¹Jėzus nuėjo į Alyvų kalną.

¹Jesu bel Oliv tang ah a hoh a.

²Anksti rytą Jis vėl atėjo į šventyklą. Visi žmonės rinkosi prie Jo, ir Jis atsisėdęs juos mokė.

²Huan, jingin Pathian biakin ah a lut nawna, mi tengteng a kiangah a hongpai ua; huan, amah a tu a, amau thu a hilh a.

³Rašto žinovai ir fariziejai atvedė pas Jį moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje

³Huan, laigelhmite leh Pharisaiten numei khat a angkawm lai amat uh a honpi ua; huan, a lai ah a ding sak ua,

⁴ir kreipėsi į Jį: “Mokytojau, ši moteris buvo pagauta svetimaujant.

⁴Jesu kiangah, Sinsakpa, hiai numei a angkawm lai a mat uh ahia, a angkawm lai takin.

⁵Mozė Įstatyme mums įsakė tokias užmėtyti akmenimis. O ką Tu pasakysi?”

⁵Dan laibu ah, Mosiin hichibang mi jaw suanga denlup thu a honpia hi; nang bangchi na sa a? chi ua.

⁶Jie tai sakė, mėgindami Jį, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus, jų nepaisydamas, pasilenkęs rašė pirštu ant žemės.

⁶Huai thu tuh amah zeetna dia a chih uh ahi, hekna ding a muh theihna ding un. Huchiin Jesu a kuna, a khut zungin lei ah a gelha.

⁷Jiems nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: “Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį”.

⁷Huan, a dot lailai jiakun amah a ding a, a kiang uah, Na lakua khelhna neilou peuhin amah suangin deng masa heh, a chi a.

⁸Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės.

⁸Huan, a kun nawna, a khutzungin lei ah a gelh nawna.

⁹Tai išgirdę, sąžinės apkaltinti jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų iki paskutiniojo.

⁹Huan, amau a thugen a jak un, upa penin a pana, a tawp phain, khatkhatin a gel khe jel ua; huchiin Jesu kia a om a, numei a laia a omna ngeia om toh.

¹⁰Atsitiesęs ir nebematydamas nė vieno, tik moterį, Jėzus paklausė: “Moterie, kur tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nepasmerkė?”

¹⁰Huan, Jesu a daktoua, a kiangah, Numei, kaw om ahi ua? Kuamahin siamlouh hontangsak lou hia? a chi a.

¹¹Ji atsiliepė: “Niekas, Viešpatie”. Jėzus jai tarė: “Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk”.

¹¹Huan, aman, Toupa, kuamahin hontangsak kei, a chi a. Huan, Jesun, Ken leng siam louh kon tangsak kei; pai inla, tunungin hihkhial nawnta ken, a chi a.

¹²Jėzus vėl prabilo: “Aš­pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą”.

¹²Huan, Jesun a kiang uah thu a gen nawna, Kei khovel vak ka hi; kuapeuh honjui tuh mialah a khosa kei hial ding, hinna vak a nei zo ding hi, a chi a,

¹³Tada fariziejai Jam pasakė: “Tu pats apie save liudiji,­tavo liudijimas netikras”.

¹³Huchiin Pharisaiten a kiangah, Nangmah thu theisak na hi; na thu theihsak a dik kei hi, a chi ua.

¹⁴Jėzus jiems atsakė: “Nors Aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes Aš žinau, iš kur atėjau ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur Aš atėjau, nei kur einu.

¹⁴Jesun a kiang uah, Keimah thu theisak nahita leng zong, ka thu theisak a dik ahi; ken ka hongkipatna hiam, ka manohna ding hiam leng, ka thei hi; nouten bel ka hongkipatna hiam, ka manohna ding leng na theikei uhi.

¹⁵Jūs teisiate pagal kūną, Aš neteisiu nė vieno.

¹⁵Nou sa danin vai na hawmsak uh; ken jaw kuamah vai ka hawmsak kei hi.

¹⁶O jeigu Aš ir teisiu­mano teismas teisingas, nes Aš ne vienas, bet esu Aš ir mane siuntęs Tėvas.

¹⁶Ahi, vaihawmsak nahita leng zong, ka vaihawmsakna a dik ding; keimah kia ka hi kei a, kei leh Pa honsawlpa ka hi zo ngal ua.

¹⁷Ir jūsų Įstatyme parašyta, kad dviejų asmenų liudijimas tikras.

¹⁷Ahi, na dan laibu uah leng, Mi nih thu a dik, chih gelh ahi.

¹⁸Aš liudiju pats apie save, ir apie mane liudija mane siuntęs Tėvas”.

¹⁸Kei ka hih leh keimah thu theisakpa ka hia, Pa hon sawlpan ka thu a theisak hi, a chi a, a dawng a.

¹⁹Jie paklausė: “Kur yra Tavo Tėvas?” Jėzus atsakė: “Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą”.

¹⁹Huan, amau a kiangah, Na pa koiah? a chi ua. Jesun, Nou kei non theikei uh, ka Pa leng na theikei uh; kei honthei hi le uchin, ka Pa leng na thei ding uh, chiin, a dawnga.

²⁰Šiuos žodžius Jėzus pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje. Ir niekas Jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.

²⁰Huai thu tuh Pathian biakina thu a hilh kawmin, sum koihna muna a gen ahi; kuamahin amah a man sam kei uh, a hun a tun nailouh jiakin.

²¹Jėzus vėl jiems kalbėjo: “Aš išeinu, ir jūs ieškosite manęs ir mirsite savo nuodėmėse. Kur Aš einu, jūs negalite nueiti”.

²¹Huan, aman, a kiang uah, Ka pai mang dinga, nou non zong ding ua, na khelhna uah na si ding uh; ka hohna dingah na hong theikei ding uh, a chi nawna.

²²Tada žydai ėmė kalbėti: “Nejaugi Jis nusižudys, kad sako: ‘Kur Aš einu, jūs negalite nueiti’?”

²²Huan, Judaten, Ka hohna dingah na hong theikei ding uh, a chih, a kihihlum dia a diam? a chi ua.

²³Jis atsakė: “Jūs esate iš pažemių, o Aš esu iš aukštybės. Jūs­iš šio pasaulio, o Aš­ne iš šio pasaulio.

²³Huan, aman a kiang uah, Nou nuai lama kipan na hi uh; kei jaw tung lama kipan ka hi; nou hiai khovela na hi uh, kei jaw hiai khovela ka hi kei.

²⁴Dėl to Aš jums sakiau, kad mirsite savo nuodėmėse. Jeigu netikėsite, kad Aš Esu,­mirsite savo nuodėmėse”.

²⁴Huaijiakin, na kiang uah, Na khelhna uah na si ding uh, ka chih, huai amah ka hi chih na gin kei ua leh, na khelhna uah na si ngeingei ding uh, a chi a.

²⁵Tada jie klausė: “Kas Tu esi?” Jėzus atsakė: “Tas, ką nuo pradžios jums sakiau.

²⁵Huan, amau a kiangah, Kua na hi maia ahia? a chi ua. Jesun a kianguah, A tunga kipanin na kiang uah ka genta.

²⁶Daug turiu ką apie jus kalbėti ir teisti, bet teisingas yra mano Siuntėjas, ir Aš skelbiu pasauliui, ką iš Jo girdėjau”.

²⁶Nou tungtang thu ah thil tampi gen ding leh ngaihtuah ding ka nei; abangabang hi heh aw, honsawlpa jaw mi dik ahi; a kianga thu ka jak peuhmah khovel kiangah ka hilh hi, a chi a.

²⁷Jie nesuprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Tėvą.

²⁷Pa thu a kiang uah a gen chih a theikei uh.

²⁸O Jėzus tęsė: “Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, tuomet suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu tai, ko mane Tėvas išmokė.

²⁸Huchiin, Jesu mahin, Nou mihing Tapa na khaikang nung un, amah ka hi chih leh, ken keimah thuin thil bangmah ka hih keia, Pa in honhilh bang jelin hiai thu ka gen jaw ahi chih na thei ding uhi.

²⁹Mano Siuntėjas yra su manimi; Tėvas nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas Jam patinka”.

²⁹Honsawlpa tuh ka kiang ah a oma, honensan kei hi; a thil kipahlam peuhmah ka hih jel jiakin, a chi a.

³⁰Jam tai kalbant, daugelis įtikėjo Jį.

³⁰Huan, huai thu tuh a gen lain mi tampin amah a gingta ta ua.

³¹Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: “Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai;

³¹Huchiin, Jesun a gingta Judate kiangah, Ka thua na om gige uleh, ka nungjuite na hi taktak ding uh;

³²ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus”.

³²huan, thutak na thei ding ua, thutakin a honsuaktasak ding, a chi a.

³³Jie Jam atsakė: “Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi Tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?”

³³Huan, amau a kiangah, Abraham suante keive ua, tu tannin kuamah salah ka om ngei kei uh, Suahtaksakin na om ding uh, bangchihchiha chi na hia? a chi ua, a dawng ua.

³⁴Jėzus jiems tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.

³⁴Huan, Jesun a kiang uah, Chihtaktakin chihtaktakin kon hilh ahi, kuapeuh thil hihkhial tuh, khelhna sal ahi,

³⁵Bet vergas nepasilieka namuose amžinai, o Sūnus pasilieka amžinai.

³⁵Sal tuh chikpeuhin in ah a om gige kei; tapa tuh chikpeuhin a om gige hi.

³⁶Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi.

³⁶Huchiin, Tapain sal apat a honsuahtaksak leh, na suakta petmah ding uh.

³⁷Aš žinau, kad jūs Abraomo palikuonys. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodžiui nėra jumyse vietos.

³⁷Abraham suante na hi uh chih ka thei hi, himahle-uchin, honthah na tum ngal ua, ka thuin nou ah omna a neih louh jiakin.

³⁸Aš kalbu, ką esu matęs pas savo Tėvą. O jūs darote, ką matėte pas savo tėvą”.

³⁸Ken ka Pa kianga thil ka muh ka gen a; nou leng na pa u kianga thil na jak uh na hih uh, a chi a.

³⁹Jie atsiliepė: “Mūsų tėvas Abraomas!” Jėzus jiems tarė: “Jei jūs būtumėte Abraomo vaikai, darytumėte Abraomo darbus.

³⁹Huan, amau a kiangah, Kou pa Abraham ahi, a chi ua, a dawng ua. Huan, Jesun a kiang uah, Abraham tate nana hile uchin, Abraham thil hih na hihta ding uh.

⁴⁰Bet dabar jūs norite nužudyti mane­žmogų, kuris kalbėjo jums tiesą, girdėtą iš Dievo. Šitaip Abraomas nedarė!

⁴⁰Himahleh, Pathian kianga thutak ka jak, nou honhilpa kei tun ah honthah na tum ngal ua; Abrahamin jaw hichibangin a hih kei. Nou jaw na pa uh thil na hih nak uhi, a chi a.

⁴¹Jūs darote savo tėvo darbus”. Jie atsakė: “Mes nesame pavainikiai ir turime vieną Tėvą­Dievą”.

⁴¹Huan, amau a kiangah, Angkikawma piang ka hi kei uh, Pa khat kia ka nei uh, Pathian, a chi ua.

⁴²Jėzus kalbėjo jiems toliau: “Jei Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane, nes Aš iš Dievo išėjau ir čia atėjau. Aš ne pats nuo savęs atėjau, bet Jis mane siuntė.

⁴²Jesun a, kiang uah, Pathian na Pa uh hita leh, nou kei non itta ding uh; Pathian apan hong pawt leh a kianga kipana hongpai ka hi ngala; keimah thua hong leng ka hi sam kei, aman a honsawl jaw ahi.

⁴³Kodėl gi nesuprantate, ką jums sakau? Todėl, kad negalite mano žodžių klausyti.

⁴³Bang achia ka pau omdan theilou? Ka thu na laksawn theih louh jiak uh ahi.

⁴⁴Jūsų tėvas­velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.

⁴⁴Nou jaw na pa uh diabol kianga pawt na hi ua, na pa uh duhgawlna hih na ut uhi. Amah jaw a tunga kipan tualthat ahi, thutak ah a om kei, a sunga thutak himhim a om louh jiakin. Juau thu a genin amaha ngei a gen ahi; juauthei ahi ngala, juaupa leng ahi.

⁴⁵O kadangi Aš kalbu tiesą, jūs netikite manimi.

⁴⁵Thutak ka gen jiakin nou hon gingta lou na hi uhi.

⁴⁶Kas iš jūsų apkaltins mane nuodėme? Jeigu tad tiesą sakau, kodėl netikite manimi?

⁴⁶Na lak uah kuan ahia gilou lamah siamlouh hontan thei om? Thutak ka genin leng nou bang achia hon gingta lou?

⁴⁷Kas iš Dievo yra, tas Dievo žodžių klauso. Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo”.

⁴⁷Pathian apan pawtin, Pathian thu a pakta nak a; hiaijiakin na pakta kei uhi, Pathian apan pawt na hih louh jiakun, a chi a.

⁴⁸Tuomet žydai atsiliepė: “Argi mes ne teisingai sakome, kad Tu samarietis ir Tavyje demonas?”

⁴⁸Huan, Judaten a kiangah, Samari mi dawi jawl na hi ka chi uh, ka chi dik ngel kei umaw? a chi ua, a dawng ua.

⁴⁹Jėzus jiems atsakė: “Nėra manyje demono. Aš gerbiu savo Tėvą, o jūs negerbiate manęs.

⁴⁹Jesun, Dawi jawl ka hi kei hi; ka Pa kapahtawi ahi jaw, nou ka min hihsia neive ua.

⁵⁰Aš neieškau sau šlovės: yra, kas ieško ir teisia.

⁵⁰Himahleh, keimah kilawmna zong ka hi kei; a zongmi leh a ngaihtuahmi khat a om ahi.

⁵¹Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, nematys mirties per amžius”.

⁵¹Chihtaktakin, chihtaktakin kon hilh ahi, min ka thu a zop leh khantawnin sih ni mel a mu kei ding, a chi a.

⁵²Žydai Jam pasakė: “Dabar mes žinome, kad Tu demono apsėstas! Juk mirė Abraomas ir pranašai, o Tu sakai: ‘Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius’.

⁵²Huan, Judaten a kiangah, Dawi jawl na hi chih tuin ka theita uh. Abraham a sita, jawlneite toh, nang. Min ka thu a zop leh, khantawnin sihna achiam kei ding, na chi ngala.

⁵³Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Pranašai irgi mirė. Kuo Tu dediesi?”

⁵³Ka pu uh Abraham sangin na thupijaw ahia? amah leng a sita a, jawlneite leng a sita uh; kuaa kibawl na hia? a chi ua.

⁵⁴Jėzus atsakė: “Jei Aš save šlovinčiau, mano šlovė būtų niekai. Mane šlovina mano Tėvas, apie kurį jūs sakote: ‘Jis yra mūsų Dievas’.

⁵⁴Huan, Jesun, Keimah kipahtawi leng ka kilawmna bangding mah ahi kei; ka Pathian uh, na chih uh ka Pa, hon pahtawipa ahi; nou amah na thei ngal kei uhi;

⁵⁵Ir jūs Jo nepažįstate, o Aš Jį pažįstu. Jei sakyčiau, kad Jo nepažįstu, būčiau toks kaip jūs­melagis. Bet Aš Jį pažįstu ir laikausi Jo žodžio.

⁵⁵ken jaw amah ka thei; Amah ka theikei, chileng, noumau bang a juau thei mah ka hi ding: huchiin amah ka theia, a thu leng ka jui jel hi.

⁵⁶Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi”.

⁵⁶Na pu uh Abraham, ka ni mu ding a hih jiakin a nuam mahmah a, huan, a mu pet maha, a kipak mahmah hi, a chi a, a dawnga.

⁵⁷Tada žydai Jam sakė: “Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi matęs Abraomą?!”

⁵⁷Huan, Judaten a kiangah, Nang kum sawmnga leng hi nai lou piin, Abaham na mu ahia? a chi ua.

⁵⁸Jėzus jiems tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu buvo Abraomas, Aš Esu!”

⁵⁸Jesun a kianguah, Chihtaktakin, chihtaktakin kon hilh ahi, Abraham om main leng ka om, a chi a.Huchiin a denna dingin suang a tawm ua; himahleh Jesu a bu a, Pathian biakin a kipan a pawtta.

⁵⁹Tada jie griebėsi akmenų, norėdami mesti į Jį, bet Jėzus pasislėpė ir, praeidamas pro juos, išėjo iš šventyklos ir nuėjo tolyn.

⁵⁹Huchiin a denna dingin suang a tawm ua; himahleh Jesu a bu a, Pathian biakin a kipan a pawtta.