Lithuanian

Paite

Jeremiah

8

1“Tuo metu,­sako Viešpats,­paims iš kapų Judo karalių, kunigaikščių, kunigų, pranašų ir Jeruzalės gyventojų kaulus.
1Huai hun chiangin, chih TOUPA thu pawt ahi: Juda kumpipate guh te, a heutute guhte, siampute guhte, jawlneite guhte, Jerusalema tengte guhte a han ua kipan a la khe ding ua;
2Juos išbarstys priešais saulę, mėnulį ir visą dangaus kareiviją, kuriuos jie mylėjo ir sekė, kuriems tarnavo, ieškojo ir garbino. Jie nebus surinkti ir palaidoti, jie bus mėšlas dirvai tręšti.
2Ni te, kha te, vana om tengteng, a it ua, na a sep ua, a delh ua, a zon ua, chibai a bukte uh maah a phou khe ding uh: lak khawm ahi nawnta kei ding ua, vui ahi sam kei ding uh; leitung a ekvut lel ding ahi ding.
3Visi likę gyvieji iš šitos piktos kartos, kurie yra mano išsklaidyti, labiau norės mirti negu gyventi.
3Hiai inkuan gilou mahmah omlai sun tengteng, ka hawljakna muna omlaiten hin sangin sih a tel zo ding uh, chih sepaihte TOUPA thu pawt ahi.
4Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Jei kas krinta, ar jis nebeatsikels? Jei kas nusigręžia, ar jis nebeatsigręš?
4Huai lou leng a kiang uah hichiin na gen ding hi: TOUPAN hichiin a chi: Mi a puk un a thou nawn kei ding ua hia? mi a vak mangin a hongkik nawn kei dia hia?
5Kodėl šita tauta užsispyrusiai laikosi savo paklydimo? Jie įsikibę į apgaulę ir nesutinka atsiversti.
5Bangachia hiai Jerusalem mite, khantawn a nungtawn dinga a tolhpuk uh? khemna a len kip ua, kik nawn a ut kei uh.
6Aš klausiausi ir supratau, kad jie kalba netiesą. Nė vienas neatgailauja dėl savo nedorybės, sakydamas : ‘Ką aš padariau?’ Jie visi eina savais keliais kaip žirgas, puoląs į kovą.
6Ka bil dohin ka ngaikhiaa, kuamahin thudik a gen kei uh, kuamahin, Bang ahia ka hih? chiin a thulimlouhna uh a kisik sam kei uh; mi chihin amau lampi a ngat chiat ua, kidouna muna sakol diang onon bang maiin.
7Net gandras, balandis, kregždė ir strazdas žino savo sugrįžimo laiką, bet mano tauta nežino Viešpaties nuostatų.
7Ahi, van a tuivapi in a hunbite a theia, vakhu te, lensiam te, tuivanelkai te, a hun geihgeihin a hongtung jel uh. Ka miten bel TOUPA thu seh a theikei uh.
8Kaip jūs galite sakyti: ‘Mes išmintingi ir Viešpaties įstatymas yra pas mus’? Iš tikrųjų mano įstatymą raštininkų plunksna padarė bevertį.
8Bangchiin ahia, mi pil i hi ua, TOUPA dan i kiang uah a om, na chih uh? ngai un, laigelhmi kolom juautheiin, juauin a suaksakjaw uhi.
9Išmintingieji bus sugėdinti, išgąsdinti ir pagauti. Jie atmetė Viešpaties žodį, tai kur jų išmintis?
9Mi pilte a zum un a lungdong ding ua, matin a om ding uh; ngai un, TOUPA thu a paikhia ua, amau ah bang pilna a oma ahia?
10Todėl Aš atiduosiu jų žmonas kitiems, jų laukus svetimiems, nes jie visi, nuo mažiausio iki didžiausio, pasidavę godumui, nuo pranašo iki kunigo jie visi elgiasi klastingai.
10Huaijiakin a jite uh midangte kiangah ka pe dinga, a loute uh leng a honneimi dingte kiangah; mi chih, a neupen akipana a thupipen tanin enhat ahi uhi. jawlnei akipana siampu tanin leng mi chih khemhat ahi ngal ua.
11Jie gydo mano tautos žaizdas tik paviršutiniškai, sakydami: ‘Taika! Taika!’ Tačiau taikos nėra.
11Ka tanu, ka mite liam awlmohlou takin, A hoih aka, a hoih aka, chiin a thoih ua, lah a hoih het kei a.
12Jie turėtų gėdytis, nes elgėsi bjauriai, tačiau jie nei gėdijasi, nei parausta. Todėl jie kris tarp krintančių sukniubę, kai juos aplankysiu’,­sako Viešpats.
12Thil kihhuai a hih uh a zum uhia? Ii, a zum het kei ua, a mel uh leng a san sam kei. Huaijiakin pukte lakah a puk tei ding ua, amaute gawt hun chiangin paihkhiakin a om ding uh chih TOUPA thu pawt ahi.
13‘Aš tikrai juos sunaikinsiu,­sako Viešpats.­Neliks vynuogių ant vynmedžių ir figų ant figmedžių, o lapai nuvys. Tai, ką jiems esu davęs, pasitrauks nuo jų’ ”.
13Amau ka hihmang vek dinga, chih TOUPA thu pawt ahi: grep guite a gah kei dinga, theipi kungte a gah sam kei ding; a nah leng a vuai dinga, amaute tum mang ding te ka sep khinta hi.
14Kodėl mes čia sėdime? Susirinkime, skubėkime į sustiprintus miestus ir ten sėdėkime tyliai, nes Viešpats, mūsų Dievas, mus nutildė ir girdo karčiu vandeniu, kadangi Jam nusidėjome.
14Bangdia tu lailai i hi ua? kikaikhawm unla, khopi kulhneite ah lut unla, huailaiah i mangthang diam ding uh; TOUPA tunga i gitlouh tak jiakin; TOUPA i Pathian un gu-tui dawnding honpiain manthatna ah a honkoih hi.
15Mes laukėme taikos, bet nieko gero nesulaukėme. Laukėme sveikatos, o štai­sunaikinimas!
15Muanna i zong ua, hoihna bangmah a hongtung kei, hihdamna hun ding leng, ngai in, lungdonna lel!
16Nuo Dano girdisi žirgų prunkštimas, nuo jų žvengimo dreba visas kraštas. Priešas užima šalį ir ryja visa: jos turtus, miestus ir gyventojus.
16A sakol nak ging uh Dan a kipana jak ahia, a sakol uh ham ging in gam pumpi a ling a, a hongtung ua, a sunga om teng, a gai vek ua, khopi leh a sunga tengte toh.
17“Aš siunčiu jums nuodingų gyvačių, kurių negalima užkerėti, ir jos jus įgels”,­sako Viešpats.
17Ngai un, na lak uah gulpi ka sawl dinga, gul gu nei, khoi jual vual louhte: huaiten nou a hontu ding ua, chih TOUPA thu pawt ahi.
18Kada aš būsiu paguostas savo skausme, mano širdis alpsta manyje.
18Aw lungkhamna ah kilungmuan thei ngut leng aw! sunggil ah ka lungtang a bahkhinta hi.
19Mano tautos pagalbos šauksmas girdisi visame krašte. Argi nebėra Viešpaties Sione? Argi jis nebekaraliauja? Kodėl jie pykdė mane savo drožiniais ir svetimais stabais?
19Ngai un, gam gamlapi akipan, ka tanu, ka mite kap husa, Zion ah TOUPA a om ka hia? a sunga a Kumpipa om lou ahi maw? a milim bawl tawmte leh nam dang milimtein bangachia honhehsak ahi ua?
20Praėjo pjūtis, pasibaigė vasara, o mes nesame išgelbėti.
20Buh lak hun a kikhelta, nipi a beita, hotdamin i om kei lailai.
21Dėl savo tautos nelaimės aš kenčiu ir gedžiu, siaubas apėmė mane.
21Ka mite, ka tanu natna ah lah ka na ngala, ka sun-a, lungdonnain a honlen hi.Gileada singnai damdawi om lou hia? huaiah hihdammi a om ka hia? bangdia ka mite, ka tanu damtheilou ahia?
22Argi nėra balzamo Gileade, argi nėra ten gydytojo? Kodėl neužgyja mano tautos žaizda?
22Gileada singnai damdawi om lou hia? huaiah hihdammi a om ka hia? bangdia ka mite, ka tanu damtheilou ahia?