¹Jokūbas, išgirdęs, kad javai parduodami Egipte, tarė savo sūnums: “Ko žiūrite vienas į kitą?

¹Huan, Jakob in Aigupta gamah buh a om chih a theia, huchiin Jakob in a tapate kiangah, bang dia ki en maimah na hi ua? Achia.

²Girdėjau, kad javai parduodami Egipte. Vykite tenai ir nupirkite javų, kad gyventume ir nemirtume”.

²Huan, amah mahin, ngai un, Aigupta gamah buh a om chih ka ja hi: silou a I hinkhiak theihna dingin huaiah vahoh suk unla, huai a kipanin ei a dingin valei un, achia.

³Dešimt Juozapo brolių iškeliavo pirkti javų į Egiptą.

³Huchiin, Joseph unau sawmte Aigupta a kipan a buh lei dingin a vahoh sukta uh a.

⁴Tačiau Jokūbas neleido Juozapo brolio Benjamino eiti su broliais, nes bijojo, kad jam neatsitiktų nelaimė.

⁴Joseph nau Benjamin bel Jakob in a ute kiangah a hohsak keia; tuahsia avatuak kha ding, achi hi.

⁵Izraelio sūnūs kartu su kitais atėjo pirkti javų, nes badas siautė Kanaano šalyje.

⁵Huchiin, Israel tapate mi hohte lakah buh lei dingin a hoh ua: Kanan gamah leng kial lah a ke sam ngala.

⁶Juozapas buvo Egipto šalies valdytojas. Jis pardavinėjo javus visoms žemės tautoms. Atėję Juozapo broliai nusilenkė prieš jį iki žemės.

⁶Huan, Joseph Aigupta gam tungah heutu ahia; amah lah huai gam mi tengteng kiangah a khawngpa ahi: huchiin Joseph ute a hongpai ua, lei siin amah chibai a buk chiat ua.

⁷Juozapas, pamatęs savo brolius, atpažino juos, bet jis elgėsi su jais tarsi su svetimais. Šiurkščiai su jais kalbėdamas, klausė: “Iš kur atvykote?” Jie atsakė: “Iš Kanaano šalies maisto pirkti”.

⁷Huan, Joseph in a ute ana mu a, amau ana theilai hi, himahleh a kiang uah midang bangin a kibawla, khauh takin amau a houpih a; huan, a kiang uah, koia kipana hong nahi ua? Achia. Huan, amau, buh lei dinga Kanan gam akipan a hongpai ka hi uh, a chi uh.

⁸Juozapas atpažino savo brolius, tačiau jie neatpažino jo.

⁸Huan, Joseph in a ute ana thei lai a, amau bel amah a theikei uh.

⁹Juozapas atsiminė sapnus, kuriuos jis sapnavo apie juos, ir jiems tarė: “Jūs esate žvalgai! Atvykote išžvalgyti silpnesniųjų šalies vietų”.

⁹Huan, Joseph in amau tungtang thu manga amat te a thei kheta a, a kiang uah, galgukte na hi uh; gam vuak dan en dinga hongpai na hi lim uh, achia.

¹⁰Jie atsakė jam: “Ne, mūsų viešpatie! Tavo tarnai atėjo nusipirkti maisto.

¹⁰Huan, amau, a kiangah, Toupa, hilou e, na sikhate buh lei dinga hongpai ka hi uh.

¹¹Mes visi esame vieno vyro sūnūs, dori žmonės. Tavo tarnai nėra žvalgai”.

¹¹Mi khat ta vek ka hi uh; mi diktak ka hi ua, na sikhate jaw galguk ka hi zenzen kei uh, a chi ua.

¹²Tačiau jis jiems tarė: “Ne! Jūs atėjote išžvalgyti silpnesniųjų šalies vietų!”

¹²Huan, aman a kianga uah, ka taksang kei, gam vuak dan en dinga hongpai hi mah uteh, achia.

¹³Jie atsakė: “Tavo tarnų yra dvylika brolių, vieno tėvo sūnų, Kanaano šalyje. Jauniausias liko pas tėvą namuose, o vieno jau nebėra”.

¹³Huan, amau, kou na sikhate jaw unau sawm leh nih, Kanan gama om mi khat ta ka hi uh; huan, ngaiin, ka nautumpen uh tuin ka pa uh kiangah a oma, khat ahihleh a om nawnta kei hi, achi ua.

¹⁴Bet Juozapas jiems atsakė: “Yra taip, kaip jums sakiau. Jūs esate žvalgai!

¹⁴Huan, Joseph in a kiang uah, galguk te na hi uh ka honchih na hi mahmah uh:

¹⁵Taip jūs būsite ištirti. Prisiekiu, kaip gyvas faraonas, jūs neišeisite iš čia, kol atvyks jūsų jaunesnysis brolis!

¹⁵Hichibanga ettel in na om ding uh: na nautumpen uh hiailaia a hongpai kei leh Pharo hinna kichiamin hiai a kipan na pawtkhe kei ding uh ka honchi ahi.

¹⁶Pasiųskite vieną iš jūsų atvesti jūsų brolį! Jūs būsite suimti, kol bus ištirti jūsų žodžiai, ar tiesą sakote, ar meluojate. Jei ne, kaip gyvas faraonas, jūs esate žvalgai!”

¹⁶Nou ah thutak a om hia omlou chetna dingin na lak ua khat sawl unla, na nau uh honpi hen, nou bel henin nana om phot ding uh: huchilou in jaw Pharo hinna a kichiam in, galguk te na hi mahmah uh, ka honchi ding hi, achia.

¹⁷Tris dienas jis išlaikė juos suimtus.

¹⁷Huan, a vek un ni thum a tangsak chiata.

¹⁸Trečią dieną Juozapas jiems tarė: “Išliksite gyvi su viena sąlyga, nes aš bijau Dievo.

¹⁸Huan, a ni thum niin Joseph in a kiang uah, hichiin hih le uchin na hing ding uh; Pathian ka kihta ngala:

¹⁹Jei jūs esate dori, vienas iš jūsų telieka suimtas, o kiti keliaukite, pargabenkite javų savo šeimoms nuo bado apsiginti.

¹⁹Mi diktak na hih uleh na unau lak uah khat na suangkulh tanna in uah henin om hen:

²⁰Bet atveskite pas mane savo jauniausiąjį brolį, kad jūsų žodžiai pasirodytų tikri ir nemirtumėte!”

²⁰Huan, na nautumpen uh ka kiangah honpi un; huchiin na thu uh a tel dinga, na si kei ding uhi, achia, Huchiin huchibang in a hihta uhi.

²¹Jie kalbėjosi: “Iš tikrųjų esame nusikaltę savo broliui: mes matėme jo sielvartą, kai jis mus maldavo, bet neklausėme. Todėl šita bėda užklupo mus”.

²¹Huan, amau, I nau tunga I thilhih uh moh petmah I hi, hehpih dinga a hon nget ngitnget laia a lungtang mangbat dan mu napia I ngaihkhiak sak noplouh; huaijiak in hiai mangbatna in hon buak ahi, a kichi ua.

²²Rubenas sakė jiems: “Ar aš jums nesakiau: ‘Nenusikalskite prieš vaiką!’ Bet jūs neklausėte. Todėl štai išieškomas jo kraujas”.

²²Huan, Reuben in, naupang tungah thi hihkhial kei un, chiin, na kiang uah ka gen kei maw? Na ngaikhe nuam kei ua ahi: huaijiakin, ngai un, a sisan phu la uh ahi, chiin, amau a dawnga.

²³Jie nežinojo, kad Juozapas suprato jų kalbą, nes jis su jais kalbėjo per vertėją.

²³A kal ua pauletmi a om jiakin Joseph in a thugen uh a thei chih a theikei uh.

²⁴Pasitraukęs nuo jų, jis verkė. Tada sugrįžęs pas juos, kalbėjo toliau. Jis paėmė iš jų Simeoną ir jį surišo jų akyse.

²⁴Huan, aman amau a lehngat sana, a kapta hi; huan, a kiang uah a hong kik nawna, amau a houpih a, a lak ua kipanin Simeon a pi tuam a, a mitmuh un amah gakta hi.

²⁵Juozapas įsakė pripildyti jų maišus javais, kiekvieno pinigus įdėti atgal į maišą ir jiems duoti davinį kelionei. Tarnai taip ir padarė.

²⁵Huan, Joseph in a ipte uh buha hihdim ding leh, a dangkate uh a ip ua koih nawn chiat dingin leh, lampi a dinga nek ding pe dingin thu a pia a: huchiin huchibangin a hihsak hi.

²⁶Susikrovę savo javų maišus ant asilų, jie iškeliavo.

²⁶Huan, a buh uh a sabengtung te uh a posak ua, huai a kipan a pawt kheta uhi.

²⁷Vienas atrišo savo maišą užeigoje, norėdamas pašerti asilą, ir pamatė pinigus. Jie buvo maišo viršuje.

²⁷Huan, a lak ua mi khat in a giahbuk ua a sabengtung an pe dinga a ip a hon leh, a dangka a muta a; ngaiin, a ip gong bul ah a na omta hi.

²⁸Jis sušuko broliams: “Mano pinigai grąžinti man. Štai jie maiše!” Jų širdys nusiminė, ir jie drebėdami žiūrėjo vienas į kitą ir kalbėjo: “Ką Dievas mums padarė?”

²⁸Huchiin, a unaute kiangah, ka dangka na koih nawn uh hi ve e; ngai un, ka ip ah na om zenhouh ve e, achia: huan, a lunglel ua, Pathianin hichi banga honbawl bangchidan ade aw? Chiin, ling kawmin a kien uhi.

²⁹Parėję pas savo tėvą Jokūbą į Kanaano šalį, jie papasakojo jam visa, kas jiems nutiko:

²⁹Huan, Kanan gama a pa uh kiang a hongtung ua, atung ua thil tung tengteng a hilh uh;

³⁰“Vyras, tos šalies valdovas, šiurkščiai kalbėjo su mumis ir mus palaikė žvalgais.

³⁰Huai mi a gam heutupa un, khauh takin a honhoupih a, galguk hi dingin hon gingta.

³¹Mes jam sakėme: ‘Esame dori žmonės, o ne žvalgai.

³¹Huan, kou bel, a kiangah, mi diktak ka hi uh; galguk ka hi zenzen kei uh:

³²Mes esame dvylika brolių, vieno tėvo sūnūs. Vieno nebėra, o jauniausias yra pas mūsų tėvą Kanaano šalyje’.

³²Unau sawm leh nih ka hi ua, ka pa uh tapate ka hi vek ua; khat bel a om nawn keia, ka nautumpen uh tuin Kanan gamah ka pa uh kiangah a om, ka chi uh.

³³Tas vyras, šalies valdovas, mums atsakė: ‘Patikrinsiu, ar esate dori. Vieną jūsų brolį palikite pas mane, paimkite, ko reikia jūsų šeimoms nuo bado apsiginti, keliaukite

³³Huan, huai mi, a gam heutupa un, ka kiang uah, hichiin mi diktak na hi uh chih ka honthei ding; na unau khat uh ka kiangah nusia unla, na inkuanpih kialte a dingin buh pua unla, paita un:

³⁴ir atsiveskite savo jauniausiąjį brolį, kad įsitikinčiau, jog nesate žvalgai. Tada aš jums atiduosiu jūsų brolį ir galėsite laisvai keliauti!’ ”

³⁴Huan, na nautumpen uh ka kiangah honpi un: huchiin galguk na hi kei ua, mi diktak na hi jaw uh chih ka thei ding: huchiin na unaupa uh ka honpe nawn dinga, hiai gamah sum na sinta ding uhi, hon chia, a chi ua.

³⁵Išpylę maišus, kiekvienas rado įrištus savo pinigus. Jie ir jų tėvas, pamatę pinigus, nusigando.

³⁵Huan, hichi ahia, a ipte uh a butkhiak lai un, ngaiin, a dangka tun chiat uh a ip uah na om chiata: huan, amau leh apa uh a dangka tunte uh a muh un a lau mahmah uhi.

³⁶Jų tėvas Jokūbas kalbėjo: “Jūs padarėte, kad netekau vaikų! Juozapo nebėra, Simeono nebėra, ir Benjaminą norite paimti. Viskas atsisuko prieš mane”.

³⁶Huan, a pa uh Jakob in, a kiang uah, nouten ka tate hon tansak na hi uh: Joseph a om nawn kei, Simeon lah a om nawn kei, Benjamin nasan lah pi mang na tum nawn jel ua: huai thil tengteng in hon kiakkhum eita ve, achia.

³⁷Rubenas atsakė savo tėvui: “Nužudyk mano du sūnus, jei aš jo neparvesiu! Patikėk jį man ir aš tau jį sugrąžinsiu”.

³⁷Huan, Reuben in, apa kiangah, na kianga ka honpi nawnkei leh ka tapa nihte that maiin: amah ka khut ah honkem sak inla, na kiangah ka honpi nawn mai ding, chiin, a gena.Huan, aman, ka tapa jaw na kiang uah a hong suk kei ding; a u a sita a, amah kia lah ahita ngala: na paina lam lak uah tuahsia tuak leh, ka lu kang lungkhamna in han ah na tumsak ding uh ahi, achi hi.

³⁸Tėvas tarė: “Mano sūnus nekeliaus su jumis, nes jo brolis yra miręs ir jis likęs man vienas. Jei kelyje atsitiks jam nelaimė, tai jūs nuvarysite mano žilus plaukus su sielvartu į kapus”.

³⁸Huan, aman, ka tapa jaw na kiang uah a hong suk kei ding; a u a sita a, amah kia lah ahita ngala: na paina lam lak uah tuahsia tuak leh, ka lu kang lungkhamna in han ah na tumsak ding uh ahi, achi hi.