¹Adoni Cedekas, Jeruzalės karalius, išgirdęs, kad Jozuė paėmė Ają ir jį sunaikino, kaip buvo sunaikinęs Jerichą ir jo karalių, ir kad Gibeono gyventojai sudarė taiką su Izraeliu,

¹Huan, hichi ahia, Jerusalem kho kumpipa Adoni-zedekin josuain Ai khua a laa, a hihgawpa, Jeriko khua leh a kumpipa uh a hihsiat bangin Ai khua leh a kumpipa uh leng a hihse gawpa, Gibeon khuaa miten Israelte toh kilepna a bawl ua, a lak uah a teng tei sam uh chih a jak un, a lauta mahmah ua;

²nusigando, nes Gibeonas buvo didelis miestas, vienas iš karališkųjų miestų, didesnis už Ają, o visi jo vyrai­karžygiai.

²Gibeon khua bel lian pi kumpipa khopi bang ahi ngala, Ai khua sangin a thupijawa, a mihing tengteng lah hattak ahi ngal ua.

³Jeruzalės karalius Adonizedekas siuntė pasiuntinius pas Hebrono karalių Hohamą, Jarmuto karalių Piramą, Lachišo karalių Jafiją ir Eglono karalių Debyrą su tokiu pranešimu:

³Huchiin Jerusalem kumpipa Adoni-zedekin Hebron kho kumpipa Hoham te, Jermuth kho kumpipa piram te, Lakis kho kumpipa Japhi te, Eglon kho kumpipa Debir tekhawng,

⁴“Atžygiuokite pas mane ir padėkite man sumušti Gibeoną, nes jis sudarė taiką su Jozue ir izraelitais!”

⁴Hongpai unla, hongpanpih un, Gibeon i vasual ding uh: Josua leh Israel suante toh kilepna a bawlta ngal ua; chiin a thukhak khawma.

⁵Penki amoritų karaliai: Jeruzalės, Hebrono, Jarmuto, Lachišo ir Eglono­susivienijo prieš Gibeoną ir su savo kariuomenėmis apgulė jį ir pradėjo karą su juo.

⁵Huchiin Amorte kumpipa ngate Jerusalem kho kumpipa te, Hebron kho kumpipa te, Jermuth kho kumpipa te, Lakis kho kumpipa te, Eglon kho kumpipa a kikhawm khawm ua, a sepaihte tengteng utoh a vahoh tou ua, Gibeon kho jawnah giahbuk a sat ua, a sualta uh.

⁶Tada Gibeono vyrai siuntė Jozuei į Gilgalo stovyklą pranešimą: “Nepalik savo tarnų vienų! Skubiai ateik mums padėti ir išgelbėk mus! Prieš mus susirinko visi amoritų karaliai, gyvenantys kalnuose”.

⁶Huan, Gibeonten a giahmun Gilgal ah, Josua kiangah mi a sawl ua, Na sikhate donsaklou ken; kintakin ka kiang uah hong tou inla, honghondam inla, hong panpihin: singtang gama teng Amor kumpipate honsual dingin a kikhawm meumou uh, chiin.

⁷Jozuė su ginkluota kariuomene žygiavo iš Gilgalo.

⁷Huchiin Josua leh a kianga galkapthei mi tengteng leh mi hat hangsan tengteng Gilgal akipanin a hoh tou ua.

⁸Viešpats tarė Jozuei: “Nebijok jų, Aš juos atidaviau į tavo rankas! Nė vienas iš jų tau nepasipriešins”.

⁸Huan, TOUPAN Josua kiangah, Amaute kihta het ken: na khut ah ka honpe khinta hi; a lak ua mi kuamah na maa ding ding a om kei uhi, a chi a.

⁹Jozuė, visą naktį žygiavęs iš Gilgalo, netikėtai juos užklupo.

⁹Huchiin Josuain a sual guiha; jankhuaa Gilgal akipana nanahoh tousa ahi a.

¹⁰Viešpats sukėlė paniką tarp jų izraelitų akivaizdoje, ir šie juos stipriai sumušė Gibeone. Jozuė juos vijosi link Bet Horono ir persekiojo ligi Azekos ir Makedos.

¹⁰Huan, TOUPAN Israelte maah amaute a hihbuai gawpta a, Gibeon khua ah tampi a thata, Beth-horon zottouhna lampi lamah a delha, Azek leh Maked kho phain a that jel.

¹¹Jiems bėgant nuo Izraelio ir esant Bet Horono kalno papėdėje, Viešpats lydino ant jų didelių ledų krušą iki Azekos. Jų žuvo daugiau nuo ledų, negu nuo izraelitų kardo.

¹¹Huan, hichi ahi a, Israelte maa a taikek ua, Beth-horon akipana paisukna muna a om lai un TOUPAN van akipanin gial lian pipi a tunguah Azek kho phain a kesaka, a si uh: Israel suanten namsaua a satlup sang un gial denlup a tamjaw uhi.

¹²Tą dieną, kai Viešpats atidavė amoritus izraelitams, Jozuė šaukėsi Viešpaties izraelitų akivaizdoje ir tarė: “Saule, stovėk Gibeone ir, mėnuli, Ajalono slėnyje!”

¹²Huchiin TOUPAN Amorte Israel suante a piak niin Josuain TOUPA kiangah thu a gen a; Israelte mitmuhin, Ni, Gibeon kho tungah ding nilouhin; kha, nang leng, Aijalon guam ah om nilouhin, a chi a.

¹³Saulė ir mėnulis stovėjo vietoje, kol tauta atkeršijo savo priešams. Argi tai neparašyta Josaro knygoje? Taip saulė sustojo danguje ir neskubėjo nusileisti beveik ištisą dieną.

¹³Huchiin miten a melmate uh tunga phu a lak masiah uh ni a ding kinkena, kha leng a om nilouh hi. Hiai thu Jasar laibua gelh hilou hia? Huchiin ni vanlai ah a om nilouha, ni khat vengveng tum thu himhim a ngaihtuah kei hi.

¹⁴Niekad daugiau nebuvo tokios dienos, kad Viešpats klausytų žmogaus, nes Jis kariavo Izraelio pusėje.

¹⁴TOUPAN huchibanga mihing aw a ngaihkhiak ni bangin a main ni himhim a om ngeikeia, a nungin leng a om ngei sam kei: TOUPAN Israelte a doupih lah ahi ngala.

¹⁵Po to Jozuė ir visi kariai sugrįžo stovyklon į Gilgalą.

¹⁵Huan, Josua leh Israelte a giahmun uh Gilgal ah a kik nawn vek uhi.

¹⁶Anie penki karaliai pabėgo ir pasislėpė oloje prie Makedos.

¹⁶Huan, huai kumpipa ngate a taimang ua, Maked kokhuk ah a bu ua.

¹⁷Jozuei buvo pranešta: “Penki karaliai rasti pasislėpę oloje prie Makedos”.

¹⁷Huan, Kumpipa ngate a mu ua, Maked kokhuk ah a bu uhi, chiin a hilh ua.

¹⁸Jozuė įsakė: “Užriskite didžiuliais akmenimis olos angą ir pastatykite vyrus juos saugoti.

¹⁸Huchiin Josuain, Kokhuk kamah suang lian pipi khuk unla, a vengmite leng omsak un:

¹⁹O jūs nesustokite! Vykitės priešus ir žudykite atsiliekančius. Neleiskite jiems pasiekti miestų, nes Viešpats, jūsų Dievas, juos atidavė į jūsų rankas”.

¹⁹Noute bel om kei unla: na melmate uh delh jel unla, huai nungdalte that unla; a khua himhim uah lutsak kei un: TOUPA na Pathian un na khut uah amau lah a honpeta ngala, a chi a.

²⁰Jozuė ir izraelitai juos visiškai sunaikino, tik kai kurie paspruko ir pasislėpė sutvirtintuose miestuose.

²⁰Huan, hichi ahi a, Josua leh Israel suanten a bei masiah ua a thahthah khit un, a omte kulhpi nei khuatea a tailut khit un,

²¹Visa kariuomenė saugiai sugrįžo į Jozuės stovyklą Makedoje; niekas nedrįso išsižioti prieš izraelitus.

²¹Mi tengteng Josua kianglamah Makeda ah galmuang takin a hongpai nawn ua: kuamahin Israel suante demna dingin a lei uh a lok kei uhi.

²²Jozuė įsakė atidaryti olos angą ir atvesti pas jį tuos penkis karalius.

²²Huchiin Josuain, kokhuk kam hong un la, huai kumpipa ngate kokhuk akipan ka kiangah honpi un, a chi a.

²³Jie taip ir padarė: atvedė pas jį Jeruzalės, Hebrono, Jarmuto, Lachišo ir Eglono karalius.

²³Huan, hichibangin a hih ua, huai kumpipa nga Jerusalem kho kumpipa, Hebron kho kumpipa, Jermuth kho kumpipa, Lakis kho kumpipa, Eglon kho kumpipa te kokhuk akipan a kiangah a honpi uh.

²⁴Tada Jozuė sušaukė visus Izraelio karius ir tarė jų vadams, kurie buvo žygiavę su juo: “Priartėkite ir užlipkite šitiems karaliams ant sprandų!” Jie taip ir padarė.

²⁴Huan, hichi ahia, huai kumpipate Josua kiangah a honpi uh, Josuain Israelte tengteng a samkhawma, amah toh kuan gal kap thei mite laka heutu deuhdeuhte kiangah, Hongpai nai unla, hiai kumpipate ngawng sik un, a chi a. Huchiin a hongpai nai ua, a ngawng uh a hongsik sak uhi.

²⁵Jozuė jiems tarė: “Nebijokite ir nenusigąskite! Būkite drąsūs ir stiprūs, nes taip Viešpats padarys visiems jūsų priešams, su kuriais kariausite”.

²⁵Huan, Josuain a kiang uah, Lau kei unla, lunglel sam kei un; hattak leh hangtakin om un: na dou uh na melmate uh tengteng tungah TOUPAN hichibangin a hih jel sin hi, a chi a.

²⁶Po to Jozuė juos nužudė ir pakabino ant penkių medžių. Pakabinti jie išbuvo iki vakaro.

²⁶Huan, huai khitin Josuain a suala, a hihluma, sing nga dawnah a khai: huchiin nitaklam tanin sing dawnah a kikhai uhi.

²⁷Saulei leidžiantis, Jozuei įsakius, jie nuėmė juos nuo medžių ir sumetė į olą, kurioje jie buvo pasislėpę, o olos angą užrito dideliais akmenimis, tebegulinčiais iki šios dienos.

²⁷Huan, hichi ahi a, ni tum kuanin Josuain thu a pia a, sing dawn akipan a lakhia ua, a bukna kokhuk uah a pailut ua, a kokhuk kam suang lian pipiin a sin ua, tutanin leng a om lailai.

²⁸Jozuė užėmė tą pačią dieną Makedą ir nužudė jos gyventojus bei karalių, sunaikino visus gyventojus taip, kad nė vienas neišliko gyvas. Jis pasielgė su Makedos karaliumi taip, kaip su Jericho karaliumi.

²⁸Huan, Josuain huai niin makeda khua a laa, a kumpipa uh nasanin namsauin a suala; huai khuaa om tengteng toh a hihlum keuhkeuha, khat lel leng hawi a neikei: huchiin Jeriko kho kumpipa tunga a hih mahbangin Makeda kho kumpipa tungah leng a hih hi.

²⁹Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė nužygiavo iš Makedos į Libną ir puolė ją.

²⁹Huan, Josua Israelte tengteng toh Makeda khua akipanin Libna kholamah a pai ua, Libna khua a sual uh:

³⁰Viešpats ją ir jos karalių atidavė į rankas izraelitų, kurie išžudė visus gyventojus kardu. Jozuė padarė jos karaliui taip, kaip buvo padaręs Jericho karaliui.

³⁰Huchiin TOUPAN huai khua kumpipa nasan un Israelte khut ah a pe nawn leuleua; huan, huaikhua sualin a sunga om tengteng a hihlum veka; a sunga mi khat mahmah leng hawi a neikei hi; huchiin Jeriko kho kumpipa tungah leng a hih.

³¹Jozuė ir jo kariuomenė nužygiavo iš Libnos į Lachišą, apsupo ir puolė jį.

³¹Huan, Josua Israelte tengteng toh Libna khua akipan Lakis kho lamah a pai ua, panmun a khoh ua, a sual ua:

³²Viešpats atidavė ir Lachišą į Izraelio rankas, kuris antrą dieną paėmė jį, išžudė kardu visus jo gyventojus taip, kaip padarė Libnoje.

³²Huchiin TOUPAN Lakis khua Israelte khut ah a piaa, a ni nih niin a laa, huai khua sualin a sunga om tengteng namsauin a hihlum veka, Libna kho tunga a hih bangin.

³³Tuo metu Gezero karalius Horamas atžygiavo padėti Lachišui. Jozuė sumušė jį ir jo karius taip, kad nebeliko nė vieno gyvo.

³³Huchin Bezer kho kumpipa Horam Lakis khua panpih dingin a hoh toua; huan, Josuain amah leh a heute nasan khat mahmah leng hawi louin a that gam hi.

³⁴Vėliau Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė nužygiavo iš Lachišo į Egloną, apsupo ir puolė jį.

³⁴Huan, Josua Israelte tengteng toh Lakis khua akipan Eglon kho lamah apai ua, panmun a khoh ua; a sual ua;

³⁵Tą pačią dieną jį užėmė. Jie išžudė kardu visus jo gyventojus ir sunaikino taip, kaip Lachišą.

³⁵Huan, huai niin a la ua, huan, huai nimahin huai khua sualin a sunga om tengtengnamsauin a hihlum sipsipa. Lakis kho tunga a hihbangin.

³⁶Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė žygiavo iš Eglono į Hebroną ir puolė jį.

³⁶Huan, Josua Israelte tengteng toh Eglon khua akipanin Hebron kho lamah a pai ua; a sual ua:

³⁷Jie paėmė jį, nužudė kardu karalių, paėmė visus jo miestus ir jų gyventojus išžudė. Jie padarė su juo taip, kaip su Eglonu.

³⁷Huchiin a la ua, huai khua leh a kumpipa uh leh, a khopel tengteng leh, a suanga om tengteng namsaua sualin a hihlum veka, Eglon kho tunga hih bangin khat mahmah leng hawi a neikeia; a khua nangawn hihse vekin a sunga om tengteng a hihlum sipsip hi.

³⁸Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė sugrįžo prie Debyro ir puolė jį.

³⁸Huan, Josua leh Israelte tengteng Debir kho lamah a kihei nawn ua; a sual ua:

³⁹Paėmė jį, jo karalių ir visus jo miestus. Izraelitai išžudė visus gyventojus, nepaliko nė vieno gyvo. Kaip jie padarė Hebronui, Libnai ir jų karaliams, taip jie padarė Debyrui ir jo karaliui.

³⁹Huchiin huai khua leh, a kumpipa uh leh a khopel tengteng a la ua; huan, namsauin a sual ua, a sunga om tengteng a hihlum keuhkeuh ua; khat mahmah leng hawi a neikei: Hebron kho tunga a hih bangin Debir khua leh a kumpipa uh tunga hih bangin.

⁴⁰Taip Jozuė nugalėjo visas kalnų, pietų, žemumų ir šlaitų šalis ir visus jų karalius; nė vieno jų nepaliko gyvo, bet visa, kas kvėpuoja, sunaikino, kaip įsakė Viešpats, Izraelio Dievas.

⁴⁰Huchiin Josuain a gam pumpiin tanggamte, simgamte, tanghap gamte hihse vekin a kumpipa tengteng uh a hihlumveka: khat mahmah hawi a neikei: TOUPA, Israelte Pathian thupiak bangin a hing peuhmah a hihchimit gawp hi.

⁴¹Jozuė nugalėjo juos nuo Kadeš Barnėjos iki Gazos ir visą Gošeno šalį iki Gibeono.

⁴¹Huan, josuain Kadeshbarnea akipana Gaza phain, Gosen gam tengteng toh Gibeon phain a hihse veka.

⁴²Visus šituos karalius ir jų šalis Jozuė paėmė vienu metu, nes Viešpats, Izraelio Dievas, kariavo už Izraelį.

⁴²Huai kumpipate tengteng leh a gam uh TOUPA, Israelte Pathianin Israelte a doupih jiakin, Josuain hun khata a mat vek ahi uhi.Huan, Josua leh Israelte tengteng a giahmun Gilgal ah a kiknawn vek uhi.

⁴³Pagaliau Jozuė ir su juo visas Izraelis sugrįžo stovyklon į Gilgalą.

⁴³Huan, Josua leh Israelte tengteng a giahmun Gilgal ah a kiknawn vek uhi.