¹Aš­žmogus, patyręs vargą nuo Jo rūstybės lazdos.

¹A hehna chianga gimthuakna mu mipa ka hi.

²Jis atvedė mane į tamsybę, o ne į šviesą.

²Khovak ah hilouin khovela aman a honpi a, a honvak sak.

³Jis laiko ištiesęs savo ranką prieš mane visą dieną.

³Ni tumtumin ka siatna dingin a khut a hei ahei petmah hi.

⁴Jis pasendino mano kūną ir odą, sulaužė kaulus.

⁴Ka sa leh ka vun a upa saka; ka guhte a kitansak.

⁵Jis apsupo mane kartybe ir vargu,

⁵Ka siatna dingin a lama, khatna leh nauveinain a honum suak hia.

⁶perkėlė į tamsą kaip mirusį.

⁶Sawtpia sisate bangin, mun mialte ah a honteng saka.

⁷Jis uždarė man duris ir apkalė mane sunkiomis grandinėmis.

⁷Ka pawt khiak theihlouhna dingin, ka kimvelin dai a kaia, ka khainiang a gik hi.

⁸Aš šaukiu ir meldžiuosi, bet Jis neatsako į mano maldą.

⁸A hi, ka kaha, panpihna ka nget laiin, ka thumna a daltan.

⁹Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis ir mano takus iškraipė.

⁹Suang sekin ka lampite dai a kaitou peka, ka lam zuihte a kawisak hi.

¹⁰Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje.

¹⁰Kei dingin amah vompi mibuk bang, mun guka humpinelkai bang ahi.

¹¹Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą.

¹¹Ka lampite a kaiheia, a honbot nena; a hon bawlgawp hi.

¹²Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu

¹²A thalpeu a laia, a thal adia ngimding bangin kei a honbawl.

¹³ir pervėrė mano širdį strėlėmis.

¹³A thalbawma thalte ka sisan guijamah a lut saka.

¹⁴Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną.

¹⁴Ka mite tengteng nuihsat ka honghia; ni tumtuma a la uh.

¹⁵Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis.

¹⁵Hehnain a hondim sak ua, gamsaiin a honvak.

¹⁶Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais.

¹⁶Suang tangin ka hate leng a kitamsak a, vutin a hontuam hi.

¹⁷Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė.

¹⁷Muanna akipan gamla piah ka kha na suana; hauhsakna ka mangngilhta.

¹⁸Aš tariau: “Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo”.

¹⁸Ka hatna a manga, TOUPA akipan ka lametna, ka chi a.

¹⁹Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį.

¹⁹Ka gimthuakna leh ka haksatna, gamsai leh khatna theigigein.

²⁰Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje.

²⁰Ka khain amaute a theigige lailaia ka sungah a kun ngiungiau hi.

²¹Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.

²¹Hiai ka thei thaka, huaijiakin lametna ka nei.

²²Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.

²²TOUPA chitnate jiak ahi hihmanga i om louhna uh, lainatnate a juau ngei louh jiakin.

²³Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.

²³Jingsang tengin a thak jel ua; na ginomna a thupi.

²⁴Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.

²⁴TOUPA ka tantuan ahi, ka khain a chi; huaijiakin amah lametna ka nei ding.

²⁵Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems.

²⁵Amah ngakte kiangah TOUPA a hoih, amah zong mi tungah.

²⁶Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo,

²⁶Min TOUPA hotdamna a lameta a ngak vengveng a hoih hi.

²⁷gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės.

²⁷Min a tuailaia hakkol a puak amaha dingin a hoih ahi.

²⁸Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta.

²⁸Amah tunga a ngaktak jiakin, tangtut henla, dai sipsip hen.

²⁹Jis paliečia dulkes savo burna: “Galbūt dar yra vilties”.

²⁹Leivui ah a kam koih hen; huchia lametna a om theihna dingin.

³⁰Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka,

³⁰Amah bengpa kiangah a biang doh hen; kounain amah dim vum hen.

³¹nes Viešpats neatstumia amžiams.

³¹TOUPAN lah khantawnin a delh kei dinga.

³²Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos.

³²Dahna suak sak mahleh, a chitna tamdan dungjuiin lainatna a nei ding ahi ngala.

³³Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto.

³³Kilawptakin mite tate a hihgim hiam a lungkham sak lah ahi ngal kei a.

³⁴Kai mindžioja kojomis belaisvius,

³⁴Leia suangkulh tangte tengteng khenuai sik kham ding.

³⁵kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises,

³⁵Tungnung Pen mai maa mihing thuneihna kai hei ding.

³⁶kai iškraipo žmogaus bylą, Viešpats tam nepritaria.

³⁶A thu mihing bawlsiat, TOUPAN pha a sa kei.

³⁷Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako?

³⁷TOUPAN thu a piak louhin, hichi a honghi, chi kua ahia?

³⁸Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta?

³⁸Tungnung Pen kama kipanin hoih lou leh hoih a hongpai kei maw/

³⁹Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių?

³⁹Bangdinga mihing, a khelhna gawtna a dinga mi, phun ahia?

⁴⁰Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties.

⁴⁰I lampite zongin enchain ni, TOUPA lamah kik nawn ni.

⁴¹Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose.

⁴¹Vantea Pathian kiangah I lungtang uh I khutte uh lik tou ni:

⁴²Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai.

⁴²Ka tatlek ua ka hel uh; na ngaidam kei hi.

⁴³Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas.

⁴³Hehnain na khuha kou non delha; na thata, na hehpih kei.

⁴⁴Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs.

⁴⁴Meipiin na kituama, huchia ka thumnain a pailet louhna dingin.

⁴⁵Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų.

⁴⁵Mite lakah deihlouh leh ninneng bangin na honbawla.

⁴⁶Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.

⁴⁶Ka siatna dingin ka melmate tengteng un a kam uh lianpiin a ka uh.

⁴⁷Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas.

⁴⁷Launa leh kokhuk ka tunguah a hongtunga, siatgawpna leh siatna.

⁴⁸Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo.

⁴⁸Ka mite tanu suksiatna jiakin, ka mit tuiin a tum hi.

⁴⁹Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo,

⁴⁹Khawllouin, ka mitin a buaka, a khawl kei hi.

⁵⁰kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus.

⁵⁰Vana kipana TOUPAN a et suka, muh ma tan

⁵¹Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų.

⁵¹Ka khopi tanute tengteng jiakin ka mitin ka kha a dah sak.

⁵²Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties,

⁵²Vasa bangin hondelh bah ua, ajiak beia ka melma hiten.

⁵³įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis.

⁵³Leikohawm sungah ka hinna a sat tat ua, ka tungah suang a khia uh.

⁵⁴Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs.

⁵⁴Ka lutung ah tuite a luanga; sat khiakin ka om, ka chi hi.

⁵⁵Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs.

⁵⁵Aw TOUPA, leikohawm niampen akipanin, na min ka sam hi.

⁵⁶Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo.

⁵⁶Ka aw na jaa; ka kahna ah, ka nakna ah na bil sel ken.

⁵⁷Tu priartėjai, kai šaukiausi Tavo pagalbos, ir tarei: “Nebijok”.

⁵⁷Nang ka honsap niin nong pai naia: Lau ken, na chi hi.

⁵⁸Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę.

⁵⁸Aw TOUPA, ka kha thu na hon gen saka; ka hinna na tanta.

⁵⁹Viešpatie, Tu matei man daromą skriaudą, išspręsk mano bylą.

⁵⁹Aw TOUPA, ka diklouhna na mu a, ka thu ngaihtuahin.

⁶⁰Tu matei jų įniršį ir visus jų sumanymus prieš mane;

⁶⁰Ka tunga a phulakna tengteng uh leh a thusawm tengteng uh na muta hi.

⁶¹Tu girdėjai jų patyčias ir visus jų sumanymus prieš mane.

⁶¹A kouna uh na jaa, Aw TOUPA, ka siatna dinga a thusawm tengteng uh;

⁶²Mano priešininkų lūpos visą laiką planuoja pikta prieš mane.

⁶²Ka siatna dinga ding te mukte leh, ni tumtuma ka siatna dinga a ngaihtuahna uh.

⁶³Ar jie sėdi, ar keliasi, aš esu jų daina.

⁶³a tu uh leh a din touh uh nang enin; a la uh ka hi.

⁶⁴Viešpatie, atlygink jiems pagal jų darbus.

⁶⁴Aw TOUPA, a khut nasep uh dungjuiin, amau tungah thukna na pe ding hi.

⁶⁵Suteik jų širdims skausmo. Prakeikimas tekrinta ant jų.

⁶⁵Lungtang sakna amau na pe ding a, a tung ua na hamsia.Hehin amau na delh dinga TOUPA vante nuaia kipan amaute na hihgawp ding.

⁶⁶Viešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus.

⁶⁶Hehin amau na delh dinga TOUPA vante nuaia kipan amaute na hihgawp ding.