¹Gileadietis Jeftė buvo galingas karžygys. Tačiau jis buvo paleistuvės sūnus. Gileadas buvo Jeftės tėvas.

¹Huan, Gilead mi Jephtha bel mi hat hangsan ahi a, kijuaknu tapa ahi: huan, Gileadin Jephtha a suang.

²Jis turėjo ir daugiau sūnų nuo savo žmonos, kurie paaugę išvarė Jeftę, sakydami: “Tu neturi dalies mūsų tėvo namuose, nes esi kitos moters sūnus”.

²Huan, Gilead ji in tapate a suansaka; huan, a ji tapate a hongpichin un Jephtha a delh khia ua, a kiangah, Nang jaw ka pa uh in-gou na luah theikei ding; numei dang a kipan na hih jiakin, a chi ua.

³Jeftė, pabėgęs nuo savo brolių, apsigyveno Tobo krašte. Pas jį rinkdavosi valkatos ir sekė paskui jį.

³Huchiin Jephtha a unaute akipanin a tai manga, Tob gamah a omta a; huan, Jephtha kiangah mi thulimlou pipi ateng khawm ua, a jui jel uh.

⁴Kuriam laikui praėjus, amonitai vėl kariavo su Izraeliu.

⁴Huan, Hichi ahia, a nung deuhin Amon suanten Israelte a douta ua.

⁵Gileado vyresnieji pasiuntė pas Jeftę į Tobo kraštą,

⁵Huan, hichi ahia, Amon suanten Israelte a dou u leh, Gilead-te upate Tob gama Jephtha pi dingin a pai kheta ua.

⁶sakydami: “Grįžk ir vadovauk mums, kad galėtume kariauti su amonitais”.

⁶Jephtha kiangah, Amon suante ka sual theihna ding un ka heutupen dingin hongomin, a chi ua.

⁷Jeftė atsakė Gileado vyresniesiems: “Jūs manęs nekentėte ir išvarėte iš mano tėvo namų. Dabar, kai esate spaudžiami, atėjote pas mane”.

⁷Huan, Jephthain Gileadte upate kiangah, Non hua ua, ka pa in akipan non delh khia uh ahi kei maw? bangachia na buai tak ua ka kianga hong na hi ua? a chi a.

⁸Gileado vyresnieji atsakė Jeftei: “Todėl ir kreipiamės į tave, kad grįžtum ir kariautum su amonitais, ir vadovautum visiems Gileado gyventojams”.

⁸Huan, Gileadte upaten Jephtha kiangah, Huaijiak tak ahi hi, tua nang lam ka hongngat nawn uh, Amon suante sual dinga ka kiang ua na pai theihna dingin; huan, Gilead gama om tengtengte tungah ka heutu ding un na om ding, a chi ua.

⁹Jeftė paklausė Gileado vyresniuosius: “Jei sugrįžęs kariausiu su amonitais ir Viešpats atiduos juos į mano rankas, ar aš tapsiu jūsų valdovu?”

⁹Huan, Jephthain Gileadte upate kiangah, Amon suante sual dinga non pi kik nawn ua, hua, TOUPAN amau a honpiak leh na heutu ding un ka om petmah ding maw? a chi a.

¹⁰Gileado vyresnieji atsakė jam: “Viešpats tebūna liudytoju, jei nepadarysime pagal tavo žodžius”.

¹⁰Huan, Gileadte upaten Jephtha kiangah, TOUPA i kikal uah hontheihpihpa ahi ding; na thu bangbangin ka hih ngeingei ding uh, a chi ua.

¹¹Jeftė nuėjo su Gileado vyresniaisiais, ir žmonės paskelbė jį savo vadu. Jeftė kalbėjo visa tai Viešpaties akivaizdoje Micpoje.

¹¹Huchiin Jephtha bel Gileadte upate kiangah a hohtaa, huan, miten heutu ding leh a pipenpen dingin a nabawlta uhi: huan, Jephthain Mizpa khua ah TOUPA maah thu bangkim a genta.

¹²Jeftė siuntė pas amonitų karalių pasiuntinius, klausdamas: “Ko nori iš manęs? Kodėl atėjai kariauti prieš mano kraštą?”

¹²Huan, Jephthain Amon suante Kumpipa kiangah, Bangchi dana hichibanga ka gam hongsual dinga ka kianga hongpai mawk na hia? chiin palai a sawla.

¹³Amonitų karalius atsakė Jeftės pasiuntiniams: “Dėl to, kad Izraelis, atėjęs iš Egipto, užėmė mano kraštą nuo Arnono iki Jaboko ir Jordano upių. Grąžink man tai geruoju”.

¹³Huan, Amon suante kumpipan, Israelte Aigupta gam akipana a hongpawt lai ua ka gam a lak jiak uh a vo-oi, Arnon akipana Jabok leh Jordan tanin: huaijiakin huai gamte lungdamin honpe nawn main, chiin Jephtha palaite a nadawnga.

¹⁴Jeftė vėl siuntė pasiuntinius pas Amono karalių,

¹⁴Huchiin Jephthain Amon suante kumpipa kiangah palai a sawl nawna:

¹⁵sakydamas: “Izraelitai neužėmė nei Moabo, nei amonitų šalies.

¹⁵A kiangah, Jephthain hichiin a chi, Israelten Moab gam a laksak kei ua, Amon suante gam leng a laksak sam kei uh:

¹⁶Jie, išėję iš Egipto, ėjo per dykumą ligi Raudonosios jūros ir atvyko į Kadešą.

¹⁶Aigupta gam akipan a hongpawtna uh Tuipi San tana gamdaia paisuak ahi ua, Kades a tun un,

¹⁷Iš čia Izraelis siuntė pasiuntinius pas Edomo karalių, prašydamas leisti jiems pereiti per jo žemę. Bet Edomo karalius nesutiko. Jie kreipėsi taip pat ir į Moabo karalių, bet ir tas nesutiko jų praleisti. Taip Izraelis pasiliko Kadeše.

¹⁷Israelten Edom kumpipa kiangah, Hehpihtakin na gamah ka paisuak ding uh, chiin palai a sawl ua: himahleh Edom kumpipain a nangaikhe nuam kei. Huan, huchimahbangin Moab kumpipa kiangah a sawl nawna: himahleh pha a nasa keia: huchiin Israelte Kades ah a omta uh.

¹⁸Po to jie dykuma apėjo Edomo bei Moabo žemes ir, atėję į rytus nuo Moabo, prie Arnono upės, pasistatė stovyklas. Jie nėjo į Moabo žemę, nes Arnonas yra Moabo krašto siena.

¹⁸Huchiin gamdai ah a paisuak ua, Edom gam leh Moab gam kimvelin a pai ua, Moab gam suahlam pangah a pai ua, Arnon leh lampangah ommun a bawl ua; Moab gamsungah jaw a lut kei hial uh, Arnon bel Moab gamgi chiang lah ahi ngala.

¹⁹Izraelis siuntė pasiuntinius pas amoritų karalių Sihoną į Hešboną, prašydamas leisti jiems pereiti per jo kraštą.

¹⁹Huan, Israelten Amorte Kumpipa Sihon, Hesbon kumpipa kiangah palai a sawl ua; Israelten a kiangah, Ka mun lam ua paina dingin hehpih takin nagam ah ka paisuak ding uh, a chi ua.

²⁰Sihonas nepasitikėjo Izraeliu ir nepraleido jo. Jis surinko visą savo kariuomenę, pasistatė stovyklą Jahace ir pradėjo kovą su Izraeliu.

²⁰Himahleh Sihonin Israelte a gam a paisuak dingin a muangzou keia: Sihonin a mite tengteng a kaikhawma, Jahaz khua ah a kikulha, Israelte a sualta hi.

²¹Viešpats, Izraelio Dievas, atidavė Sihoną ir visus jo žmones į Izraelio rankas, ir šie juos sumušė. Taip Izraelis užėmė visą amoritų žemę

²¹Huan, TOUPA, Israelte Pathianin Sihon leh a lawite tengteng Israelte khut ah a piaa, amah a that uh: huchiin Israelten huai gam Amorte omna gam tengteng a tang vekta uh.

²²nuo Arnono iki Jaboko ir nuo dykumos iki Jordano.

²²Huchiin Amorte gamgi chiang tengteng Arnon akipana Jabok phain, gamdai kipana Jordan phain a tang vek uh ahi.

²³Viešpats, Izraelio Dievas, išvarė amoritus, kad tą kraštą atiduotų Izraeliui, o tu nori jame apsigyventi.

²³Huchiin TOUPA, Israelte Pathianin a mi Israelte maah Amorte a sut hi, nang amau na tang sin ahia?

²⁴Argi tu negyveni ten, kur tavo dievas Kemošas tau duoda? Mes gyvename ten, kur Viešpats, mūsų Dievas, mums duoda.

²⁴Na pathian Kemosain na tuam dia honseh saksa tang sin hilou na hi maw? Huchiin TOUPA ka Pathian un ka ma ua a suhte ka tangding uh.

²⁵Ar tu geresnis už Ciporo sūnų Balaką, Moabo karalių? Ar jis kada nors ginčijosi ar kovojo su Izraeliu?

²⁵Moab kumpipa Zipor tapa Balak sangin na hatjaw ahia? Aman Israelte a tok buaiin, a dou ngam ahia?

²⁶Izraelis gyvena Hešbone ir jo apylinkėse, Aroeryje ir jo apylinkėse bei miestuose palei Arnoną jau tris šimtus metų. Kodėl per tą laiką jų neišlaisvinote?

²⁶Israelte Hesbon ah leh a khopel ah, Aroer leh a khopelte ah, Arnon gamgi naih khopi tengtenga kum zathum tak a om laiua, bangdinga la loua na naom thek na hia?

²⁷Aš nekaltas prieš tave, bet tu, pradėdamas karą, piktai elgiesi su manimi. Viešpats Teisėjas tegul šiandien daro teismą tarp izraelitų ir amonitų”.

²⁷Huaijiakin na tungah thil bangmah ka hihkhial kei hi, nangman honsual na tup jiakin ka tungah thil na hihkhial ahi: TOUPA, Vaihawmpain tuin Israel suante leh Amon suante kala thu ngaihtuah hen, a chi, chiin.

²⁸Amonitų karalius nekreipė dėmesio į Jeftės žodžius, kuriuos jis jam kalbėjo per pasiuntinius.

²⁸Himahleh Amon suante kumpipan Jephtha thukhah a na ngaikhe nuam kei hi.

²⁹Tada Viešpaties Dvasia nužengė ant Jeftės ir jis perėjo per Gileadą, Manasą, toliau pro Micpą Gileade ir iš Mispos Gileado traukė prieš amonitus.

²⁹Huchiin Toupa kha tuh Jephtha tungah a hongtunga, huchiin Gilead leh Manasi gamah a paisuaka, Gilead gama Mizpa ah a paisuaka, huan, Gilead gam Mizpa akipanin Amon suante kiangah a pai jel hi.

³⁰Jeftė padarė Viešpačiui įžadą: “Jei atiduosi amonitus į mano rankas,

³⁰Huan, Jephtha TOUPA kiangah a kichiama, Amon suante ka khuta na honpiak petmah leh,

³¹kai aš ramybėje grįšiu nuo amonitų, pirmą, išėjusį iš mano namų manęs pasitikti, paaukosiu Viešpačiui kaip deginamąją auką”.

³¹Hichi ahi dinga, Amon suante kiang akipana galmuanga ka painawn hun chiangin bangpeuh ka kongpi akipana hondawn masa penpen TOUPA a ahi ding, halmang thillat dingin ka zang ngeingei ding, a chi a.

³²Jeftė traukė prieš amonitus, ir Viešpats atidavė juos į jo rankas.

³²Huchiin Jephtha bel Amon suante sual dingin a kuantaa; huan, TOUPAN a khut ah a peta hi.

³³Nuo Aroerio iki Minito užėmė dvidešimt miestų ir pasiekė vynuogynų slėnį be gailesčio juos žudydamas. Taip amonitai buvo pažeminti prieš izraelitus.

³³Huan, Aroer akipana Mibith phain a sual jela, kho sawmnih tak, huan, Abel-keramim phain a that eka. Huchiin Amon suante Israel suante maah a na zahlakta uhi.

³⁴Jeftė grįžo į Micpą, į savo namus, ir štai jį pasitiko jo duktė, su tamburinu šokdama. Ji buvo jo vienintelis vaikas; jis neturėjo daugiau sūnų ar dukterų.

³⁴Huan, Jephtha bel a omna Mizpa khuaa a in a tungtaa, huan, ngaiin, a tanuin khuangtate tohin lamin a nadawna: a ta neih sun ahia; amah lou tapa leh tanu dang himhim a neikei.

³⁵Pamatęs ją, jis perplėšė savo rūbus ir tarė: “Ak, mano dukra! Tu man suteikei daug skausmo ir esi tarp tų, kurie mane vargina. Aš daviau įžadą Viešpačiui ir nebegaliu jo atšaukti”.

³⁵Huan, hichi ahia, amah a muh takin a puante a botkeka, Ehe, ka tanu! Non niamkhiak mahmah ve, honmangbangsak mite laka na hita: TOUPA lamah lah ka kam ka nakata ngala, huailah jukkik thei ka hita kei, a chi a.

³⁶Ji atsakė: “Mano tėve, ką pažadėjai Viešpačiui, tą daryk su manimi. Išpildyk savo pažadą. Juk Viešpats padėjo atkeršyti tavo priešams amonitams”.

³⁶Huan, aman a kiangah, Pa, TOUPA lamah na kam na nakataa; na kama na thupawt bang ngeiin ka tungah na hih ding hi; TOUPAN na melma Amon suante tung ngeiah lah na phu a lata ngala, a chi a.

³⁷Ji prašė tėvo duoti jai du mėnesius laiko nueiti į kalnus ir apraudoti savo mergystę kartu su draugėmis.

³⁷Huan, a pa kiangah, Hichi bangin ka hih ding: kha nih sungin ka tang om dinga, tangte ah a suk a touin ka pai dinga, ka nungakna ka honsun dinga, kei leh ka lawmte toh, a chi a.

³⁸Jis sutiko. Ji su savo draugėmis nuėjo į kalnus ir apraudojo savo mergystę.

³⁸Huan, aman, Pai ve, a chi a. Huchiin kha nih tam dingin a sawla; huan, a pawta, amah leh a lawmte toh, huan, tangte ah a nungakna a vasun.

³⁹Po dviejų mėnesių ji sugrįžo pas savo tėvą, kuris įvykdė savo pažadą Viešpačiui. Ji nepažino vyro. Taip atsirado paprotys Izraelyje,

³⁹Huan, hichi ahia, kha nih nungin a pa kiangah a pai nawna, aman a nakichiamsa bangin a tungah a hiha: pasal kuamahin a kithuahpih kei uh.Huchiin Israelte lakah Israel tanuten Gilead mi Jephtha tanu kum tengin ni li sun danin a na neita uhi.

⁴⁰kad kas metai Izraelio dukterys išeina keturias dienas apraudoti gileadiečio Jeftės dukters.

⁴⁰Huchiin Israelte lakah Israel tanuten Gilead mi Jephtha tanu kum tengin ni li sun danin a na neita uhi.