1Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai pasklidusių giminių.
1Jakob, Pathian leh Toupa Jesu Kris sikha in, Nam Sawm leh Nih dalhte chibai a buk hi.
2Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus.
2Ka unaute aw, na ginna uh zeetnain kuhkalna a siam chih theiin, khemna chiteng na tuah chiang un, kipahna ngenin sim un,
3Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę,
3Hiai, na ginna zeetna un kuhkalna a siam chih theiin.
4o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte.
4Huan, bangmah tasam loua na kim ua, na pum ua na bit theihna ding un, kuhkalna in semkim hen.
5Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
5Na lak ua kuapeuhin pilna a taksap leh, mi tengteng kianga tai lou leh it loua pepa Pathian tuh ngen hen, huchiin a kiangah piaka hi ding hi.
6Bet tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis panašus į jūros bangą, varinėjamą ir blaškomą vėjo.
6Himahleh, ginglel het louin ginna neiin ngen hen, ginglelmi tuh tuipi kihot huih mutleng leh sep banga hi ngala.
7Toksai žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Viešpaties,
7Huchibang min tuh Toupa kiangah bangmah muh kiging kei hen.
8toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.
8Lungsim det neilou tuh a thilhih tengtengah a kip kei hi.
9Tesigiria pažemintas brolis savo išaukštinimu,
9Unau daikilkala om, pahtawia a om jiakin kipak hen;
10o turtuolis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.
10Mihau tuh, hihneua a om jiakin kipak jaw hen; loupa pak banga a man ding jiakin.
11Juk pakyla saulė, jos kaitra išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožis pranyksta. Taip ir turtuolis sunyks savo keliuose.
11Ni a hongsuaka huihlum tak a hongnunin loupa tuh a vuaisaka; huai pak tuh a kia a; a omdan hoih tuh a mangthang hi; huchibang maha mihau tuh a paina a vuai ding ahi ngala.
12Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems.
12Khemna thuak teitei mi a hampha hi; zeeta om nungin hinna lallukhu, Toupan amah itte kianga achiam a muh ding jiakin.
13Nė vienas gundomas tenesako: “Esu Dievo gundomas”. Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo.
13Kuamahin, khemna a tuah laiin, Pathian khem ka hi, chi kei hen. Pathian tuh gitlouha khem vual ahi kei, aman leng kua mah a khem ngei kei hi.
14Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas.
14Mi chih amau utnaa pimang leh hipa a om un, khemna a tuak uh ahi jaw hi.
15Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.
15Huan, utnain nou a paia, gilou a hongpichinin sihna a suak sak jel hi.
16Neapsigaukite, mano mylimi broliai!
16Ka nau deihtakte aw, khemin om kei un.
17Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi.
17Thilpiak hoih leh thil piak buching tuh tunglama kipana vakte Pa kianga kipana hongsuk ahi a, amahah tuh lamdanna leh kiheina lim himhim a om theikei hi.
18Savo valia Jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi Jo kūrinių pirmieji vaisiai.
18A thilsiamte makaite I honghih theihna dingin, amah deihlamin thutak lakah a honsuak sak ahi.
19Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.
19Unau deihtakte aw, huaite na thei uhi; himahleh, mi chih ngaihkhiak kilawp henla, thugen kituhpih kei henla, heh hak leh:
20Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.
20Mihing thangpaihna in Pathian diktatna a bawl ngal kei a.
21Todėl, atmetę visą nešvarą bei piktybės gausą, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas.
21Huaijiakin, nin tengteng leh gilou dimval koih mang unla, thu tuh, na kha uh hondam thei, thunuai lut takin pom un.
22Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save.
22Himahleh, noumau kikhemin ngaikhete kia hi louin thujuite honghi jaw un.
23Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje.
23Kuapeuh thu ngaikhia hi a, jui hi tuan lou tuh, mi limlanga a pianpih maitang hoih taka kien bang phet tuh ahi.
24Pasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo.
24Hoih takin a kiena, a pai manga, mi bang chi ahia a hih chih a kimangngilh nawn pah ngal hi.
25Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose.
25Himahleh kuapeuh dan kim, noplenna dan tuh, vela, huchibanga om gigea, ngaikhiaa, mangngilhnawn maimah nak bang hi loua, juia na sem gige hi jaw tuh, huai mi tuh a thilhih ah vual jawlin a om ding hi.
26Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias.
26Kuapeuh sabiak limsak hia kigingtaa a lei veng hoih loua, amah lungtang kikhemjaw tuh huai mi sabiak dan tuh bangmah ahi kei hi.I Pathian leh Pa mitmuha sabiak siangthou leh gilou pang lou jaw hiai ahi, tagah leh meithaite gimthuak laia veh leh, khovel buahna bang loua kibawl jel.
27Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra: lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu.
27I Pathian leh Pa mitmuha sabiak siangthou leh gilou pang lou jaw hiai ahi, tagah leh meithaite gimthuak laia veh leh, khovel buahna bang loua kibawl jel.