¹Viešpats kalbėjo Jeremijui:

¹TOUPA akipana Jeremia kianga thu hongtung,

²“Eik į puodžiaus namus, ten tu išgirsi mano žodžius!”

²Thou inla, belvelmi in ah hohsuk inla, huaiah ka thute ka hon theisak ding, a chi a.

³Aš, nuėjęs į puodžiaus namus, radau jį bedirbantį prie žiestuvo.

³Huchiiin belvelmi in ah ka hohsukta a, a belbawlna khawl ah na a sem hi.

⁴Indas, kurį jis darė iš molio, nepavyko, ir jis iš naujo nužiedė kitą indą, kokį panorėjo.

⁴Tunga bel a bawl lai a honghoih kei leh belvelmiin hoih a sak bangin bel dang din a bawl nawn mai sek hi.

⁵Tada Viešpats tarė man:

⁵Huchiin TOUPA thu ka kiangah a hongtung nawna:

⁶“Izraelitai, ar Aš negaliu su jumis taip daryti, kaip šitas puodžius? Kaip molis puodžiaus rankoje, taip jūs, izraelitai, mano rankoje.

⁶Aw Israel inkote aw, hiai belvelmi hih bangin nou ka honhih theikeia hia? chih TOUPA thu pawt ahi. Ngaidih ua, belvelmi khuta tung bang lelin ka khut ah na om uhi, aw Israel inkote aw.

⁷Kartais Aš grasinu tautai ar karalystei ją išrauti, sužlugdyti ir sunaikinti,

⁷Chiklaiin leng nam hiam gam hiam tungtang thu ah, Ka hondokkhe dinga, ka honphel dinga, ka hon hihse ding, chiin na nagen zong hi leng,

⁸bet jei tauta, kuriai grasinu, nusisuka nuo savo piktų darbų, tai Aš susilaikau nuo to pikto, kurį buvau jai numatęs.

⁸Huai namin a tungthu ka gen jiaka a thil hoihlou a lehngatsan leh a tunga thil hoihlou hih ka tup ka kikhelsak ding.

⁹Kartais Aš pažadu tautai ar karalystei ją statyti ir įtvirtinti,

⁹Huan, chiklaiin leng nam hiam gam tungtang thu ah, ka honbawl dinga, ka hon dingsak dinga, chiin nagen zong hileng,

¹⁰bet jei ji daro pikta ir neklauso manęs, tai Aš susilaikau nuo to gero, kurį buvau pažadėjęs padaryti.

¹⁰Ka paukam suak ngaikhe loua ka mitmuh a thilhoihlou a hih leh amah a dingin thil hoih hih ka tup ka kikhelsak sam ding.

¹¹Taigi dabar sakyk Judo ir Jeruzalės gyventojams, kad Aš ketinu juos bausti, jeigu jie neatsisakys savo piktų kelių ir nedarys to, kas gera”.

¹¹Huaijiakin Juda mite leh Jerusalema tengte kiangah, TOUPAN hichiin a chi: Ngaidih ua, na tunguah thil hoihlou ka ngaihtuaha, nou ka honsawm lai na hi uh, mi chihin a omdan hoihlou uh lehngatsan uhen la, na omdan uleh na thilhihte uh bawlpha un, vachi peuhmah in.

¹²Bet jie atsakė: “Jokių vilčių. Mes vykdysime savo pačių sumanymus ir elgsimės, kaip mums patinka”.

¹²Himahleh amua jaw, Kilawm kei e! Koumau phasak bangbangin ka omding ua, mi chih koumau lungtang gilou genhak bangjelin ka om ding uh, a chi sek uhi.

¹³Todėl taip sako Viešpats: “Klauskite pagonių, ar kas praeityje girdėjo apie tokius dalykus, kokius padarė Izraelis!

¹³Huaijiakin TOUPAN chichiin a chi: Nam dangte dong him dih ua, hichibang mahmah kuan a theia? Nungak Israelin thil lauhuai mahmah a hihta.

¹⁴Ar pradingsta nuo Libano uolų baltas sniegas? Ar išsenka šaltinio šaltas, tekantis vanduo?

¹⁴Lebanon vukin a mualvum a nose ngei ahia? gamlaa kipana tui vot hongluang sukte a kangtat ngei ahia?

¹⁵Tačiau mano tauta pamiršo mane, tuštybėms jie smilko smilkalus! Jie nukrypo nuo savo seno kelio ir eina takais, o ne vieškeliu,

¹⁵Ka miten a honmangngilh ua, bangmahlou phet kiangah gimlim a hal ua, huaiten a tumalam lampi ua kipan a kisuisaka, lampipen hi lou lamkhem lam a jui uh;

¹⁶kad padarytų savo šalį dykuma, amžina pajuoka. Kiekvienas praeivis ja baisėsis ir kraipys galvą.

¹⁶A hihse gawpte uh-agam, khantawn a tek khum ding; kiviallehmin lamdangsain a lu uh a sing ua.

¹⁷Kaip rytų vėjas Aš juos išsklaidysiu priešo akivaizdoje, nugarą atsuksiu jiems jų nelaimės dieną!”

¹⁷Suahlam hoihpi bangin melma maah ka thehjak ding, a vangtah ni un ka mel hilou, ka dek ka musak ding hi.

¹⁸Jie tarėsi: “Susirinkime ir surenkime prieš Jeremiją sąmokslą! Įstatymas tebėra pas kunigą, patarimas­pas išminčių, žodis­pas pranašą. Eikime ir pulkime jį liežuviu, nekreipkime dėmesio į jo kalbas”.

¹⁸Huan, amau, Kisa un, Jeremia i sawm ding uh, siampu akipan lah dan a dai sin ngal keia, mi pil a kipan lah thudot a dai sam kei ding, jawlnei akipan lah thu a dai sam kei ding hi. Kisa un, i gense gawpgawp ding ua, a thu mawngmawng i limsak kei ding, a chi ua.

¹⁹Viešpatie, saugok mane ir išgirsk, ką mano priešininkai kalba.

¹⁹Honlimsak inla, aw TOUPA, kei honngetna thu limsakin.

²⁰Argi atmokama už gera piktu? Jie kasa duobę mano gyvybei. Atsimink, kaip aš stovėjau Tavo akivaizdoje ir kalbėjau už juos, kad nukreipčiau nuo jų Tavo rūstybę!

²⁰Gilou thil hoih ditna hia hi ngei? amau lah ka khaa dingin kokhuk a tou ngal ua. Amau akipana na hehna heimang ding leh amaua dia thil hoih gen dinga na maa ka din sek theigigein.

²¹Jų vaikai tebadauja, atiduok juos kardo valiai. Jų žmonos tenetenka vaikų ir tetampa našlėmis, jų vyrai­tepražūna, o jaunuoliai tekrinta kovoje.

²¹Huchiin a tate uh kialpi kiangah pe khia inla, namsau hatna kiangah piain; huan a jite uh taneilouin, meithai uhen; a pasalte uh hipiin si uhenla, a tangvalte uh leng kidouna ah namsauin.

²²Tegul pasigirsta šauksmas iš jų namų, kai juos staiga užpuls priešai! Jie kasė duobę, norėdami mane pagauti, ir slapta dėjo man spąstus.

²²Simmite a kiang uh na tunsak guih laiin a in ua kipan kap husa thang khia hen: kei adingin kokhuk a tou ngal ua, ka khe awkna dingin thang a kam ngal ua.Himahleh nang aw TOUPA, kei honthat dinga a honsawmna tengteng uh na thei hi; a thulimlouhna uh ngaidam kenla, na mitmuhin a khelhna uh thai mang sam ken: Na maah kipuk uhenla, na ehih niin hih ekin.

²³Viešpatie, tu žinai visą jų sąmokslą nužudyti mane. Neatleisk jų kalčių ir nuodėmių nepašalink! Tebūna jie parblokšti Tavo akivaizdoje! Nubausk juos savo rūstybės metu!

²³Himahleh nang aw TOUPA, kei honthat dinga a honsawmna tengteng uh na thei hi; a thulimlouhna uh ngaidam kenla, na mitmuhin a khelhna uh thai mang sam ken: Na maah kipuk uhenla, na ehih niin hih ekin.