi per visą savo gyvenimą!
14Huan, Toupa Pathianin, gul kiangah, hichibanga na hih jiakin gan tengteng leh gam sa chiteng lakah hamsiatin na om tuanse dinga, khupbohin na pai gige ta dia, na dam sungin leivui na nek ding ahi;
15Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį”.
15Huan, nang leh numei ka hon kidou sak dinga, na suante leh a suante leng ka kidou sak lai ding; huaiin na lutang a sidup sak dinga, nang a khetul na sidup sak ding, a chi a.
16Moteriai Jis tarė: “Aš padauginsiu tavo nėštumo vargus ir su skausmu tu gimdysi vaikus; tave trauks prie tavo vyro, o jis tau viešpataus”.
16Numei kiangah, Na haksatna leh na naupaina nakpiin ka pungsak dinga; haksa takin ta na nei gige dinga; himahleh na deihlam na pasal lam ahi dinga, aman na tungah thu a nei gige ding, a chi hi.
17O Adomui Jis tarė: “Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei nuo medžio, apie kurį tau buvau įsakęs: ‘Nevalgyk nuo jo’,prakeikta bus žemė dėl tavęs! Vargdamas turėsi maitintis iš jos visą savo gyvenimą.
17Huan, Adam kiangah, Na ji thu na mana, sing khat, A gah na ne ding ahi kei, chia Ka hon thupiak, a gah na nek jiakin leitung nang jiakin hamsiatin a omta hi; na dam Sung tengin gim taka semin a gah na neta ding;
18Erškėčius ir usnis ji augins tau, ir tu valgysi lauko augalus.
18Ling leh loulingneite leng a hon omsak ding; huan, leia anteh na neta ding
19Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi”.
19Hun, leitunga na kiknawn masiah na maia kho-ul luang puappuapin an na neta ding; leitunga kipana lak khiak lah na hi ngala: leivui na hi a, leivui ah na kiknawn ding ahi, a chi hi.
20Adomas pavadino savo žmoną Ieva, nes ji tapo visų gyvųjų motina.
20Huan, Adamin a ji, mi hing tengteng nu a hih jiakin, a min dingin Evi a sa hi.
21Viešpats Dievas padarė Adomui ir jo žmonai kailinius rūbus ir jais apvilko juos.
21Huan, Toupa Pathianin, Adam ading leh a ji a dingin savun puannaktualte a bawlsaka, a silhsak hi.
22Tada Viešpats Dievas tarė: “Štai žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, pažindamas gera ir bloga; ir dabar, kad jis, ištiesęs savo ranką, neskintų nuo gyvybės medžio ir nevalgytų, ir negyventų per amžius”.
22Huan, Toupa Pathianin, Ngai un, pasal a sia leh a pha theiin ei bang a hong hita; tuin a khuta sawkin, hinna sing gah loua nein, khantawnin a hing kha ding, a chi a,
23Todėl Viešpats Dievas išvarė jį iš Edeno sodo dirbti žemę, iš kurios jis buvo paimtas.
23Huaijiakin, Toupa Pathianin amah a lak khiakna lei let dingin Eden huan akipan a sawlkheta hi,Huchiin pasal a delhkhetaa; huan, hinna sing lampi veng dingin Eden huan suahlam pangah Cherubimte leh mei namsau kilek jualjual a omsakta hi.
24Išvaręs žmogų, į rytus nuo Edeno sodo Viešpats pastatė cherubus su švytruojančiu ugniniu kardu saugoti kelią prie gyvybės medžio.
24Huchiin pasal a delhkhetaa; huan, hinna sing lampi veng dingin Eden huan suahlam pangah Cherubimte leh mei namsau kilek jualjual a omsakta hi.