¹Viešpats kalbėjo per Jeremiją visiems izraelitams, gyvenantiems Egipto žemėje: Migdole, Tachpanhese, Nofe ir Patroso krašte:

¹Aigupta gama Juda om tengteng, Migdol khua te, Tahpanhes khua te, Noph khua te leh Pathros gama tengte tungtanga Jeremia kianga thu hongtung:

²“Jūs patys matote, kaip nubaudžiau Jeruzalę ir Judo miestus. Šiandien jie yra apleisti griuvėsiai.

²Sepaihte TOUPA, Israel Pathianin hichiin a chi: Jerusalem leh Juda khopite tengteng tunga thil hoihlou ka hon tun te tengteng na muta uh; huan, ngaidih ua, tuin a hongsegawpta a, kuamah a teng kei uh;

³Tai įvyko dėl jų nusikaltimų, kuriais jie sukėlė mano rūstybę, smilkydami svetimiems dievams, kurių nepažino nei jie, nei jūs, nei jūsų tėvai.

³Amau leng, nou leng, na pipute uh leng pathian dangte a theih ngei nai louh uh na sem ding leh a kiang ua gimlim halin, kei honhehsak dinga, a ginatlouhnate uh a hihkhit tak ziak un.

⁴Aš nuolat siunčiau savo tarnus, pranašus, ir sakiau: ‘Nedarykite to pasibjaurėtino dalyko, kurio Aš nekenčiu’.

⁴Huchi pipi inleng na kiang nasem jawlnei te tengteng jing pipi a thouin ka sawla, a kiang uah, Aw, hiai thu kihhuai, ka huatlam tak hihkei un chiin.

⁵Bet jie nekreipė dėmesio, neklausė ir nesiliovė aukoti svetimiems dievams.

⁵Himahleh a ngaikhe tuan kei ua, a ginatlouhna uh pathian dangte kianga gimlim hallouh ding pen a ngeingaih sam kei uh.

⁶Dėl to mano rūstybė ir įtūžis išsiliejo ir užsiliepsnojo Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse­jie pavirto griuvėsiais, kaip yra šiandien”.

⁶Huaijiakin ka hehna leh ka thangpaihna Juda khopite ah leh Jerusalem kongzingte ah ka sunga a kuangta a, tunia a om bangin a sia, a segawpta hi.

⁷Todėl dabar taip sako Viešpats: “Kodėl patys sau darote bloga, sunaikindami vyrus, moteris, kūdikius ir vaikus, kol nebeliks Jude nė likučio?

⁷Huaiziakin tuin jaw TOUPA sepaihte Pathian, Israel Pathianin na lak ua kipan numei pasal, naungekte leh nawine laite Juda laka kipan kuamah hawi loua gawi mang vek dingin bangdia hiai thil hoihlou tak na hinna uh tung ngei a hih na hi ua?

⁸Kodėl rūstinate mane savo darbais, smilkydami svetimiems dievams Egipto krašte, į kurį atvykote gyventi? Patys sau rengiate sunaikinimą, kol tapsite visoms tautoms prakeikimu ir pajuoka.

⁸Na va tenna uh Aigupta gam pathiante kianga gimlim halin khawvel gam tengtengte laka hamsethuak leh gensiat na hih theihna ding uh leh gawi mang na hih theihna ding ua na khut thilhih ngei ua honhehsak na hi uh.

⁹Ar užmiršote visas savo tėvų, Judo karalių, jų žmonų, savo pačių ir savo žmonų nedorybes, kurias darėte Judo krašte ir Jeruzalės gatvėse?

⁹Na pipute uh gitlouhnate, Juda kumpipate gitlouhnate leh na jite uh gitlouhna, Juda gam leh Jerusalem kongzinga a hihkhitsate uh na manghilh ta ua hia?

¹⁰Jūs iki šios dienos nenusižeminote, nebijojote manęs ir nesilaikėte mano įstatymo bei įsakymų, kuriuos daviau jums ir jūsų tėvams”.

¹⁰Tuni tan inleng a kisik tuan kei ua, na pipute uh leh noumau maa ka taklat ka dan leh ka dan bawlte na jui kei ua, na lau sam kei uh.

¹¹Todėl taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: “Aš nusisuksiu nuo jūsų ir visai sunaikinsiu Judą.

¹¹Huaijiakin, sepaihte TOUPA, Israel Pathianin hichiin a chi: Ngai un, na siatna ding un Juda tengteng gawi mang vek ding in nou ka hon matuah ding hi.

¹²Aš sunaikinsiu jūsų likutį, sumaniusį vykti į Egiptą gyventi. Jūs žūsite nuo kardo ir bado Egipto žemėje, būsite sunaikinti nuo mažiausio iki didžiausio, tapsite pasibaisėjimu, keiksmu ir pajuoka.

¹²Huan, Juda omsun, Aigupta gama ten tuma kihei teiteite ka man dinga, a chimit vek ding uh; Aigupta gamah a puk ding ua, namsau leh kialte a hihman in a om ding uh; neupen akipan a lianpen tanin namsau leh kialin a si ding uh.

¹³Aš bausiu gyvenančius Egipte, kaip baudžiau Jeruzalę­kardu, badu ir maru.

¹³Jerusalem ka gawt bang mahin Aigupta gama tengte namsau te, kial te leh hipi te in ka gawt sin ngala.

¹⁴Iš jūsų, atvykusių gyventi į Egipto kraštą, nė vienas neišsigelbės, neištrūks ir nesugrįš į Judo kraštą, kurio jūs ilgitės ir į kurį norėtumėte sugrįžti, nebent kas pabėgtų”.

¹⁴Huachiin Aigupta gama teng dinga kuan Juda omsunte Juda gam, a omna ding ua kik nawn a ut mahmahna gam uah kik dingin khat lel leng hihdamin a suakta kei ding uh, a sima taikhe kia loungal kuamah a kik kei ding uh.

¹⁵Tuomet visi vyrai, kurie žinojo, kad jų žmonos smilko svetimiems dievams, ir didelis būrys moterų, ir visi gyvenatys Patrose, Egipto žemėje, atsakė Jeremijui:

¹⁵Huchiin mi tengteng, a jite un pathian dang kianga gimlim a hal chih theite leh numei huaia dingte mipi tampi, Aigupta gama teng mipi tengtengin, Pathros ah Jeremia a dawng ua, hichiin a chi uh:

¹⁶“Žodžių, kuriuos mums kalbėjai Viešpaties vardu, mes neklausysime.

¹⁶TOUPA mina ka kiang ua na thugente jaw ka honngaih khiaksak kei ding uh.

¹⁷Mes darysime tai, ką pasižadėjome: smilkysime dangaus karalienei ir liesime jai geriamąsias aukas, kaip mūsų tėvai, karaliai ir kunigaikščiai darė Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse. Tada turėjome pakankamai maisto ir nepatyrėme pikto.

¹⁷Kou leh ka pipute uh, ka kumpipate uh leh ka heutute un Juda khopite ah leh Jerusalem kongzingte ah a nahih jel bang un van kumpinu kianga gimlim halte leh a kianga dawnding thillat butkhiak te, ka paukam suak peuhmah bang un ka hih ngeingei ding uh; huchihlaiin ka lamzang ua, nek leh dawn ding a tama, siatna himhim ka mu sam ua.

¹⁸Kai liovėmės smilkyti dangaus karalienei ir nebeaukojame geriamųjų aukų, kenčiame nepriteklių ir žūstame nuo kardo ir bado.

¹⁸Van kumpinu kianga thil hal leh a kianga dawn ding thillat butkhiakte ka tawp nung siah uh bang peuh ka tasam ta jaw ua, namsau leh kialte a hihmanin ka omta uhi.

¹⁹Argi mes smilkėme ir liejome aukas dangaus karalienei be mūsų vyrų žinios? Argi be jų sutikimo kepėme jai pyragaičius, kad ją pagarbintume, ir liejome geriamąsias aukas?”

¹⁹Huan, numeiten, Van kumpinu kianga gimlim ka hal lai uh leh a kianga dawn ding thil latte ka but khiak uh? A chi ua.

²⁰Jeremijas atsakė vyrams, moterims ir visiems žmonėms:

²⁰Huchiin Jeremiain mipi tengteng, numei pasal amah dawngmite tengteng kiangah,

²¹“Smilkalus, kuriuos Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse deginote jūs, jūsų tėvai, karaliai, kunigaikščiai ir visi žmonės, Viešpats prisiminė.

²¹Juda khopite leh Jerusalem kongzingte ah, nou leh na pipute uh, na kumpipate uh leh na heutute uh, leh gama mipi te himhimin gimlim a hal te uh TOUPAN a thei gigein a lungsim ah a khum kei maw?

²²Jis nebegalėjo daugiau pakęsti jūsų piktų darbų ir jūsų daromų bjaurysčių, todėl jūsų kraštas tapo dykyne, pasibaisėjimu bei keiksmažodžiu ir liko be gyventojų, kaip matome šiandien.

²²Na thil gilou hihziak uleh na thil kikhuai hihte uh jiakin TOUPAN a thuak ngap nawnta kei hi; huaijiakin, na gam uh tua a om bangin a siaa, lamdang sak chiat, hamse thuak, tengmi omlou, a honghita hi.

²³Kadangi jūs tomis aukomis nusikaltote Viešpačiui, neklausėte Jo, nesilaikėte įstatymo, įsakymų ir nuostatų, todėl jus ištiko šios nelaimės, kaip yra šiandien”.

²³Gimlim na halua, TOUPA tungah na gilou ua, TOUPA paukam suakte na mang kei ua, a dan hiam a dan bawl hiamte a thu theihsakte hiam na zuih sam louh ziak un hiai thil hoihlou tua a om bangin na tunguah a hongtung ahi, achia.

²⁴Be to, Jeremijas kalbėjo visiems žmonėms ir visoms moterims: “Klausykite Viešpaties žodžio, visi žydai, gyvenantys Egipte:

²⁴Huailou leng Jeremiain mipi tengteng leh numeite kiangah, Aigupta gama Juda tengteng aw, TOUPA thu ja un, sepaihte TOUPA, Israel Pathianin hichiin a chi hi:

²⁵‘Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Jūs ir jūsų žmonos, kaip pažadėjote, taip įvykdėte, sakydami: ‘Ištesėsime savo įžadus, smilkysime ir liesime geriamąsias aukas dangaus karalienei’. Ištesėkite savo įžadus ir įvykdykite, ką nusprendėte.

²⁵Nou leh na jite un, Van kumpinu kianga gimlim hal leh dawnding thilllat butkhiakte ka nachiamsa bang jelin ka hih ngeingei ding, chiin na kam un na genta ua, na khut un na pichingsak lai uhi. Na thuchiamte uh hihkip unla, na thu tupte uh tangtung sak vanglak un.

²⁶Bet išgirskite ir Viešpaties žodį, visi žydai, gyvenantys Egipto žemėje: ‘Aš prisiekiau savo vardu, kad nė vienas iš Judo žmonių nebesakys visoje Egipto žemėje: ‘Kaip Viešpats Dievas gyvas!’

²⁶Huaiziakin, nou Juda, Aigupta gama teng tengtengte aw, TOUPA thu ngaikhia un: Ngaiun, TOUPA PATHIAN a hina a hin sung chiin Aigupta gam pumpia teng, Juda mi kua kam mah ah ka min a ging nawn ngeikei ding chiin ka min thupi louin ka kichiam ahi chih TOUPA thupawt ahi.

²⁷Aš darysiu jiems pikta, o ne gera; visi Judo žmonės Egipto žemėje žus nuo kardo ir bado, kol bus visai sunaikinti.

²⁷Ngaiin, a hoihna ding uh hilouin a siatna ding un amau ka tang thek ahi: huchiin Juda mi, Aigupta gama om tengteng te, namsau leh kialte a hihmanin a om ding uh, a manthat vek matan un.

²⁸Tik labai mažas skaičius paspruks nuo kardo ir sugrįš iš Egipto į Judą. Tada Judo likutis, esantis Egipto krašte, pamatys, kieno žodis išsipildys­mano ar jų.

²⁸Huan, namsau hihman val tawmchik Aigupta gama kipana pawtin Juda gamah a lut ding uh; huan, Juda mi omsun te tengteng, Aigupta gama teng dinga kuan miten kua thu ahia pai zaw ding, ka thu hia amau thu a thei ding uh.

²⁹Štai jums ženklas, kad nubausiu jus šioje vietoje, kad žinotumėte, jog mano žodžiai prieš jus išsipildys.

²⁹Huan, hiai nou adingin chiamtehna ahi ding: ka thu na tunguah thil hoihlou lam dingin a pai ngei sin hi chih na theihna ding un hiai munah nou ka hon gawt sin ahi chih TOUPA thupawt ahi.TOUPAN hichiin achi: Ngai un, Pharo Hophra, Aigupta kumpipa bel a melma, a hinna zong mite khut ah ka mangsak ding, Juda kumpipa Zedekia, a melma, a hinna zongmi Babulon kumpipa Nebukadnezzar khut a ka piak bang mahin, a chi a.

³⁰Aš atiduosiu faraoną Hofrą, Egipto karalių, į rankas jo priešų, kurie siekia jo gyvybės, kaip atidaviau Zedekiją, Judo karalių, į jo priešo Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, kuris siekė jo gyvybės, rankas,­sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas’ ”.

³⁰TOUPAN hichiin achi: Ngai un, Pharo Hophra, Aigupta kumpipa bel a melma, a hinna zong mite khut ah ka mangsak ding, Juda kumpipa Zedekia, a melma, a hinna zongmi Babulon kumpipa Nebukadnezzar khut a ka piak bang mahin, a chi a.