¹Kartą Lėjos duktė Dina išėjo pasižiūrėti tos šalies dukterų.

¹Huan, Lea tanu Dina, Jakob a neihsak, huai gam nungak te mu dingin a pawtkhia.

²Šalies kunigaikščio hivo Hamoro sūnus Sichemas, ją pamatęs, nutvėrė ir išprievartavo.

²Huan, Hiv mi Hamor, huai gam lal tapa Sekemin amah a na mua; a mana, a luppih a, a ninsak hi.

³Jo siela prisirišo prie Jokūbo dukters Dinos. Jis pamilo mergaitę ir meiliai kalbėjo su ja.

³Huan, a lungsim Jakob tanu Dina tungah a om bikbeka, huai nungak lah a ita, amah kamsiam takin a houpiha.

⁴Sichemas prašė savo tėv o Hamoro: “Leisk man vesti šią mergaitę!”

⁴Huan, Sekem in a pa Hamor a houpiha, huai nungak ji dingin honnei sakin, a chi a.

⁵Jokūbas sužinojo, kad Sichemas išprievartavo jo dukterį Diną; kadangi jo sūnūs buvo prie gyvulių laukuose, Jokūbas tylėjo, kol jie pareis.

⁵Huan, Jakobin a tanu Dina a ninsak khin chih a ja a; a tate gamlak ah a gan lak uah a om ua: huchiin, a hongtun mateng uh Jakob a dai dide hi.

⁶Sichemo tėvas Hamoras atėjo pas Jokūbą, norėdamas su juo pasikalbėti.

⁶Huan, Sekem pa Hamor Jakob houpih dingin a kiangah a hoha.

⁷Jokūbo sūnūs, tai išgirdę, parėjo iš laukų. Jie įsižeidė ir labai supyko, nes Sichemas padarė gėdą Izraeliui, gulėdamas su Jokūbo dukterimi, nors nederėjo taip daryti.

⁷Huan, Jakob tapaten a jak tak un gamlak akipanin a hongpaita ua: huan, Jakob tanu luppihin Israelte laka thil gilou haihuaitak, thil hih hetlouh ding, a hih jiakin a lungkham ua, a heh mahmah uh.

⁸Hamoras kalbėjosi su jais: “Mano sūnaus Sichemo siela ilgisi jūsų dukters. Prašau, leiskite mano sūnui ją vesti.

⁸Huan, Hamorin a mau a houpiha, ka tapa Sekem lungsim na tanu uh tungah a om bikbeka: hehpihtakin ji dingin nei sak ve ua.

⁹Susigiminiuokime: duokite mums savo dukteris, o mūsų dukteris veskite!

⁹Huchiin, ki la tuah ve ni e; na tanute uh hon lasak unla, ka tanute uleng lasam un.

¹⁰Gyvenkite pas mus. Kraštas jums yra atviras. Pasilikite ir laisvai jame gyvenkite ir įsigykite čia nuosavybę”.

¹⁰Huchiin, ka kiang uah na om ding ua; gam leng a kiching gige ding: hiai khawngah om unla, sum sin unla, hiai khawngah kihih inbul un, a chi a.

¹¹Ir Sichemas kalbėjo Dinos tėvui ir broliams: “O kad rasčiau malonę jūsų akyse! Ko tik iš manęs paprašysite, duosiu.

¹¹Huan, Sekemin nungak pa leh a sanggampa te kiangah, honhehpih ve ua, ka kianga na gen peuh uh ka honpe ding.

¹²Prašykite pačio didžiausio kraičio ir dovanos; aš viską duosiu, ko paprašysite, tik leiskite man vesti mergaitę!”

¹²Man leh thilpiak jaw bang zah bang zah ngen le uchin, na chih bangbang un k a honpe ding: abang hileh, nungak pen ji dingin hon neisak phot un, a chi a.

¹³Jokūbo sūnūs klastingai kalbėjo su Sichemu ir jo tėvu Hamoru, nes Sichemas buvo išprievartavęs jų seserį Diną.

¹³Huan, Jakob taten, a sanggamnu uh Dina a nitsak jiakin. Sekem leh a pa Hamor zekhemna in a dawng ua, a gen sam ua, a kiang uah.

¹⁴Jie sakė jiems: “Mes negalime to padaryti­išleisti savo seserį už vyro, kuris yra neapipjaustytas, nes tai būtų mums negarbė ir gėda.

¹⁴Hiai thil zeksumloute kianga ka tanu uh piak pen ka hih theikei ding uh; huailah kou dingin minsiatna ahi ngala:

¹⁵Sutiksime su jumis tik su sąlyga, jei jūs tapsite kaip mes ir kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas.

¹⁵Hichibanga kichiam kiain na thu bang uh pha ka sa ding uh: na lak ua pasal peuhpeuh zeksumin kou bangin om unla;

¹⁶Tada mes leisime jums vesti savo dukteris ir vesime jūsų; liksime pas jus gyventi ir tapsime viena tauta.

¹⁶Huchiin ka tanute uh kon neisak ding uh, kou leng na tanute uh ka nei sam ding uh, huan, na kiang uah ka om ding ua, chi khat hi ding I hi.

¹⁷Bet jei mūsų nepaklausysite ir neapsipjaustysite, pasiimsime savo dukterį ir išeisime”.

¹⁷Himahleh, zeksum thu a ka thu uh na zuih kei ding u leh ka tanu uh ka pi ding ua, kapai mai ding uh, a chi ua.

¹⁸Jų žodžiai patiko Hamorui ir jo sūnui Sichemui.

¹⁸Huan, a thu un Hamor leh Hamor tapa Sekem a kipaksak hi.

¹⁹Jaunuolis nedelsė įvykdyti pasiūlymo, nes jis buvo įsimylėjęs Jokūbo dukterį. O jis buvo žymiausias savo tėvo namuose.

¹⁹Huchiin, tangval in bel Jakob tanu a deih mahmah jiakin, huai thil sawt hallou in a hih tamai hi: amah a pa inkuante inkuan tengteng laka mite zahtak pen ahi hi.

²⁰Hamoras ir jo sūnus Sichemas atėjo prie miesto vartų ir kalbėjo savo miesto vyrams:

²⁰Huan, Hamor leh a tapa Sekem in a kho kulh kongkhak uh a pha ua, a khuate uh a houpih ua,

²¹“Šitie žmonės yra taikingi mūsų atžvilgiu. Jie telieka gyventi ir laisvai verstis mūsų krašte. Kraštas juk platus! Jų dukteris vesime, o savo dukteris leisime tekėti už jų.

²¹Hua jite hon kituahpih takin a om ua; huaijiakin hiai gamah omin, hiai khawng ah sumsin uhen; ngai un, amau dingin gam lah a za hun ngal a; a tanute uh ji dingin nei lehang, i tanute leng neisak sam ni.

²²Tie žmonės sutinka gyventi pas mus ir tapti viena tauta tik su šita sąlyga, jei kiekvienas mūsų vyras apsipjaustys, kaip jie yra apipjaustyti.

²²Himahleh chi khat i hong hihna dinga I kianga om hichibanga I chiam kia in hua miten pha a honsakpih ding uhi, zeksum a hih uh bangin I lak ua pasal peuhpeuh zeksum hong hita lehang.

²³Jų galvijai, jų manta ir visi gyvuliai priklausys mums. Sutikime su jais, ir jie liks pas mus gyventi!”

²³A gante uh, a sum te uh, a sa tengteng uh eia ahi vek kei dia hia? A thu uh pha sakpih mai ve ni, huchiin I kianga om ding uhi, achi ua.

²⁴Visi miesto vyrai paklausė Hamoro ir jo sūnaus Sichemo ir buvo apipjaustyti.

²⁴Huan, Hamor leh a tapa Sekem thu a kho kulh kongkhak a pawt tengteng in a jui ua; a kho kulh kongkhak a pawt tengteng pasal peuhpeuh, zek a sumsak uhi.

²⁵Trečią dieną, kai jiems labai skaudėjo, du Jokūbo sūnūs, Simeonas ir Levis, Dinos broliai, pasiėmė savo kardus ir, drąsiai atėję į miestą, išžudė visus vyrus.

²⁵Huan, hichi ahia, a ni thum ni in, a gim laitak un, Jakob tapate laka mi nih, Dina sanggampa Simeon leh Levi in a namsau uh tawi tuaktuak in a gukin khua a sualta ua, pasal tengteng a that gam uh.

²⁶Jie taip pat nužudė Hamorą ir jo sūnų Sichemą, paėmė Diną iš Sichemo namų ir išėjo.

²⁶Huchiin, Hamor leh a tapa Sekem namsau hiam in a that ua, Sekem in akipan in Dina a pi ua, a pawt uh.

²⁷Jokūbo sūnūs atėjo prie nužudytųjų ir apiplėšė miestą, keršydami už sesers išniekinimą.

²⁷Jakob tapaten a mi thah te uh a va pha nawn ua, a tanu uh a nitsak jiak un huai khua a lokta uhi.

²⁸Pasiėmė jų avis, galvijus, asilus ir visa, kas buvo mieste ir laukuose.

²⁸A belam honte uh, a bawng honte uh, a sabengtung te uh, a khua ua thil omte, a lou ua thil omte a laksak ua:

²⁹Pagrobė visą jų turtą, vaikus ir žmonas išsivedė į nelaisvę ir išplėšė viską, kas buvo namuose.

²⁹A sum tengteng u leh, a ta a nau neu chik chik leh a jite tengteng, in sunga om peuhmah a man ua, a lok uhi.

³⁰Jokūbas tarė Simeonui ir Leviui: “Jūs pridarėte man bėdos, padarydami mane nekenčiamą tarp šios šalies gyventojų, tarp kanaaniečių ir perizų. Mūsų labai mažai; jie susirinks prieš mane ir nužudys mane. Taip aš ir mano namai bus sunaikinti”.

³⁰Huan, Jakob in Simeon leh Levi kiangah, nou hiai gam a omte laka, Kanan te leh Periz te lakah, huat non posak ua non lungjing sak mahmah uh: kei tawmchik ka hih jiakin honsual dingin a kikhawm khawm ding ua, hon that mai ding uh; huchiin, hih mangin ka om dinga, kei leh ka inkuanpihte toh, achia.Huan, amau, ka sanggamnu uh kijuak bawl bangin a bawl ding ahi diam? A chi uhi.

³¹Sūnūs atsakė: “Argi jam buvo leista pasielgti su mūsų seserimi kaip su paleistuve?”

³¹Huan, amau, ka sanggamnu uh kijuak bawl bangin a bawl ding ahi diam? A chi uhi.