¹Paskui Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip.

¹Huai nungin, Tiberia dilah Jesu a nungjuite kiangah a kilak nawna; hichi bangin a kilaka;

²Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti Jėzaus mokiniai.

²Simon Peter te, Thoma Didum a chih te uh, Galili gama Kana khuaa Nathanael te, Zebedai tapa nihte, a nungjui dang nihte toh a om khawm ua.

³Simonas Petras jiems sako: “Einu žvejoti”. Jie pasisiūlė: “Ir mes einame su tavimi”. Nuėję jie tuojau sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.

³Simon Peterin a kiang uah, Ngasa beng dingin ka kuan dek, a chi a. Amau a kiangah, Kou leng na kiangah ka hong sam ding uh, a chi ua. Huan, a pawt khia ua, longah a tuang ua, huai janin bangmah a man kei uhi.

⁴Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Bet mokiniai nepažino, kad tai buvo Jėzus.

⁴Huan, phalvakin Jesu piautak ah a dinga; himahleh a nungjuiten Jesu ahi chih a theikei uh.

⁵O Jėzus jiems tarė: “Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?” Jie atsakė: “Ne”.

⁵Huan, Jesun a kiang uah, Naute aw, nekding banghiam na nei uh hia? a chi a. Amau a kiangah, Nei lou, a chi ua, a dawng ua.

⁶Tada Jis pasakė: “Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite”. Jie užmetė ir nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės.

⁶Huan, aman a kiang uah, Long sik taklamah len pai le uchin khenkhat na man ding uh, a chi a. Huan, a pai ua, ngasa tam jiakin a kai khe zouta kei ua.

⁷Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: “Tai Viešpats!” Išgirdęs, jog tai Viešpats, Simonas Petras persijuosė drabužį,­mat buvo neapsirengęs,­ir šoko į ežerą.

⁷Huchiin, nungjui Jesun a itpan, Peter kiangah, Toupa ei ve, a chi a. Huchiin, Toupa ahi chih Simon Peterin a theih takin, a puannak a tenga, (vuaktanga om ahi ngala), dilah a tawm kheta hi.

⁸Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli kranto­maždaug už dviejų šimtų mastų­ir atitempė tinklą su žuvimis.

⁸Himahleh, nungjuiten long neu chikin, len ngasa a dim toh kai kawmin a honjuan ua, gama kipanin a gamla ngal kei ua, tong zanih hiam phet ahi a.

⁹Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos.

⁹Huan, gama a suah tak-un, huai ah meihola mei tohsa a mu ua, a tunga ngasa leh tanghou em toh.

¹⁰Jėzus jiems tarė: “Atneškite ką tik pagautų žuvų”.

¹⁰Huan, Jesun a kiang uah, Tuin na ngasa mat uh a khen honla tou un, a chi a.

¹¹Simonas Petras nuėjo ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo.

¹¹Huchiin Simon Peter a va tuanga, len ngasa lian pipia dim tui geiah a kai khiaa, ja leh sawmnga leh thum ahi; huchi lawmlawm om mahleh len a kek tuan kei a.

¹²Jėzus tarė: “Eikite šen pusryčių!” Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: “Kas Tu esi?”, nes jie žinojo, jog tai Viešpats.

¹²Huan, Jesun a kiang uah, Jingan na ne un, a chi a. Huan, nungjuite lakah kuamahin a kiangah, Kua na hia? chiin a dong ngam kei uh, Toupa ahi chih a thei ngal ua.

¹³Jėzus priėjo, paėmė duonos ir davė jiems, taip pat ir žuvies.

¹³Huan, Jesu a hongpaia, tanghou a la a, a kiang uah a pia a, ngasate leng huchi bangmahin a pe sam a.

¹⁴Tai jau trečią kartą pasirodė savo mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių.

¹⁴Huai tuh Jesu misi laka kipana a thohnawn nunga, a nungjuite kianga a kilak a thum veina ahi.

¹⁵Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: “Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane labiau už šituos?” Jis atsakė: “Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam tarė: “Ganyk mano avinėlius”.

¹⁵Huan, jingan a nek khit un, Jesun, Simon Peter kiangah, Simon, Johan tapa, nang hiaite sangin kei non it jaw hia? a chi a. Aman a kiangah, He, Toupa, kon it chih na thei hi, a chi a. Aman a kiangah, He, Toupa, kon it chih na thei hi, a chi a, Aman a kiangah, Ka belamnoute vak in, a chi a.

¹⁶Ir antrą kartą Jėzus paklausė: “Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?” Tas atsiliepė: “Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam pasakė: “Ganyk mano avis”.

¹⁶Huan, a nihveina din, a kiangah, Simon, Johan tapa, nang kei non it hia? a chi nawna. Aman a kiangah, He, Toupa, kon it chih na thei hi, a chi nawna. Aman a kiang ah, Ka belamte chingin, a chi a.

¹⁷Jėzus paklausė trečią kartą: “Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?” Petras nuliūdo, kad Jis trečią kartą klausia: “Ar myli mane?”, ir atsakė: “Viešpatie, Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam tarė: “Ganyk mano avis.

¹⁷Huan, a thumveina din a kiangah, Simon, Johan tapa, nang kei non it hia? a chi a. Huan, thumveina a, Nang kei non it hia? a kianga a chih jiakin Peter a lungkhama, a kiangah, Toupa, bangkim na theia, kon it ahi, chih na thei hi, a chi a, Jesun a kiangah, Ka belamte vak in.

¹⁸Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, ir kitas tave perjuos ir ves, kur tu nenori”.

¹⁸Chihtaktakin, chihtaktakin kon hilh ahi, na naupan laiin na taiah na kigaka, na utna peuhah na hoh a; himahleh, na upat hun chiangin na khut na jak dinga, mi dangin a hon gak sak ding uh, na ut louhna lam ah a honkai ding uh, a chi a.

¹⁹Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: “Sek paskui mane!”

¹⁹Huai thu tuh bangchidana siin ahia Pathian a pahtawi ding chih theihsakna dinga a gen ahi. Huan, huai a gen khitin, a kiangah, Honjui in, a chi a.

²⁰Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: “Viešpatie, kas Tave išduos?”

²⁰Huan, Peter a kiheia, Jesun nungjui a itpa, nitakan nek laia a awm ngaia hongawn phei a, a mansakpa ding kua pen ahia? chipan, a honjui a mu a.

²¹Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: “Viešpatie, o kas bus šitam?”

²¹Huan, Peterin amah a muh takin, Jesu kiangah, Toupa, hiai min bang a hih dia? a chi a.

²²Jėzus atsakė: “Jei Aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!”

²²Jesun a kiangah, Ka hongnawn tana om nilouh din houh deih leng, huai nang bang lunghimoh zenzen? Nang honjui mai in, a chi a.

²³Todėl pasklido šis žodis tarp brolių, jog tas mokinys nemirsiąs. Bet Jėzus nesakė, kad Jis nemirs, tik: “Jei noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau?”

²³Huchiin, huai nungjuipa tuh si lou dingin a thu unaute lakah a thangta a; himahleh, Jesun a si kei ding chih a kiangah a gen ngal keia, Ka hong nawn tana om nilouh din houh deih leng huai nang bang lunghimoh zenzen? a chi lel ahi ngala.

²⁴Tai ir yra tas mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras.

²⁴Huai nungjui tuh hiai thu theisakpa leh gelhpa ahi; huan a thu theihsak a dik chih I thei uhi.Huan, hiaite lou Jesu thilhih a dang tampi a om lai; huaite gelh siang vek ding hi leh, laibu gelh ding tengteng khovel ah leng tain ka gingta kei hi.

²⁵Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu juos visus atskirai aprašytume, manau, kad visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurios būtų parašytos. Amen.

²⁵Huan, hiaite lou Jesu thilhih a dang tampi a om lai; huaite gelh siang vek ding hi leh, laibu gelh ding tengteng khovel ah leng tain ka gingta kei hi.