¹“Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas.

¹Chihtaktakin, chihtaktakin kon hilh ahi, Kuapeuh belam huanga kongkhaka lut lou a, lam danga kah lut, huai mi mah tuh guta leh suamhat ahi.

²O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas.

²Kuapeuh kongkhaka lut tuh, belam chingpa ahi.

³Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda.

³Kongkhak ngakpan amah a na honsak a; belamten a aw a ja uh; aman belamte a min un a sam chiat a, a pi khe jel hi.

⁴Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.

⁴Amaha tengteng a pawt sak takin, ama uh a kaia, belamten amah a juijel uh, a aw a thei ngal ua.

⁵O paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso”.

⁵Midang jaw a jui kei ding uh, a tai mangsan zo ding uh; mi dangte aw jaw a theih louh jiakun, a chi a.

⁶Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.

⁶Hiai gentehna thu tuh Jesun a kiang uah a gen hi; himahleh, bang thu ahia a kiang ua a gen chih a theikei uhi.

⁷Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Aš­avių vartai.

⁷Huchiin, Jesun a kiang uah a gen nawna, Chihtaktakin, chihtaktakin kon hilh ahi, kei belam kongkhak ka hi.

⁸Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl avys jų neklausė.

⁸Ka maa hongpai tengteng gutate; suamhatte ahi vek uh; himahleh, belamten a thu uh a ngaihsak kei uhi.

⁹Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras.

⁹Kei kongkhak ka hi; keimaha mi a lut leh, humbitin a om dinga, a lutin a pawt dinga, nek ding leng a mu ding hi.

¹⁰Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą,­kad apsčiai jo turėtų.

¹⁰Guta jaw, gu ding leh hihlum ding leh hihse ding louin a hongpai kei; kei jaw hinna a neihna ding ua, tampitaka a neihna ding ua, hong ka hi.

¹¹Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę.

¹¹Kei belamchingpa hoih ka hi; belamchingpa hoihin belamte din a hinna a pe nak hi.

¹²O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas griebia jas ir išsklaido.

¹²Kiloh, belamchingpa tak hilou, belamte amaha hilouin, ngia hongpai a muhin belamte a taisan nak; huan, ngiain amau tuh a keia, huchiin a hihdalh hi.

¹³Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.

¹³Kiloh ahia, belamte adinga deihsakna himhim a neih louh jiakin a tai mang nak ahi.

¹⁴Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane.

¹⁴Kei jaw belamchingpa hoih ka hi;

¹⁵Kaip mane pažįsta Tėvas, taip ir Aš pažįstu Tėvą ir už avis guldau savo gyvybę.

¹⁵Pa in a hontheih leh ken Pa ka theih bangin keia ka thei hi, keia in leng honthei hi; huan, belamte din ka hinna ka pia.

¹⁶Ir kitų avių turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos girdės mano balsą, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.

¹⁶Huan, hiai belam huanga lou, belam dangte ka nei; amau leng ka honpi ding, ka aw leng a za ding ua; huchiin hon khatin a om ding ua, a chingpa khat toh.

¹⁷Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę, jog ir vėl ją pasiimčiau.

¹⁷Hiai jiakin Pain kei honit ahi; lak nawn dinga ka hinna ka piak ding jiakin.

¹⁸Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją pasiimti; tokį įsakymą gavau iš savo Tėvo”.

¹⁸Kuamahin honlaksak kei ding, keimah thuthuin ka pe zo ding ahi. Pe thei ka hi a la nawn thei leng ka hi. Hiai thupiak ka Pa kianga pat ka muh ahi, a chi a.

¹⁹Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių.

¹⁹Hiai thu jiakin Judate a kikhen ua, a kilang nawnta ua.

²⁰Daugelis iš jų sakė: “Jis turi demoną ir šėlsta. Kodėl Jo klausote?”

²⁰A khen tampiin, Dawi a jawla, hai eive; bang dia a thu ngaikhia na hi uh? a chi ua.

²¹Kiti tvirtino: “Tai ne demono apsėstojo kalbos. Argi gali demonas atverti neregiui akis?!”

²¹A khenin, Hiai thu khawng dawi jawl thu hi kei e. Dawiin mittaw mit a hihvak thei ahia? a chi ua.

²²Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo šventė. Buvo žiema.

²²Huan, Jerusalem khuaa Tempul latna Ankuanglui lai ahi a; huai tuh phalbi lai ahi.

²³Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę.

²³Huan, Jesu Pathian biakin ah, Solomon inlim ah a kivial lehleha.

²⁴Ten Jį apstojo žydai ir ėmė klausinėti: “Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!”

²⁴Huan, Judaten hong-um pelpul ua, a kiangah, Bangtan ahia vanglaka nonbawl ding? Kris na hih leh, chiantakin honhilh in, a chi ua.

²⁵Jėzus jiems atsakė: “Aš jums sakiau, bet jūs netikite. Darbai, kuriuos darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane.

²⁵Jesun a kianguah, Ka honhilhta hi, na gingta tuan kei uh; ka Pa mina thil ka hih, hiaiten ka tanchin a theisak uhi.

²⁶Bet jūs netikite, nes jūs­ne iš manųjų avių, kaip jums ir sakiau.

²⁶Himahleh, na gingta ngal kei uh, ka belam laka mi na hih louh jiak un.

²⁷Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.

²⁷Ka belamten ka aw a ja uh, ken leng amau ka theia, amau a honjui jel uhi;

²⁸Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.

²⁸a kiang uah khantawna hinna ka pia; khantawnin a mangthang kei ding ua, kuamahin ka khut a kipan honsut sam kei ding.

²⁹Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.

²⁹Amau honpepa, ka Pa, mi tengteng sanga thupijaw ahi; kuamahin Pa khuta kipan a sut theikei ding hi.

³⁰Aš ir Tėvas esame viena”.

³⁰Kei leh Pa lah pumkhat ka hi uh, chiin, a dawng a.

³¹Tada žydai vėl stvėrėsi akmenų, norėdami Jį užmėtyti.

³¹Huan, Judaten a denna dingin suang a tawm nawn ua.

³²O Jėzus paklausė jų: “Daug gerų darbų esu jums parodęs iš savo Tėvo. Už kurį gi darbą užmėtysite mane akmenimis?”

³²Huan, Jesu amau a houpih a, Pa akipana pawt nasep hoih tampi ka honensaka, huai nasepte lakah bang nasep jiakin ahia suanga na honden dek uh? a chi a.

³³Žydai Jam atsakė: “Ne už gerą darbą užmėtysime Tave akmenimis, bet už piktžodžiavimą ir kad Tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu”.

³³Judaten a kiangah, Nasep hoih tungah suangin ka hondeng dek kei uh; Pathian na gensiat tungah leh, nang, mihing hi ngala, Pathian a na kibawl jiak ahi jaw, chiin, a dawng ua.

³⁴Jėzus jiems atsakė: “Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai’?

³⁴Jesun a kianguah, Na Dan laibu uah, Pathiante na hi uh, ka chi, chih gelh ahi ka hia?

³⁵Jeigu Jis vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis (o Raštas negali būti panaikintas),

³⁵Pathian thu tunnate bawn pathiante a chih leh, (Laisiangthou tawp theih ahi ngal keia),

³⁶kaip tad jūs galite sakyti Tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: ‘Tu piktžodžiauji’, kai Jis pasakė: ‘Aš esu Dievo Sūnus!’?

³⁶Pathian Tapa ka hi, ka chih jiakin, Pain a seha, khovela a sawlpa kiangah, Pathian na gensia, na chi uh ahi maw?

³⁷Jei Aš nedarau savo Tėvo darbų,­ netikėkite manimi!

³⁷Ka Pa nasem ka hih kei leh, hon gingta kei un.

³⁸O jeigu darau ir manimi netikite,­tikėkite darbais, kad pažintumėte ir patikėtumėte, jog Tėvas manyje ir Aš Jame”.

³⁸Ahihhangin, sem ka hih leh, kei hon gingta keimah le uchin nasepte bek gingta un; huchia Pa keimah ah a om chih leh, kei Pa ah ka om chih na theih ua, na theihsiam nadingun, a chi a, a dawnga.

³⁹Tuomet jie vėl norėjo Jį suimti, bet Jis ištrūko jiems iš rankų.

³⁹Huchiin, amah mat a tum nawn ua, himahleh a khut ua kipan a suaktata.

⁴⁰Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pirma Jonas krikštijo, ir apsistojo ten.

⁴⁰Jordan lui galah, Johanin a tunga mi abaptisna lamah a paimang nawn, huaiah a omta nilouh a.

⁴¹Daugelis atėjo pas Jį ir kalbėjo: “Jonas nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis sakė apie šį žmogų, yra teisybė”.

⁴¹Huan, mi tampi a kiangah a hong ua, Johanin thillamdang bangmah a hih keia; himahleh Johanin hiai mi tungtang thu agen peuhmah a na dik mahmah hi, a chi ua.Huan, huaiah mi tampiin amah a gingta ta uh.

⁴²Ir daugelis tenai Jį įtikėjo.

⁴²Huan, huaiah mi tampiin amah a gingta ta uh.