¹Tuo metu, kai Izraelyje nebuvo karaliaus, vienas levitas gyveno kaip ateivis Efraimo kalnyno pakraštyje. Jis turėjo sugulovę iš Judo Betliejaus.

¹Huan, hichi ahia, huailaia Israel gama kumpipa a om louh lai un, Levi chi, mi khat Ephraim tanggam tawp lamah a oma, Beth-lehem-juda gama mi mei dingin a nei hi.

²Sugulovė buvo jam neištikima. Ji pabėgo nuo jo į savo tėvo namus, į Judo Betliejų, ir buvo ten keturis mėnesius.

²Huan, a meiin a angkawm sana, huchiin Beth-lehem-juda gama a pa kiangah a taisana, huaiah kha li tak a oma.

³Jos vyras, nuėjęs į jos tėvo namus, maloniai kalbėjo su ja ir norėjo parsivesti ją atgal. Jis buvo pasiėmęs savo tarną ir porą asilų. Merginos tėvas džiaugėsi jį sutikdamas.

³Huan, a pasal a thoua, a sikha leh sabengtung nih piin kamdama vakhema, lungkima pi kik nawn tumin a va delhjuia: huan, a pa in ah a na pi luta: huan, nungakpan a na muhin a nakipahpih mahmah hi.

⁴Uošvis užlaikė jį, ir jis pasiliko ten tris dienas. Jie valgė, gėrė ir nakvojo.

⁴Huan, a pu, nungak pan a kianga om dingin a na khoukhoua; a kiangah ni thum a oma: huchiin a ne un a dawn khawm uhi, huaiah a tunga.

⁵Ketvirtą dieną, atsikėlę anksti rytą, jie ruošėsi keliauti. Merginos tėvas sakė savo žentui: “Pavalgyk, o paskui galėsite keliauti”.

⁵Huan, hichi ahi a, a ni li niin jingkhangin a thou a, amah belpawt tumin a thou a; huan, nungakpan a makpa kiangah, Tanghou tawmchik bek nein na lungtang hihhalh tadih inla, huai khit chiangin na paina kei dia, achia.

⁶Jie abu valgė ir gėrė. Po to merginos tėvas tarė: “Pasilik nakčiai! Tegul pasidžiaugia tavo širdis”.

⁶Huchiin a tu ua, a nih un a ne un a dawn khawm ua: huan, nungak pan huai mi kiangah, Lungkim takingiak mahmahin, na lungtang nuam takin om hen, a chi a.

⁷Jis norėjo keliauti, bet uošvis jį perkalbėjo, kad jis pasiliktų nakvoti.

⁷Huan, huai mi bel pawt tumin a thoua, himahleh a puin a zolzola, huchiin a giak nawn ta hi.

⁸Penktąją dieną atsikėlęs anksti norėjo keliauti. Merginos tėvas tarė: “Pasistiprink ir pasilik iki popietės”. Juodu pavalgė.

⁸Huan, a ni nga jing jingkhang piin pawt tumin a thou a; huan, nungak pan, Na lungtang hihhalh tadih lechin a kei dia, nitak ni nem hun tan bek om tadihin, a chi a; huan, a nih un an bang a ne khawm nawn ua.

⁹Kai levitas, jo sugulovė ir tarnas pasiruošė keliauti, uošvis vėl kalbėjo: “Žiūrėk, diena jau eina vakarop. Pasilikite nakčiai. Tegul pasidžiaugia tavo širdis, o rytoj, anksti atsikėlę, galėsite keliauti į namus”.

⁹Huan, huai mi bel a mei toh, a sikha toh pawt tuma a kisak leh a pu, nungak pan a kiangah, Ngaiin, ni lenga kaita, tujan giak nawn mahmah dihin: khua leng a mialna a naita hi, hiaiah giak nawn inla, na lungtang nuam sataka a om theihna dingin; huchiin jingchiangin jingkhangin na thou dinga, na pai mai nake, a chi a.

¹⁰Tačiau jis nebenorėjo nakvoti ir iškeliavo. Jis atvyko iki Jebuso (dabartinė Jeruzalė). Jis turėjo su savimi porą pabalnotų asilų ir sugulovę.

¹⁰Himahleh huai miin huai zan jaw giah a ut keia, a thou a, a pawttaa, Jebus kho jawn a tunga (huai bel Jerusalem khua a hi) sabengtung nih bawlsa a pia; a mei leng a tel hi.

¹¹Saulei leidžiantis, jie buvo prie Jebuso. Tarnas sakė savo šeimininkui: “Pasukime į šitą jebusiečių miestą ir nakvokime ten”.

¹¹Jebus kho kiang a tun un ni a kai mahmahtaa; huan, sikhain a pu kiangah, Hongpai dih, hiai jebustekhopi ah i lut mai ding, i giak mai ding, a chi a.

¹²O šeimininkas atsakė: “Ne, mes nesuksime į svetimtaučių miestą. Jie nėra Izraelio vaikai. Keliausime toliau iki Gibėjos miesto”.

¹²Huan, a pun a kiangah, Israel suante lah hi lou nam dang khua ah bang lut lou e; Gibea kho lam i juan zo ding, a chi a.

¹³Ir jis sakė savo tarnui: “Eime nakvoti į Gibėją arba į Ramą”.

¹³Huan, a sikha kiangah, Kisa o, hiai munte akoijaw hiam i juan ding; Gibea khua ah hiam, Rama khuaah hiam i giakding hi, a chi a.

¹⁴Jie praėjo Jebusą ir keliavo toliau. Kai jie buvo prie Gibėjos miesto, priklausančio Benjaminui, nusileido saulė.

¹⁴Huchiin a pai nawn jel ua; Benjaminte Gibea kho kiang a tun un ni a tumta.

¹⁵Ir jie pasuko į Gibėją, kad apsistotų nakčiai. Atėję jie pasiliko miesto gatvėje, nes neatsirado nė vieno, kuris būtų juos priėmęs į savo namus nakvynei.

¹⁵Huan, Gibea khuaa giak dingin a lut ua: huan, a luta, huai khopi kholakah a tua; kuamah amah zintun ngap himhim a om kei uh.

¹⁶Tuo metu senas vyras grįžo iš lauko darbų. Jis buvo nuo Efraimo aukštumų ir gyveno kaip ateivis Gibėjoje. Tos vietos gyventojai buvo benjaminai.

¹⁶Huan, ngaiin, putek khat nitaklamin a loukuan a hongpaia; huai mi bel Ephraim tanggam a mi ahia, Gibea khua ah a vaom zek jual ahi: huai mi chite bel Benjamin chite ahi uh.

¹⁷Jis pamatė pakeleivį miesto gatvėje. Senas žmogus paklausė: “Iš kur atvykai ir kur eini?”

¹⁷Huan, a kihei leh, kholaka mikhualpa a mua; huan, putekin, koia hoh ding: Koia kipana hong na hia? achia.

¹⁸Tas jam atsakė: “Mes einame iš Judo Betliejaus į Efraimo kalnyno pakraštį, nes ten gyvenu. Buvau nuvykęs į Judo Betliejų, o dabar einu į Viešpaties namus. Neatsirado nė vieno, kuris priimtų mane nakvoti.

¹⁸Huan, aman a kiangah, Beth-le-hem-juda gam akipana Ephraim tang tawp gam lamahhoh ka tum hi; huaia om ka hi, Bethlehem-juda gamah ka vahoha; tuin TOUPA in ah hoh ka tum hi; kuamahhonzintun ngap a om kei uhi.

¹⁹Turime šiaudų ir pašaro asilams, taip pat duonos ir vyno man, tavo tarnaitei ir jaunuoliui, kuris yra su tavo tarnais. Mums nieko netrūksta”.

¹⁹Ka sabengtung uh a ding ahihleh buhpawl leh ganan ka nei ua; huan, kei leh, na sikhanu leh, na sikhate kianga om tei tangval a ding leng tanghou leh uain a om laia: bangmah taksap ka neikei hial uh, a chi a.

²⁰Senas vyras atsakė: “Ramybė tau. Visa, ko reikia, parūpinsiu, tik nenakvok gatvėje”.

²⁰Huan, putekin, Lungmuang takin omin; na kulna tengteng ken ka tum vek ding; kholakah jaw giak mahmah ken, a chi a.

²¹Jis įvedė juos į savo namus ir pašėrė asilus. Jie nusiplovė kojas, valgė ir gėrė.

²¹Huchiin a in ah a pi luta, sabengtungte an a piaa; huan, a khete uh a sil ua, a ne un a dawn uhi.

²²Kai jie linksmino savo širdis, miesto vyrai, Belialo sūnūs, apsupo namą ir daužė duris, šaukdami: “Išvesk tą vyrą, kuris atvyko į tavo namus, kad jį pažintume!”

²²Huchia nuamsa leh kipak taka a om lai un, ngaiin, huai khuaa mi, Belial tapate khenkhatin huai in a honumta ua, kongkhak a hongsun doldol ua; inneipa putek kiangah, na ina hongtungpa honpi khia in, ka nakithuahpih ding uh, a chi ua.

²³Namų šeimininkas išėjęs tarė: “Ne, broliai. Meldžiu, nesielkite taip piktai. Šitas vyras yra svečias mano namuose, nedarykite tokios kvailystės.

²³Huan, inneipa a kiang uah a vapawta, a kiang uah, Hilou e, ka unaute aw, hichi tela gilou jaw hih mahmah kei un; hiai mi ka mikhual ahi hi, hichibanga thil haihuai mahmah ahihleh hih lou e.

²⁴Aš turiu dukterį, nekaltą mergaitę, ir tas vyras turi sugulovę. Aš jas išvesiu jums. Jūs galite žeminti jas ir daryti su jomis, kas jums atrodo tinkama. Tačiau su tuo vyru nesielkite taip bjauriai”.

²⁴Ngai un, hiaiah ka tanu nungak leh a mei a om uh; amau ka honpi khe dinga, amaute zahlaksak unla, pha na saksak uh a tunguah na hih na ding uh; hiai mi tungah jaw huchibang thil haihuai hih kei un, a chi a.

²⁵Bet vyrai nenorėjo jo klausyti. Tada vyras paėmė savo sugulovę ir išvedė jiems. Jie išniekino ją ir vargino ją visą naktį. Dienai brėkštant, jie ją paleido.

²⁵Himahleh huai miten a thu a jui nuam kei ua: huchiin miin a mei a mana, a kiang uah a vapi khiaa; huan, a nakithuahpih ua, khovak masiah jankhuain a bawl ek ua; huan, khua a hongvak takin, a khah ua.

²⁶Ta moteris atėjo auštant ir parkrito prie to vyro namo durų, kur buvo jos šeimininkas, ir gulėjo, iki prašvito.

²⁶Huchiin numei bel khua a hongvak takin a paia, a heutupa tuna pa kongpi bul ah a puk dupa, khovak nung tanin a om nilouh hi.

²⁷Atsikėlęs rytą, jos šeimininkas atidarė duris, norėdamas keliauti. Moteris, jo sugulovė, gulėjo parkritusi prie namo durų, ištiesusi rankas ant slenksčio.

²⁷Huan, a heutupa jingsangin a hongthou a, kongpite a hong a, pai tumin a vapawta: huan, ngaiin, a meinu kongpi bulah siksan ah a nathalpukta mai hi.

²⁸Jis tarė jai: “Kelkis, keliaukime”. Bet ji neatsakė. Jis ją užkėlė ant asilo ir parkeliavo į savo namus.

²⁸Huan, aman a kiangah, Thouin, i pai ding, achia; himahleh a dawng het kei a: huchiin a sabengtung tungah a khatoua; huan, a thou a, a mun lamah a paitaa.

²⁹Namuose paėmė peilį ir supjaustė savo sugulovę į dvyliką gabalų, ir išsiuntė visoms Izraelio giminėms.

²⁹Huan, a in a vatunin temta a laa, a mei a mana, a guhte toh amah tuh seh sawm leh nihin a hawma, Israel gam tengteng ah a khak vek hi.Huan, hichi ahia, a mu peuhmahten, Israel suante Aigupta gam akipan a hongpawt nung uh hichibanga thilhih himhim tu tanin a om ngei naiin muh ahi ngei nai mahmah kei hi; ngaihtuah unla, kihou unla, gen dih ua, a chi ua.

³⁰Tai matydami, visi kalbėjo: “Tokių įvykių nėra buvę nuo izraelitų išvykimo iš Egipto iki šios dienos. Apsvarstykime, pasitarkime ir nuspręskime, ką daryti”.

³⁰Huan, hichi ahia, a mu peuhmahten, Israel suante Aigupta gam akipan a hongpawt nung uh hichibanga thilhih himhim tu tanin a om ngei naiin muh ahi ngei nai mahmah kei hi; ngaihtuah unla, kihou unla, gen dih ua, a chi ua.