1Tuomet Judo šalyje giedos šią giesmę: “Mūsų miestas yra tvirtas; Jis suteiks išgelbėjimą už jo sienų ir pylimų.
1Huai ni chiangin Judate gamah hiai la a sa ding uh. Khopi kip tak i nei ua: aman lah hotdamna kulh bangte le kulhpite adingin a sep ding hi.
2Atkelkite vartus ir teįeina teisioji tauta, kuri saugo tiesą.
2Nam diktat thutakjui nam a lut theihna dingin kulh kongkhakte hong un.
3Tu suteiksi tobulą ramybę tiems, kurie pasitiki Tavimi.
3Na tunga lungsim ngami, nangmah a hon muan jiakin, khamuang mahmaha om dingin na veng ding.
4Pasitikėkite Viešpačiu visados, nes Viešpats Jahvė yra amžina stiprybė.
4TOUPA khantawnin muang un: TOUPA Jehova ah lah khantawn suangpi a om ngala.
5Jis pažemina išpuikusius išdidaus miesto gyventojus. Jis pažemina juos iki žemės, dulkėmis paversdamas miestą.
5Aman lah sangpi-a omte a hihniamta ngala, khopi sangpi mah: huai tuh a koih niama, lei phain a koih niama, leivui pha hialin a puksak hi.
6Mindžioja jį beturčių kojos, vargšų žingsniai”.
6Khein a sikden ding; gentheite khe leh tagahte kalsuan mahmahin.
7Teisiojo kelias yra tiesus, Tu jo taką išlygini.
7Mi diktat lampi lah dikna ahi a; nang lungtang diktat puin mi diktat lampi na hihmam sek.
8Tavo teismų kelyje, Viešpatie, mes laukėme; mūsų sielos atsimena Tavo vardą ir ilgisi Tavęs.
8A hi, TOUPA aw, na vaihawmna lampi ah kon ngak nilouh uh: kou hinna deihlam jaw na min loh leh nangmah theihgigena ahi.
9Mano siela naktį ilgisi Tavęs, mano dvasia ieško Tavęs. Kai Tavo teismai pasireiškia žemėje, pasaulio gyventojai pasimoko teisumo.
9Jan chiangin ka hinnain nangmah a honngaia; ahi, jingkhangin ka sunga ka kha omin ka honzong ding hi: na vaihawmnate leia a hongom chiangin khovela omten diktatna lah a sin jel ngal ua.
10Jei nedorėlio bus pasigailėta, jis nepasimokys teisumo; teisiųjų šalyje jis darys pikta ir nekreips dėmesio į Viešpaties didybę.
10Mi thulimlou jaw deihsakin om mahleh, diktatna a sin tuan sam kei ding: dikna gamah diklou tak in a hih dinga, TOUPA thupina a mu tuan kei ding.
11Viešpatie, Tavo ranka yra pakelta, bet jie nemato jos. Tavo uolumą dėl tautos jie tepamato ir tesusigėsta. Ugnis tesunaikina Tavo priešus.
11TOUPA, na khut lah jakin a oma, himahleh amau lah a mu tuan kei ua: ahihhangin mite adia na phatuamngaihna a mu ding ua, a zum ta ding uh; ahi, nang hondoute meiin a kang mang ding.
12Viešpatie, Tu suteiksi mums ramybės, nes Tu juk viską padarei dėl mūsų.
12TOUPA nang lemna non sehsak ding: nang lah ka nasep tengteng uh non sep sak ngala.
13Viešpatie, mūsų Dieve, kiti valdovai viešpatavo mums, bet mes tik Tavo vardą pripažįstame ir Jį garbiname.
13TOUPA ka Pathian uh aw, nang kia hilouin kumpipa dangten leng ka tunguah thu a neikhin ta ngal ua, himahleh nang mahmah panpihin na min ka lou ta ding uh.
14Jie mirė ir nebeatgis, jie yra šešėliai ir nebeatsikels; Tu aplankei juos ir sunaikinai, jų atminimą išdildei.
14Amau lah a sita uha, ahing nawn kei ding uh; a mangta ua, a thou nawn kei ding uh; huaijiakin nang amau na gawtin na hihsiaa, a theihgigena tengteng u leng na hihmangta hi.
15Viešpatie, tu padidinai tautą; šlovė Tau už tai; Tu išplėtei krašto sienas.
15Hiai nam lah na pungsaktaa. TOUPA aw, hiai nam lah na pungsakta: nang lah pahtawiin na omta: hiai gam lah a gamgi tengteng na liansakta hi.
16Viešpatie, jie ieškojo Tavęs nelaimės metu; jie meldėsi, kai juos baudei.
16TOUPA, a dah lai un a honzong ua, na gawtna a tung ua a kiak laiin a thum zihzeh uh.
17Kai gimdyvės laikas priartėja, ji šaukia iš skausmo. Viešpatie, tokie mes esame Tavo akivaizdoje.
17Numei nau pai, neih hun naita bangin; TOUPA aw, kou leng na maah ka om sek uh.
18Mes lyg gimdančios kentėjome, bet pagimdėme tik vėją. Mes neatnešėme kraštui išlaisvinimo ir pasaulio gyventojai nekrito.
18Nau ka pai ua, ka na ua, huih bang lel ka nei uh; leiah lah tatkhiakna lam himhim ka hihko kei ua; khovela omte lah a puk sam kei uh.
19Tavo mirusieji bus gyvi, jų kūnai kelsis kartu su mano. Dulkėse esantieji, pabuskite ir giedokite. Kaip rasa gaivina augalus, taip Viešpats prikels mirusiuosius.
19Na misite a hing nawn ding ua; ka mi luangte a thou nawn ding uh. Leivuia omte aw, halh unla, nuamtakin lasa un: na daitui lah khovak daitui bang ahi a, leiin lah misite a paikhe sin ngala, chih.
20Mano tauta, eik, įeik į savo kambarius; pasislėpk valandėlę, kol praeis Jo rūstybė.
20Kisa un, ka mite aw, na dantan sung uahte lut unla, na kongkhakte uh kikhak khum un: lunghihlouhna a ven masiah mitphiatkal phet bu un.Ngai un, TOUPA, a gitlouhna jiak ua leia omte gawt dingin a omnaa kipan a hong pawtkhe sin hi: lei mahin a sisan a hihlang dinga, a mi a thah te uh a khuhta kei ding hi.
21Viešpats ateina iš savo buveinės bausti žemės gyventojų už jų nusikaltimus. Žemė atidengs ant jos pralietą kraują ir nebeslėps nužudytųjų.
21Ngai un, TOUPA, a gitlouhna jiak ua leia omte gawt dingin a omnaa kipan a hong pawtkhe sin hi: lei mahin a sisan a hihlang dinga, a mi a thah te uh a khuhta kei ding hi.