¹Dešimtaisiais Judo karaliaus Zedekijo metais Viešpats kalbėjo Jeremijui. Tai buvo aštuonioliktieji Nebukadnecaro metai.

¹Juda Kumpipa Zedekia kum sawmna, huai bel Nebukadnezzar kum sawmlehgiatna Jeremia kianga TOUPA thu hongtung:

²Tuomet Babilono karaliaus kariuomenė buvo apgulusi Jeruzalę, o pranašas Jeremijas buvo uždarytas sargybos kieme prie Judo karaliaus namų.

²Huailaiin Babulon kumpipa sepaih honin Jerusalem a um ua; huan, jawlnei Jeremia Juda kumpipa in ngakmi huang sungah a tang ahi.

³Judo karalius Zedekijas jį uždarė, sakydamas: “Kodėl tu pranašauji ir sakai: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš atiduosiu šitą miestą į Babilono karaliaus rankas, ir šis jį paims.

³Juda kumpipa Zedekiain, Bangdinga, TOUPAN hichiin a chi: Ngaiin, hia khopi Babulon kumpipa khut ah ka pe dinga a la ding:

⁴Ir Judo karalius Zedekijas neištrūks iš chaldėjų rankų, bet tikrai pateks į Babilono karaliaus rankas ir kalbės su juo veidas į veidą, o jo akys matys ano akis.

⁴Juda kumpipa Zedekia leng Kaldai mite khut akipan a pawt kei ding, Babulon kumpipa khuta matsakin a om zo dinga, kimaituahin a kihoupih ding ua, a mit ngeiin a mela mu ding;

⁵Nebukadnecaras nuves Zedekiją į Babiloną, ir ten šis pasiliks, kol jį aplankysiu. Nors kovosite prieš chaldėjus, neturėsite pasisekimo’?”

⁵huan, Zedekia bel Babulon gamah a pi dinga, amah ka veh mateng huailaiah a om nilouh ding: Kaldaite dou mahle uchin na lohching kei ding uh, chih TOUPA thu pawt ahi, chih gen na hia? Chiin a tangsak ahi.

⁶Jeremijas sakė: “Toks buvo man Viešpaties žodis:

⁶Huan, Jeremiain, TOUPA thu ka kiangah a hongtunga:

⁷‘Hanamelis, tavo dėdės Selumo sūnus, ateis pas tave ir sakys: ‘Pirk mano žemę Anatote, nes tu turi teisę pirmas ją įsigyti’ ”.

⁷Ngaiin, na pangak Shallum tapa Hanamel Anathoth Khuaa ka lou nanga dingin leiin: goukhawm thei na hih jiakin non leisak ding ahi, chiin na kiangah ka hongpai ding, chiin

⁸Hanamelis, mano dėdės sūnus, atėjo pas mane, kaip Viešpats buvo sakęs, į sargybos kiemą ir man tarė: “Pirk mano žemę Anatote, Benjamino krašte, nes tu turi teisę ją pirkti”. Aš supratau, kad tai buvo Viešpaties žodis.

⁸Huchiin ka pangak tapa hanamel Anathoth khuaa ka lou honleisak tanla, goukhawm thei na hih jiakin na tat ding ahi, nanga dingin lei maiin, a chi a. Huchiin hiai TOUPA thu ahi chih ka theitaa.

⁹Taip aš nupirkau iš savo dėdės sūnaus Hanamelio žemę Anatote ir jam atsvėriau septyniolika šekelių sidabro.

⁹Huan, ka pangak tapa Hanamel Anathoth khuaa lou ka leitaa, dangka ka buksaka, a dangkasik shekel sawmsagih tak ahi.

¹⁰Aš parašiau raštą, jį užantspaudavau, pakviečiau liudytojų ir pasvėriau sidabrą svarstyklėmis.

¹⁰Huan, lai ka gelha, ka hilha, theihpihmi ka sama, dangka pen bukna ah ka khaia.

¹¹Aš paėmiau užantspauduotąjį pirkimo raštą, kaip reikalauja įstatymas ir papročiai, ir atvirąjį pirkimo raštą

¹¹Huan, kileina lai kilei dan leh a omdan gelhna bilh leh bilh louhte ka laa.

¹²ir padaviau Machsėjos sūnaus Nerijo sūnui Baruchui, matant mano pusbroliui Hanameliui ir liudytojams, pasirašiusiems pirkimo raštą, ir matant visiems žmonėms, buvusiems sargybos kieme.

¹²Huan, ka pangak tapa Hanamel mitmuhin leh theihpihmi leinaa min tuang teite mitmuhin leh ngakmi huang sunga Juda tu tengteng maah Mahseia tapa Nera tapa Beruk ka piaa.

¹³Jų akivaizdoje pasakiau Baruchui:

¹³Huan Baruk bel a ma uah thu ka piaa, Israel Pathian sepaihte TOUPAN hichiin a chi:

¹⁴“Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Imk šituos pirkimo raštus, užantspauduotąjį ir atvirąjį, ir juos įdėk į molinį indą, kad jie ilgai išliktų’.

¹⁴Hiai lai, leina lai, bilh louhte la inla, leibel ah koih inla, a om sawt theihna dingin,

¹⁵Nes taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Namai, žemė ir vynuogynai vėl bus perkami šiame krašte’ ”.

¹⁵Israel Pathian sepaihte TOUPAN hichiin a chi ngala: hiai gamah inte, loute, grep huante miten a honlei nawn ding uh, chiin.

¹⁶Padavęs pirkimo raštą Nerijo sūnui Baruchui, aš meldžiau Viešpatį:

¹⁶Huan, Neria tapa Baruk kiangah leina lai ka piak nungin TOUPA kiangah ka thuma,

¹⁷“Viešpatie Dieve, Tu sukūrei dangų ir žemę savo didele galia ir ištiesta ranka. Nieko Tau nėra negalimo.

¹⁷Aw TOUPA PATHIAN, ngaiin, na thilhihtheihna thupi leh na khut jakin lei leh van na bawltaa;

¹⁸Tu rodai malonę tūkstančiams ir baudi vaikus už jų tėvų nusikaltimus. Tu didis ir galingas Dievas, kurio vardas­kareivijų Viešpats.

¹⁸Nanga din thilhih haksa lua a im het kei hi: sang tampite kiang a hehpihna musak sekpa leh pate thulimlouhna a nung ua a tate un tunga thukpa: Pathian thipi leh thilhihthei: a min sepaihte TOUPA:

¹⁹Didis patarimu ir galingas darbais. Tavo akys mato visus žmonių kelius, kad atlygintų kiekvienam pagal jo kelius ir darbus.

¹⁹Thilgel siam tak, thilhihthei tak, mihing tate imdan tengteng mu chianpa:

²⁰Tu darei ženklų ir stebuklų Egipto šalyje ir darai iki šios dienos Izraelyje ir tarp žmonių, ir įsigijai vardą, kaip yra šiandien.

²⁰Mi chiha omdan u leh a thilhih uh bangbanga thukpa: Aigupta gama chiamtehnate leh thillamdang hihpa, tuni tana Israel leh midang laka hih toujelpa, tuni tana Israel leh midang laka hih toujelapa, tuni bang mahmah min kibalpa,

²¹Tu išvedei Izraelio tautą iš Egipto šalies su ženklais ir stebuklais, savo galinga ir ištiesta ranka, ir su dideliu siaubu.

²¹Na mi Israelte, Aigupta gam akipan chiamtehnate, thil lamdangte, khut hat leh ban zak leh thil mulkimhuai thupi taka pipa,

²²Jiems davei šią šalį, plūstančią pienu ir medumi, kurią duoti buvai prisiekęs jų tėvams.

²²Hiai khuaiju leh nawituia luang gam a pipute uh kianga kichiama piak chiama pepa:

²³Įėję ir apsigyvenę šalyje, jie neklausė Tavęs, nesilaikė įstatymo ir nedarė, ką jiems buvai įsakęs. Todėl baudei juos, užleisdamas šitą nelaimę.

²³A honglut ua, a luah vek ua, himahleh na paukam a taksang kei ua, na dan lah a zui sam kei uh; hih dinga na piak himhim a hih kei ua, huaijiakin hiai thil hoihlou tengteng a tunguah na tungsak hi.

²⁴Štai pylimai jau prie miesto sienų, ir miestas per kardą, badą ir marą yra atiduodamas į chaldėjų rankas, kurie jį puola. Tavo žodis išsipildė, ir Tu pats tai matai.

²⁴En dih, khopi lakna ding lei vupte a hongomta ve: namsau te, kial te, hipi te jiakin khopi leng a simmi Kaldaite khut ah piak a hita: na gensa a hontungta: endih, na muta hi.

²⁵O Tu, Viešpatie Dieve, man liepei pirkti žemę už pinigus ir pasiimti liudytojus, nors miestas atiduotas į chaldėjų rankas”.

²⁵Ahia lah, Aw TOUPA PATHIAN, nang ka kiangah, Lou dangkain leiin la, thutheimite samin: khopi bel Kaldaite khuta piak a hita, na chi, a chi a.

²⁶Viešpats tarė Jeremijui:

²⁶Huan TOUPA thu Jeremia kiangah a hongtunga,

²⁷“Aš Viešpats, kiekvieno kūno Dievas. Ar yra man kas nors per sunku?

²⁷Ngai in, kei TOUPA sa nei tengteng Pathian ka hi, kei dingin haksa lua a om ahia? Chiin.

²⁸Aš atiduosiu šitą miestą į chaldėjų ir Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas.

²⁸Huaijiakin TOUPAN hichiin a chi: Ngaiin hiai khopi Kaldaite khut ah leh Babulon kumpipa Nebukadnezzar khut ah ka pe dinga, a la ding:

²⁹Chaldėjai, kurie puola šitą miestą, įsiverš į jį, užims, padegs ir sudegins jį su visais namais, ant kurių stogų jie smilkė aukas Baalui ir aukojo geriamąsias aukas svetimiems dievams, mane užrūstindami.

²⁹Huan, hiai khopi simmi Kaldaite a hongpai ding ua, hiai khopi a hal ding ua, a kang ding, honhehsak dinga Baal kianga gimlim latna, pathian dangte kianga dawnding lat butkhiakna intuing nei in tengteng toh.

³⁰Izraelitai ir Judo gyventojai nuo pat jaunystės darė pikta mano akivaizdoje ir pykdė mane savo rankų darbais,­sako Viešpats.­

³⁰Israel tate leh Juda taten a tuailai chik ua kipanin ka mitmuhin thil hoihlou ngen a hih ngal ua: Israel taten a khut nasepte uh a honhehsak phet uhi, chih TOUPA thu pawt ahi.

³¹Šitas miestas pykdė ir rūstino mane nuo pat jo įkūrimo dienos, ir Aš nusprendžiau jį sunaikinti

³¹Hiaia khopi alam tung ua kipan tutanin honhehsaktu leh honthangpaisaktu ahi nilouh ngala: ka maa kipana ka hihman vengveng na dingin: Israel tate leh Juda tate honhehsak dinga a thil hoihlou hih sate uh tengteng jiakin,

³²dėl izraelitų piktybių, kurias jie darė, mane supykdydami, kartu su savo karaliais, kunigaikščiais, kunigais, pranašais ir Jeruzalės gyventojais.

³²Amau, a kumpipate uh, a heutute uh, a siampute uh, a jawlneite uh, Juda mite Jerusalem luahmite tengteng toh.

³³Jie atgręžė man nugarą, nors Aš juos mokiau nuo ankstaus ryto; tačiau jie nesiklausė ir nepriėmė mano pamokymo.

³³Kei lam hongnga louin a dek sah uh a honngat ua, tawlnga lou hialin sinsakta mah leng, sinsakna lasawn dingin a ngeingaih ngal kei uh.

³⁴Jie pastatė savo bjaurystes namuose, kurie vadinami mano vardu, kad juos suteptų.

³⁴Ka min tuanna in hinthanghuai dingin a kihhuainate uh a koih jaw uhi.

³⁵Jie įrengė Baalui aukštumą Ben Hinomo slėnyje, kad leistų savo sūnus ir dukteris per ugnį Molechui. To Aš jiems neįsakiau ir tai man net į galvą neatėjo, kad jie darytų tokį nusikaltimą ir įtrauktų Judą į nuodėmę.

³⁵Huan, Ben-Hinnom guama Baal biakna mun sangte a lamkhia ua, a tanute uh, a tapate uh Molek kianga meia a paihna ding un, Judate thil gilou hihsak dinga hiai kihhuai a hih uh ka thupiak ahi het kei hi, ka lungsim ah leng a lut ngeikei hi.

³⁶Todėl dabar taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie šį miestą, apie kurį jūs sakote, kad jis bus atiduotas į Babilono karaliaus rankas kardu, badu ir maru:

³⁶Huaijiakin tuin jaw TOUPA Israel Pathianin, hiai khopi, namsau te, kial te, hipitein Babulon kumpipa khut ah piak ahita na chih nak uh, thuah hichiin ahi:

³⁷‘Aš juos surinksiu iš visų šalių, po kurias užsirūstinęs ir supykęs išsklaidžiau. Juos sugrąžinsiu į šitą vietą ir leisiu jiems saugiai gyventi.

³⁷Ngai dih, ka hehna te, ka lunghihlouhna te, ka thangpaihna thupi mahmah tea amau ka delh manna gam tengteng akipan ka pi khawm dinga, hiai mun ah ka hontun dinga, bittak in ka omsak ta ding.

³⁸Jie bus mano tauta, o Aš būsiu jų Dievas.

³⁸Huan, ka mite ahi ding ua, kei a Pathian uh ka hi ding.

³⁹Aš jiems duosiu vieną širdį ir vieną kelią, kad jie bijotų manęs, savo pačių ir savo vaikų labui.

³⁹Khantawna a honlau den theihna ding un lungtang kibang leh omdan kibang ka bawlsak ding: amau leh a nung ua a tate uh hoihna dingin.

⁴⁰Aš sudarysiu su jais amžiną sandorą, nesiliausiu jiems gera daręs. Aš įdėsiu į jų širdis savo baimę, kad jie nepaliktų manęs.

⁴⁰Huan, a kiang uah khantawn thukhun ka bawl dinga, amau lehngatsan louin, a honlauna ka hih gige ding; a hontuam san louhna ding un a lengtangte uah honlauna uh ka koih ding.

⁴¹Aš džiaugsiuosi jais, darydamas jiems gera visa savo širdimi ir siela, ir tikrai juos įtvirtinsiu šitoje žemėje.

⁴¹Ahi, a hoihna uh hih ka kipahlam ahi dinga, ka lingtang tengtengin hiai gamah ka phut ngeingei ding.

⁴²Kaip Aš juos baudžiau, taip Aš duosiu jiems visas gėrybes, kurias esu pažadėjęs.

⁴²TOUPAN hichiin a chi ahi: Hiai mite tunga thil hoihlou thupi mahmah ka tut bang takin amau kianga thil hoih ka chiam tengtengte ka tungsak ngeingei ding.

⁴³Jie vėl pirks žemę šioje šalyje, apie kurią sakoma: ‘Ji dykuma be žmonių ir gyvulių, ji atiduota į chaldėjų rankas’.

⁴³Gam segawp, Kaldaite khuta piaksa, mi leh sa om nawn lou, na chih gam uah loute a kilei nawn ding uhi.Benjamin gamahte, Jerusalem khopi kim mun ahte, Juda gam khopi ahte leh sim lam khopi ahte miten dangkam loua lei ding ua, leina lai a gelh ding ua, a bilh ding ua, theihpihmite a sam ding uhi: a omdan uh ka hei sin ngala, chih TOUPA thu pawt ahi.

⁴⁴Žmonės pirks žemę už pinigus, rašys pirkimo raštus, juos užantspauduos ir kvies liudytojų Benjamino krašte, Jeruzalės apylinkėse, Judo miestuose, kalnyno, lygumos ir pietų krašto miestuose, nes Aš parvesiu jų belaisvius’ ”.

⁴⁴Benjamin gamahte, Jerusalem khopi kim mun ahte, Juda gam khopi ahte leh sim lam khopi ahte miten dangkam loua lei ding ua, leina lai a gelh ding ua, a bilh ding ua, theihpihmite a sam ding uhi: a omdan uh ka hei sin ngala, chih TOUPA thu pawt ahi.