¹Juozapas įsakė savo namų prievaizdui: “Pripilk tų vyrų maišus, kiek tik jie pajėgia panešti, ir įdėk kiekvieno pinigus į jo maišą.

¹Huan, aman a in kemmi kiangah, huai mite ip a puak zoh zahzah un buhin dimsak unla, a dangka chiat uh a ip gong bul chiat uah koih un.

²O mano sidabrinę taurę įdėk į jauniausiojo maišą kartu su pinigais už javus”. Jis padarė, kaip Juozapas buvo įsakęs.

²Huan, ka nou, huai dangka nou, a naupangpenpa uh ip gong bulah koih un, a buh man dangka toh, chiin, thu a pia. Huchiin, aman Joseph thu gen bangin a hihta hi.

³Rytui išaušus, išleido juos su jų asilais.

³Huan, khua a vak takin amau, a sabengtungte utoh, a paisakta ua.

⁴Vos tik jiems išėjus iš miesto, Juozapas tarė namų prievaizdui: “Vykis tuos vyrus ir, juos pasivijęs, sakyk: ‘Kodėl jūs atsilyginote piktu už gera?

⁴Huan, khua akipan a pai khiak ua gamla a tun maun, Josephin a in kemmi kiangah, thou inla, huai mite vadelhin; huan, na vaphak takin a kiang uah, bangchidana thil hoih thil hoihloua thuk na hi ua?

⁵Kodėl pavogėte mano valdovo sidabrinę taurę? Ar ne iš jos geria mano valdovas ir ar ne su ja jis buria? Jūs blogai pasielgėte’ ”.

⁵Huai ka pu uain dawna leh a aisanna mahmah hilou ahi maw? hichibang na hih uh na gilou uh ahi, chiin, a chi a.

⁶Prievaizdas, juos pasivijęs, kalbėjo tuos žodžius.

⁶Huan, a delh phaa, huai thute a kiang uah a gena.

⁷Jie atsakė jam: “Kodėl mūsų viešpats taip kalba? Gink Dieve, kad tavo tarnai taip pasielgtų!

⁷Huan, amau a kiangah, Pu, bangchidan ahia hichi thu na gen? Na sikhaten huchibang thil ka hihlouh ding dan uh.

⁸Pinigus, kuriuos radome maišuose, atnešėme atgal iš Kanaano šalies. Kaip tad mes vogsime iš tavo valdovo namų sidabrą ar auksą?

⁸Ngaiin, ka ip gong bul ua dangka ka muhte uh leng Kanan gam akipanin na kiangah ka hon tawi ve ua oi: bangchidanin na pu in a dangka hiam dangkaeng hiam ka gu thei maijen ding ua?

⁹Pas kurį iš mūsų ją rasi, tas temiršta, o mes visi tapsime tavo valdovo vergais”.

⁹Na sikhate lakah kuapeuh na muhna penpen si hen, kou leng ka pu uh sikhain ka om mai ding uh, a chi ua.

¹⁰Jis atsakė: “Tebūna, kaip sakote! Pas kurį rasiu taurę, taps vergu, o visi kiti būsite nekalti”.

¹⁰Huan, aman, hi hen, na thu bang jel un hi leh ake: Ahihhangin kuapeuh ka honmuhna penpen ka sikhain om hen; noute ahihleh gensiat beiin na om ding uh, a chi a.

¹¹Tada kiekvienas jų skubiai pastatė savo maišą ant žemės ir atrišo jį.

¹¹Huaitakin amau ip chiat kintakin lei ah a nga khe chiat ua, amau ip chiat a hong ua.

¹²Jis ėmė ieškoti, pradėjo nuo vyriausiojo ir baigė jauniausiuoju. Ir rado taurę Benjamino maiše.

¹²Huan, aman, a upapen uah apana, a naupang pen uh phain a zonga: huchiin Benjamin ip ah nou a muta hi.

¹³Jie persiplėšė drabužius, uždėjo maišus ant savo asilų ir sugrįžo į miestą.

¹³Huaitakin a puansilhte uh a botkek ua, amau sabengtung chiat a posak nawn ua, khua ah a kik nawnta uhi.

¹⁴Judas ir jo broliai atėjo į Juozapo namus, nes jis dar buvo ten. Jie puolė prieš jį ant žemės.

¹⁴Huan, Juda leh a unauten Joseph in a vapha ua; amah lah huailaiah a na om lailaia: huan, a maah a khupboh chiat ua.

¹⁵Juozapas tarė jiems: “Ką padarėte! Argi nežinojote, kad toks vyras kaip aš tikrai moku burti?”

¹⁵Huan, Josephin, a kiang uah, bang thil ahi maia na hih uh? Kei miin aisan a siam teitei uh chih na theikei ua hia? Achia.

¹⁶Judas atsakė: “Ką besakysime mūsų valdovui? Kaip bekalbėsime? Ir kuo pasiteisinsime? Dievas rado tavo tarnų kaltę. Mes esame mūsų valdovo vergai, taip pat ir tas, pas kurį rasta taurė”.

¹⁶Huan, Judain, pu na kiangah bang ka genta ding ua? Bang ka honhilhta ding ua? Bangchibangin ka kigenvengta ding ua? Pathianin na sikhate tatlek na mu kheta hi: Ngaiin, pu, na sikhate ka hita mai uhi, koute leh a khut a nou a muhnapen uh leng, a chi a.

¹⁷Juozapas atsakė: “Gink Dieve, kad taip padaryčiau! Tik tas vyras, pas kurį rasta taurė, bus mano vergas, o jūs laisvi keliaukite pas savo tėvą!”

¹⁷Huan, aman, huchibanga ka hihlouh dingdan: a khut a nou a muhnapen kia uh ka sikhain a om ding; nou jaw lungmuangtakin na pa uh kiangah pai tou ta un, a chi a.

¹⁸Tada priartėjo prie jo Judas ir tarė: “Mano valdove, prašau, leisk savo tarnui pasiaiškinti ir nesupyk ant savo tarno, nes esi kaip faraonas.

¹⁸Huaitakin Judain Joseph a vanaiha, Pu aw, hehpihtakin, pu, kei na sikha na bila na jak dingin thu kamkhat hon gen sak inla, na hehna na sikha tungah kuangsak ken: nang la Pharo bang hial na hita ngala.

¹⁹Mano valdove, tu klausei savo tarnų: ‘Ar jūs turite tėvą ar brolį?’

¹⁹Pu, nang, Pa hiam unau hiam na nei uhia? Chiin, na sikhate na hon donga.

²⁰Mes atsakėme: ‘Turime seną tėvą ir jauną brolį, gimusį jam senatvėje. Jo brolis yra miręs, ir jis yra vienintelis likęs iš savo motinos; tad tėvas jį myli’.

²⁰Huan, pu, kou, na kiangah, Pa putek tak leh, teklam ta, naupang chik, ka nei uh; huai mi u a sia, a nu neih lakah amah kia a om laia, a pain lah amah a it mahmah hi, ka chi ua.

²¹Tada liepei: ‘Atveskite, kad jį pamatyčiau savo akimis!’

²¹Huan, nang, na sikhate kiangah, amah pen ka mit a ka muh theihna dingin ka kiangah honpi suk un, na chi a.

²²Mes atsakėme: ‘Berniukas negali palikti savo tėvo, nes tėvas mirs, jei paliks!’

²²Huan, pu, kou na kiangah, ka nau un a pa a nuse theikei ding; a pa pai san leh a pa lah a si mai ngal sina, ka chi ua.

²³Tada, valdove, pasakei savo tarnams: ‘Jei jūsų jauniausias brolis neateis su jumis, nepasirodykite mano akyse!’

²³Huan, nang, na sikhate kiangah, na nautumpen uh non tonpih kei uleh, ka mel na mu nawn kei ding uh, na chi a.

²⁴Kai parėjome pas tavo tarną, mūsų tėvą, jam pranešėme tavo, valdove, žodžius.

²⁴Huan, hichi ahia, na sikha ka pa uh kiang ka vatun un, pu, na thu ka hilh ua.

²⁵Ir mūsų tėvas tarė: ‘Vėl nukeliavę nupirkite kiek maisto’.

²⁵Huan, ka pa un, Kuan nawn unla, buh tawm chik bek ei a dingin va lei nawn un, a chi a.

²⁶Mes atsakėme: ‘Negalime keliauti! Tik jei leisi jauniausią brolį su mumis, keliausime. Mes negalime pasirodyti tam žmogui be mūsų jauniausiojo brolio’.

²⁶Huan, kou, ka hoh suk thei nawn kei ding uh; ka nautumpen uh a hong ding lebel ka va hoh suk mai ding uh: ka nautumpen uh a hong kei leh huai mi melmu theilou ding ka hi uh, ka chi ua.

²⁷Tavo tarnas, mūsų tėvas, atsakė: ‘Jūs patys žinote, kad mano žmona man pagimdė du sūnus.

²⁷Huan, na sikha ka pa un, ka kiang uah, ka jiin tapa nih a honneisak chih na thei ua:

²⁸Vienas išėjo, ir aš pasakiau: ‘Jį sudraskė žvėris’. Ir aš jo daugiau nebemačiau.

²⁸Huan, a khat pen ka kianga kipan a pai khiaa, boh jan veka om hi ngei ding ahi, ka chi a; huai nung siah amah mu lou vengveng ka hi:

²⁹Jei ir šitą paimsite iš manęs ir jam atsitiks nelaimė, nuvarysite mano žilus plaukus su sielvartu į kapus’.

²⁹huchiin, hiai mi leng ka kianga kipanin na pi man ua, tuahsia vatuak leh ka lu kang lungkhamnaa han a tumsak ding na hi uh, a chi a.

³⁰Taigi, jei dabar pareisiu pas tavo tarną, mano tėvą, ir su mumis nebus berniuko, prie kurio tėvas labai prisirišęs,

³⁰Huchiin, ka nauin kou honjui loua, na sikha ka pa kiang vatung leng, a hinna ka nau uh hinna toh a kizop jiakin;

³¹jis numirs, matydamas, kad jo nėra su mumis. Ir tavo tarnai nuvarys tavo tarno, mūsų tėvo, žilus plaukus su sielvartu į kapus.

³¹Hichi ahi dinga, naupan a honjui kei chih a theih tak chiangin a si mai ding: huchiin na sikhaten na sikha ka pa uh lu kang lungkhamnaa han a tum sak ding keita ve ua.

³²Tavo tarnas laidavo už berniuką savo tėvui, sakydamas: ‘Jei aš jo neparvesiu, būsiu nusikaltęs tau visą amžių’,

³²Na sikhain, na kianga ka honpi nawn keileh, a moh khantawnin ka pa lakah ka po ding, chiin, ka pa kiangah ka nau uh tungtang thuah a bul tumpain ka kibawlta ngala.

³³todėl prašau, valdove, palik mane berniuko vietoje tau vergauti, o berniukas tegrįžta su broliais!

³³Huchiin, hehpihtakin na sikha ka nau uh sikin, pu, na sikhain honom sak inla, ka nau a ute jui tou sakin.Ka nauin honjui louin bangchiin ka pa tunga siatna tung ding mu ding ka kei hiam, a chi hi.

³⁴Kaip galėčiau grįžti pas savo tėvą be jauniausiojo brolio ir matyti nelaimę, kuri ištiks mano tėvą”.

³⁴Ka nauin honjui louin bangchiin ka pa tunga siatna tung ding mu ding ka kei hiam, a chi hi.