¹“Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas­vynininkas.

¹Kei grep gui dik tuh ka hi, ka Pa a Kempa ahi.

²Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus.

²Keia hiang gah lou peuhmah a la manga; a gah peuhmah a hah siangthou a, a gah tam semna dingin.

³Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau.

³Na kiang ua ka thu gen jiakin tun ah leng na sianghtou khin pah uhi.

⁴Pasilikite manyje, ir Aš jumyse. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje,­taip ir jūs, jei nepasiliksite manyje.

⁴Keimah ah om gige un, kei leng noumau ah ka om gige ding. Hiang, grep guia a om gige kei leh amah in a gah theikei bangin, nou leng keimaha na om gige kei uleh, na gah theikei ding uh.

⁵Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti.

⁵Kei a grep gui tuh ka hi, nou ahiangte na hi uh; kuapeuh keimaha om gige a, kei leng amaha ka om gige na, huai mah tuh tampiin a gah nak hi; keimah louin lah bangmah na hih theikei ua.

⁶Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs.

⁶Mi keia a om gige kei leh, hiang banga paihkhiakin a om a, a vuai nak hi; huan, a tom ua, mei ah a pai ua, a kang nak hi.

⁷Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse,­jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota.

⁷Nou keimaha na om gige ua, ka thu leng noumaua a om gige leh, na ut peuh uh ngen un, nou adia hihin a om jel ding hi.

⁸Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai.

⁸Hiai jiakin ka Pa tuh pahtawiin a om, tampia na gah un; huchiin ka nungjuite na hi ding uh.

⁹Kaip mane Tėvas pamilo, taip ir Aš jus pamilau. Pasilikite mano meilėje!

⁹Pan kei honit bangmahin kon it hi; ka itna ah om gige un.

¹⁰Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje.

¹⁰Nou ka thupiakte na zuih uleh ka itna ah na om gige ding uhi, ken ka Pa thupiakte ka juia, a itnaa ka om gige mah bangin.

¹¹Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse liktų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.

¹¹Ka kipah noumaua a om gige theihna din leh, na kipah uh a kimna dingin, hiai thu na kiang uah ka gen ahi.

¹²Tai yra mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip Aš jus pamilau.

¹²Hiai ka thupiak ahi, ken nou kon it bngin, noumau leng kiit unla.

¹³Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.

¹³Mihingin a lawm adia a hinna a piak vala itna thupijaw kumahin a neikei.

¹⁴Jūs esate mano draugai, jei darote, ką jums įsakau.

¹⁴Thu kon piak peuhmah na hih uleh, ka lawmte na hi ding uhi.

¹⁵Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus Aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką iš savo Tėvo girdėjau.

¹⁵Sikha kon chi nawnta kei dia; a pu thilhih sikhain a thei ngal keia; lawmte kon chi zota ding; Pa kianga ka thil jak tengteng na kiang uah ka hontheisakta ngala.

¹⁶Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų,­kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, Jis jums duotų.

¹⁶Nou non tel kei ua, ken kon tel jaw ahi, vagah ding leh na gah uh om gige dingin kon sep hi; ka mina Pa kianga na nget peuhmah uh nou a hon piakna dingin.

¹⁷Aš jums tai įsakau: mylėkite vienas kitą!”

¹⁷Na kiit theihna ding un hiai thu khawng kon pia ahi.

¹⁸“Jei pasaulis jūsų nekenčia, žinokite, kad manęs jis nekentė pirmiau negu jūsų.

¹⁸Khovelin nou a honhuat leh, nou a honhuat main keimah honho khinta chih na thei un.

¹⁹Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs­ne pasaulio, bet Aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia.

¹⁹Nou khovela hi le uchin, khovelin amaha a it ding; khovela kipan kon tel khiak jawk jiakin, khovelin nou a honhua ahi.

²⁰Atsiminkite žodžius, kuriuos jums sakiau: ‘Tarnas ne didesnis už savo šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios; jeigu laikėsi mano žodžio, laikysis ir jūsų.

²⁰Sikha a pu sangin a thupizo kei, chih thu kon hilhta hi, theigige un. Amau kei honsawi uleh, nou leng honsawi ding uh; ka thu jui hita le uh, noumau thu leng a jui ding uhi.

²¹Bet visa tai jums darys dėl mano vardo, nes jie nepažįsta To, kuris mane siuntė.

²¹Himahleh, hiai thil tengteng ka min jiakin na tunguah a hih ding uh, honsawlpa a theih louh jiak un.

²²Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie neturi kuo pateisinti savo nuodėmės.

²²Kei hongpai keiin a kiang uah thu gen kei leng, khelhna neilou ding hi ua, himahleh tuin a khelhna uh paulap ding a neita kei uh ahi.

²³Kas manęs nekenčia, nekenčia ir mano Tėvo.

²³Kuapeuh kei honhuain, ka Pa leng a hua ahi.

²⁴Jeigu nebūčiau tarp jų padaręs darbų, kurių niekas kitas nedarė, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie matė, ir nekenčia ir manęs, ir mano Tėvo.

²⁴Thil, midang kuamah hih ngei louhte, a lak ua hih lou hita leng, khelhna neilou ding hi ua, himahleh tuin amau kei leh ka Pa ka nih un honmuta uh, huat leng honhota uh ahi.

²⁵Bet kad išsipildytų užrašytas Įstatyme žodis: ‘Jie manęs nekentė be priežasties’.

²⁵A dan laibu uah, amau a jiak om louin honhua uh, chih, thu gelhpen, a hongtunna dingin a hih uh ahi ve.

²⁶Kai ateis Guodėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo,­Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo,­Jis liudys apie mane.

²⁶Huan, Pa kiang akipan Khamuanpa na kiang ua ka honsawl ding, Paa kipan thutak Kha a hongtun hun chiangin, aman keimah hontheihpihnathu a gen ding;nou leng theihpihte nahi uh, a tunga kipan ka kianga na om jiak un.

²⁷Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi buvote”.

²⁷nou leng theihpihte nahi uh, a tunga kipan ka kianga na om jiak un.