¹Klausykite manęs, kurie sekate teisumą ir ieškote Viešpaties. Pažvelkite į uolą, iš kurios jūs iškirsti, ir į duobę, iš kurios jūs iškasti.

¹Diktatna delhmite aw, Toupa zongmite aw, ka thu ngaikhia un: noute sekna suangpi lam leh kokhuka noute toh khiakna khuk lam en un.

²Pažvelkite į savo tėvą Abraomą ir į Sarą, kuri jus pagimdė. Aš pašaukiau jį vieną, palaiminau ir padauginau.

²Na pu uh Abraham lam leh noute honsuangnu Sara lam en un: khat kia a hih laiin ka sama, ka vualjawla, mi tampi dingin ka bawlta hi.

³Viešpats paguos Sioną ir atgaivins visus jo griuvėsius, Jis padarys jo tyrus kaip Edeną, dykumas kaip Viešpaties sodą. Linksmybė ir džiaugsmas bus ten, padėkos giesmės skambės.

³Toupan lah Zion a luangmuanta ngala: a munsesate tengteng a lungmuana, a gamdai lah Eden bangin a bawla, a gam keu leng Toupa huan bangin a bawl hi; huailaiah kipahna leh nuamsaknate, kipahthugenna leh lasak husa te a om ding.

⁴Mano tauta, klausyk manęs, mano giminės, išgirskite mane. Įstatymas išeis iš manęs; mano teisingumas bus šviesa tautoms.

⁴Ka mite aw, ka thu ngaikhia unla; ka namte aw, ka thu ah bil na doh un: keia kipanin dan thu a hongpawt sin ngala, mi chih vakna dingin ka vaihawmna ka kipsak ding.

⁵Mano teisumas arti ir išgelbėjimas greitai ateis. Aš teisiu tautas. Salos lauks manęs, jos pasitikės manimi.

⁵Ka diktatna a naia, ka hotdamna a pawtta, ka banten mi chih vai a hawmsak ding, tuikulhgamten a honngak ding ua, ka ban a muang ding uh.

⁶Pakelkite savo akis į dangų, pažvelkite į žemę! Dangūs praeis kaip dūmai, žemė susidėvės kaip drabužis, jos gyventojai taip pat išmirs. Bet mano išgelbėjimas liks amžinai, mano teisumas nesibaigs.

⁶Van lama dak tou unla, nuai lama lei en un: van meikhu bangin a jam mang dinga, lei puansilh bangin a lui ding, a sunga omte huchimah bangin a si ding uh: ka hotdamna bel khantawnin a om ding, ka diktatna leng hihmanin a om kei ding.

⁷Klausykite manęs, kurie pažįstate teisumą, tauta, kurios širdyje yra mano įstatymas. Nebijokite žmonių pajuokos, neišsigąskite jų plūdimo.

⁷Diktatna theimi, ka dan thu lungtanga pai mite aw, ka thu ngaikhia un; mihingte gensiatna lau kei unla, a hontainate u jiakin lunghimoh tuan kei un.

⁸Kaip vilnonį drabužį juos sugrauš kandys; bet mano teisumas liks amžinai, mano išgelbėjimas­ kartų kartoms.

⁸Simin puansilh a ne gawp vek bangin, amau a ne gawp vek ding, ngetin samul a ne bangin, amau a ne ding: ka diktatna jaw khantawnin a om dinga, ka hotdamna suan tengteng tanin a om ding.

⁹Gelbėk, Viešpatie, prašau, padėk, kaip anomis dienomis senosioms kartoms! Ar ne Tu sukapojai Rahabą ir perdūrei slibiną?

⁹Toupa ban aw, halh inla, hatna kisilhin; nidanglaia, tanga suante om laia na halh bangin halhin. Nang Rahab sat janpa, dragon sunpa na hi ka hia?

¹⁰Ar ne Tu išdžiovinai jūrą ir jos gelmėse padarei kelią pereiti išpirktiesiems?

¹⁰Nang tuipi, tui thuk zapi tui kangsakpa, tuipi taw tatte kanna lampi dia bawlsakpa na hi ka hia?

¹¹Viešpaties išpirktieji sugrįš, ateis į Sioną džiūgaudami, amžinas džiaugsmas lydės juos. Džiaugsmas ir linksmybė sugrįš, o skausmai ir vaitojimai išnyks.

¹¹Huan, Toupa tatte a kik nawn ding ua, lasa kawmin Zion a tung ding ua; khantawna kipahna a lu tunguah a omta ding; kipahna leh nuamsakna a mu ding ua, lungkhamna leh mauna a mangta ding.

¹²“Aš, Aš guodžiu tave. Kas gi tu, kad bijotum mirtingo žmogaus, žmogaus sūnaus, kuris yra lyg žolė?

¹²Kei, kei mahmah, nou lungmuanpa ka hi: si ding mihing kihta ding leh, loupa banga bawl ding mihing tapa kihta ding nang kua na hi hiam;

¹³Tu užmiršai Viešpatį, savo Kūrėją, kuris ištiesė dangus ir sukūrė žemę. Tu nuolatos drebėjai dėl prispaudėjo žiaurumo, kuris siekė tave sunaikinti! Kur dingo prispaudėjo žiaurumas?

¹³Toupa nang hon Bawlpa, van kaipalha lei kingaknate phumpa, mangngilha, nuaisiahmi hihse dinga a ngim lai hehna jiak lela nituma lau? Nuaisiahmi hehna koia om a hitaa?

¹⁴Prispaustasis bus greitai išlaisvintas; jis nemirs, nežengs į duobę ir nebadaus.

¹⁴Sal pimang kintaka khahin a om dinga, a an a omlou kei ding.

¹⁵Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris perskyrė šėlstančios jūros bangas. Kareivijų Viešpats yra mano vardas.

¹⁵Kei Toupa na Pathian, kei lah a kihawtte ging honhon khopa tuipi tokletpa ka hi ngala: ka min lah sepaihte Toupa ahi.

¹⁶Aš sukūriau dangų ir žemę, pridengiau tave savo ranka, įdėjau savo žodžius į tavo lūpas ir sakiau Sionui: ‘Tu­mano tauta’ ”.

¹⁶Huan, van ka kaipalh theia, lei kingaknate ka phum theiha, Zionte kianga, Ka mite na hi uh, ka chih theihna dingin ka thute na kamah ka koiha, ka khutin ka honhum hi.

¹⁷Pabusk, pabusk, kelkis, Jeruzale! Tu gėrei iš Viešpaties rankos Jo rūstybės taurę; svaiginančią rūstybę išgėrei iki pat dugno.

¹⁷Jerusalem aw, Toupa khuta kipan a hehna nou-adawnnu, halhin, halhin, thou in; nang hoihoina nou-a nengte na dawna, na dawn siang sipsip.

¹⁸Nė vienas iš Jeruzalės sūnų nepakėlė jos ir nepadėjo jai.

¹⁸A tapa suan tengteng lakah amah pi ding kuamah a om kei ua; a tapa vak let tengteng lakah a khuta len kuamah a om sam kei uh.

¹⁹Tave ištiko sunaikinimas ir sugriovimas, badas ir kardas, bet kas liūdi tavęs, kas paguos tave?

¹⁹Hiai thil nihten a honphat ahi; kuan a honkahpih ding ua? Gamna, leh siatna leh kial, leh namsau: bangchin ka honlungmuan diam aw?

²⁰Tavo vaikai neteko jėgų ir gulėjo pakelėse kaip pagautas gyvulys tinkle. Jie pilni Viešpaties rūstybės, tavo Dievo pabarimo.

²⁰Na tapate lah a bah ua, sathak lena awk bangin, kongzing lu lam ah a lumphiakphuak uh; Toupa hehna leh na Pathian salhnain a dim uhi.

²¹Tad išgirskite, jūs, suvargusieji ir girti, bet ne nuo vyno.

²¹Huaijiakin, nang hihgentheih leh uain kham hi lou-a mi kham, hiai jain:

²²Taip sako Viešpats, tavo valdovas, tavo Dievas, kuris gina savo tautą: “Aš paėmiau iš tavo rankos apsvaigimo taurę; tu nebegersi daugiau mano rūstybės.

²²Na Toupa Jehova, na Pathian, a mite thu genpih jelpan, hichiin a chi, Ngaiin, hoihoina nou, ka hehna nou belhbu ngei, na khut akipan ka la kheta; na dawn nawnta kei ding;Huchiin nang honhihgentheite khutah ka koih ding; amau lah na hinna kiangah, Kon tot ding un khupboh un, a chi uh: huchiin a tawnmite kiangah na nungjang lah lei bang leh kongzing bangin na doha, chiin.

²³Aš ją paduosiu į rankas tavo kankintojų, kurie sakė tau: ‘Pasilenk, kad liptume per tave!’ Taip, tavo nugara buvo padaryta lyg žemė, lyg kelias, kuriuo jie ėjo”.

²³Huchiin nang honhihgentheite khutah ka koih ding; amau lah na hinna kiangah, Kon tot ding un khupboh un, a chi uh: huchiin a tawnmite kiangah na nungjang lah lei bang leh kongzing bangin na doha, chiin.