¹Viešpaties angelas, atėjęs iš Gilgalos į Bochimą, tarė: “Aš išvedžiau jus iš Egipto ir atvedžiau į žemę, kurią prisiekiau duoti jūsų tėvams, ir pasakiau: ‘Aš niekada nelaužysiu savo sandoros su jumis,

¹Huan, TOUPA Angel Gilgal khua akipanin Bokim khua ah a hoh tou a. Huan, aman, Aigupta gam akipan ka honpawtsak a, na pipute uh kianga kichiama ka na chiamsa gamah ka honpi luta, Na kiang ua ka thukhun ka bohse kei hial ding:

²o jūs nedarykite sutarčių su šios žemės gyventojais, sugriaukite jų aukurus’. Bet jūs nepaklusote mano balsui. Kodėl jūs taip padarėte?

²Huchiin hiai gam a omte toh thukhung kei unla; a maitamte uh hichip sak un, ka chi a: himahleh ka thupiak na pom kei ua: bangjiakin ahia hichibanga na hih uh?

³Todėl Aš sakau, kad neišvarysiu jų iš jūsų krašto, jie bus dygliai jūsų šone, o jų dievai bus jums spąstai”.

³Huaijiakin, Amaute ka hon delh khiak sak nawn kei ding na nak uah te ling bang ahi zota ding ua, huan, a pathiante uh nou adingin thang ahi ding uh, leng ka chi lai hi, a chi a.

⁴Viešpaties angelui kalbant šiuos žodžius, izraelitai pakėlė savo balsus ir verkė.

⁴Huan, hichi ahia, TOUPA angelin Israel suante tengteng kiangah huai thu a gen leh, mipite aw suah hial in a kap vengvung uh.

⁵Todėl šią vietą pavadino Bochimu. Jie čia aukojo Viešpačiui.

⁵Huan, huailai mun min dinginBokim a sa uh: huan, huaiah TOUPA kiangah a kithoihta uhi.

⁶Kai Jozuė paleido tautą, kiekvienas nuėjo į savo nuosavybę ir ten apsigyveno.

⁶Josuain mipite a kikhenjak sak nungin Israel suante michih amau tantuam chiat gam luah dingin a paita uh.

⁷Tauta tarnavo Viešpačiui per visas Jozuės dienas ir kol buvo gyvi vyresnieji, kurie matė visus Viešpaties darbus, padarytus Izraelio tautai.

⁷Josua damsung leh, upate Josua khenga damte, TOUPAN Israelte adia thil thupi mahmah ahih tengteng mu jel mite damsungin mipiten TOUPA na a sem jel uhi.

⁸Nūno sūnus Jozuė, Viešpaties tarnas, mirė sulaukęs šimto dešimties metų amžiaus.

⁸Huchiin Nun tapa Josua, TOUPA sikha kum ja leh kum sawma upa ahihin a si hi.

⁹Jie palaidojo jį jo nuosavybėje, Timnat Herese, Efraimo kalnyne, į šiaurę nuo Gaašo kalno.

⁹Huan, Gas tang mallam pang Ephraim tanggama amah tantuam gamgi sung Timnath-heres khua ah a vui uh.

¹⁰Visa ta karta išmirė, užaugo kita karta, kuri nepažino Viešpaties nė matė Jo darbų Izraeliui.

¹⁰Huan, huai suante tengteng leng a pipute uh kiang lamah a pai khawm khinta ua huan, huai mite nungin TOUPA leh Israelte a dia a thilhihte leng theilou suan dang a hongomta uhi.

¹¹Izraelitai nusikalto Viešpačiui, tarnaudami Baaliui.

¹¹Huan, Israel suanten TOUPA mitmuhin thil gilou a nahih ua, Baalte na a sem uhi.

¹²Jie apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą, kuris juos išvedė iš Egipto šalies, ir sekė svetimus dievus tautų, gyvenančių aplink juos, ir jiems lenkėsi, sukeldami Viešpaties pyktį.

¹²TOUPA a pipute uh Pathian, Aigupta gam akipana pikhepa a lehngatsan ua, pathian dang, a kim ua omte pathiante laka a jui ua, chibai a buk ua: huchiin TOUPA a hihhehta uhi.

¹³Jie apleido Viešpatį ir tarnavo Baaliui ir Astartei.

¹³Huan, TOUPA a lehngatsan ua, Baal leh Astoret na a sem uh.

¹⁴Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis atidavė juos į plėšikų rankas, kurie juos plėšdavo. Viešpats atidavė izraelitus jų priešams, prieš kuriuos jie nepajėgė atsilaikyti.

¹⁴Huchiin TOUPA Israelte tungah a hehtaa, amaute sim simmite khut ah a piaa, a melma uh, a kim ua omte kiangah a khawnga, huchiin a melmate uh a zouzou ta kei uhi.

¹⁵Kur jie beeidavo, Viešpaties ranka buvo prieš juos, darydama jiems pikta, kaip Viešpats jiems buvo prisiekęs. Jie buvo sunkiai varginami.

¹⁵Koipeuhah leng hoh mahle uh TOUPA khut a tunguah a selam dingin a ke jela, TOUPAN a kiang ua kichiama a gensa bangin: huchiin buai namaiin a buaita kei uh hi.

¹⁶Tačiau Viešpats siuntė izraelitams teisėjų, kurie juos išgelbėdavo iš rankos tų, kurie juos plėšė.

¹⁶Huan, TOUPAN vaihawmmite a bawl saka, huaiten amau simte khut akipan a honghonkheta uh.

¹⁷Bet jie neklausė teisėjų ir nuėjo paleistuvauti su svetimais dievais, ir lenkėsi jiems. Jie greitai nuklydo nuo kelio, kuriuo ėjo jų tėvai, kai klausė Viešpaties įsakymų.

¹⁷Huchi pipiin leng a vaihawmmite uh thu a pom kei ua, pathian dangte lakah ang a kawm ua, chibai a nabuk zota ua: a pipute unTOUPA thupiakte poma a zuih sek uhlampi pen a na pialsan maimah uhi.

¹⁸Kai Viešpats jiems duodavo teisėją, Jis būdavo su juo ir išgelbėdavo izraelitus iš jų priešų per visas to teisėjo dienas. Viešpats gailėdavosi jų, kai jie dejuodami skųsdavosi prispaudėjais.

¹⁸Huan, TOUPAN vaihawmmite a honbawl sak leh, TOUPA vaihawmmi kiangah a oma, vaihawmmi damsungin a melmate uh khut akipan a honkhe jela; amaute nuaisiahmite leh hihlungkhammite jiakin a thum ua, huaijiakin TOUPA a kisikta hi.

¹⁹Bet, teisėjui mirus, jie sugrįždavo ir susitepdavo dar labiau, negu jų tėvai, sekdami svetimus dievus, jiems tarnaudami ir juos garbindami. Jie neatsisakė savo darbų ir užsispyrimo.

¹⁹Himahleh hichi ahia, vaihawmmi a sih takin, a nungtolh nawn ua, pathian dangte na sema, chibai buk thuah a pipute uh sang mahin a nagamta se semua; a thilhih sekte uh leh a paupengna u leng a khiam tuan sam kei uhi.

²⁰Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis tarė: “Kadangi šita tauta sulaužė mano sandorą, kurią padariau su jų tėvais, ir neklausė manęs,

²⁰Huan, Israelte tungahTOUPA a hehtaa; huchiin, Hiai namten a pipute uh thu ka piak, ka thukhun a bohsia ua, ka thu lah a pomta kei ua;

²¹tai ir Aš neišvarysiu iš jų krašto nė vienos tų tautų, kurias Jozuė mirdamas paliko;

²¹Huaijiakin ken tubanJosua sih maa delhkhiak val namte jaw ka delhkhiak sak nawn kei ding,

²²jomis išmėginsiu Izraelį, ar jis laikysis Viešpaties kelio ir ar norės juo vaikščioti, kaip darė jo tėvai”.

²²A pipute uh zuih banga TOUPA dan a zuih sin uh leh sin louh uh Israelte zeetna dingin amau ka zang ding, a chi a.Huchiin TOUPAN huai namte delh khe pah louin a omsakta a; Josua khut ah leng a peta kei.

²³Todėl Viešpats paliko tas tautas krašte, neišnaikino jų tuojau ir neatidavė jų į Jozuės rankas.

²³Huchiin TOUPAN huai namte delh khe pah louin a omsakta a; Josua khut ah leng a peta kei.