¹Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: “Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Tavo Sūnus pašlovintų Tave;

¹Huai thute Jesun a gen khitin van lam ngain, Pa a hun a tungta; na Tapa pahtawi in, Tapain nang hon pahtawina dingin;

²nes Tu davei Jam valdžią kiekvienam kūnui, kad visiems, kuriuos esi Jam davęs, Jis teiktų amžinąjį gyvenimą.

²huchia mi tengteng tunga thuneia na bawlin, a kianga na piak peuhmahte khantawn hinna a piak theihna dingin.

³Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.

³Hiai khantawna hinna ahi, nang Pathian tak kia leh na sawl Jesu Kris theih.

⁴Aš pašlovinau Tave žemėje. Atlikau darbą, kurį buvai man davęs nuveikti.

⁴Nang thil hihding non piak ka hih khina, khovel ah kon pahtawita hi.

⁵Dabar Tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią pas Tave turėjau dar prieš pasaulio buvimą.

⁵Pa aw, khovel om maa na kianga kilawmna ka neihin, tuin nangmah kiang ngeingeiah hon pahtawi in.

⁶Aš apreiškiau Tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo Tavo, ir Tu juos davei man, ir jie laikėsi Tavojo žodžio.

⁶Nang khovel akipana mi kei non piakte kiangah na min ka hihlangta; amau nanga ahi ua, nang amau kei non paik ahi uh; amau lah na thu a juita uh.

⁷Dabar jie suprato, kad visa, ką man davei, yra iš Tavęs.

⁷Nang thil kei non piak tengteng tuh, nanga kipan ahi chih tuin a theita uh.

⁸Nes Tavo man duotus žodžius Aš perdaviau jiems, ir jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad iš Tavęs išėjau, ir jie įtikėjo, kad mane siuntei.

⁸Nang thu non piak a kiang uah ka peta ngala; huaite a kem ua, nanga kipan ka hi chih dik takin a theita uh, nang na honsawl chih leng a gingta uhi.

⁹Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tuos, kuriuos man davei, nes jie yra Tavo!

⁹Amau dia ka nget sak jaw; khovel adia nget sak ka hi kei, nang non piakte ding ahi jaw; nanga ahi ngal ua.

¹⁰Ir visa, kas mano, yra Tavo, o kas Tavo, yra mano, ir Aš pašlovintas juose.

¹⁰Thil tengteng keia peuhmah nanga ahi a, nanga lah keia ahi a; amau jiakin pahtawi in ka om ahi.

¹¹Aš jau nebe pasaulyje, bet jie dar pasaulyje. Aš einu pas Tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu­tuos, kuriuos man davei, kad jie būtų viena kaip ir mes.

¹¹Huan, kei jaw khovel ah ka omta kei ding, hiaite bel khovel ah a om ding uh; kei na kiangah ka hongpai dekta. Pa Siangthou aw, nang kei non piakte na minin hum in, pumkhat a hih theihna ding un, eimah pumkhat I hih bangin.

¹²Kol buvau su jais pasaulyje, Aš išlaikiau juos Tavo vardu; Aš išsaugojau tuos, kuriuos man davei, ir nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, kad išsipildytų Raštas.

¹²A kiang ua ka om sungin, nang kei non piakte na minin ka huma; amau ka don a, a lak ua khat leng a mangthang kei hi, mangthang tapa loungal, laisiangthou a tun theihna dingin.

¹³Bet dabar Aš einu pas Tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje tobulą mano džiaugsmą.

¹³Himahleh, tuin na kiang ah ka hongpai dekta; khovel ah hiai thute ka gen ahi, ka kipah amau ua a neih kimna ding un.

¹⁴Aš jiems daviau Tavo žodį, ir pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.

¹⁴Na thu a kiang uah ka peta hi; huan, khovelin amau a hua a, khovela a hih louh jiak un, kei khovela ka hih louh mahbangin.

¹⁵Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo pikto.

¹⁵Nang amau khovela kipan na lak khiak dinga ngen ka hi keia, mi gilou lakah na hum ding ka chi a hijaw.

¹⁶Jie nėra iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.

¹⁶Amau khovela ahi kei ua, kei khovela ka hi lou mahbangin.

¹⁷Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa.

¹⁷Amau thutakin hihsiangthou in, na thu tuh thutak ahi.

¹⁸Kaip Tu mane siuntei į pasaulį, taip ir Aš juos pasiunčiau į pasaulį.

¹⁸Nang khovela kei non sawl bangin, ken leng amau khovel ah ka sawl hi.

¹⁹Dėl jų Aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa.

¹⁹Amau jiakin ka kihihsiangthou a, amau leng thutaka a sianthouna dingun.

²⁰Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės,­

²⁰Hiai khawngte a ding kiaa ngetsak ka hi kei, a thu jiakua kei hon gingta lai dingte dingin leng nget sak ka hi hi; a vek ua pumkhat a hihna ding un;

²¹kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei.

²¹Pa, nang keimaha na om leh, kei nangmaha ka om bangin, amau leng eimaha a omna ding un; nang kei non sawl chih khovelin a taksan theihna dingin.

²²Ir tą šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:

²²Huan, nang thupina non piak ken amu ka peta; amau pumkhat a hihna dingun, ei pum khat i hih mah nangin.

²³Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę, ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir pamilai juos taip, kaip myli mane.

²³Kei amau ah, nang kei ah, amau pumkhata a om ua a buchin theihna dingun; nang kei non sawl chih leh, non it bangin amaute na it chih, khovelin a theihtheihna ding in.

²⁴Tėve, Aš noriu, kad tie, kuriuos davei, taip pat būtų su manimi ten, kur Aš esu, kad jie matytų mano šlovę, kurią man suteikei, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą.

²⁴Pa, nang kei non piakte, ka omnaa ka kianga omdingin ka deih; leilung pian maa itnaa nang non piak ka thupina a muh theihna ding un.

²⁵Teisingasis Tėve, pasaulis Tavęs nepažino, o Aš Tave pažinau. Ir šitie pažino, kad Tu mane siuntei.

²⁵Pa diktat aw, khovelin jaw nang honthei keia, ken jaw kon thei hi; hiaiten leng nang kei non sawl chih a thei uh.Huan, a kiang uah na min ka theisaktaa, ka theisak ding, nang kei non itna bangbang na itna amaua a oma, kei leng amaua ka om theihna dingin, a chi a.

²⁶Aš paskelbiau jiems Tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir Aš juose”.

²⁶Huan, a kiang uah na min ka theisaktaa, ka theisak ding, nang kei non itna bangbang na itna amaua a oma, kei leng amaua ka om theihna dingin, a chi a.