1Po to Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt mokinių ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma Jo į visus miestus bei vietoves, kur Jis pats ketino vykti.
1Huan, huai khitin Toupan mi dang sawmsagih a sepa, a paina ding kho tengah leh mun tengah, a maah nihnihin a sawla,
2Jis sakė jiems: “Pjūtis tikrai didelė, o darbininkų maža. Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.
2Huan, a kiang uah, Buh lak ding a tam mahmaha, himahleh a semte a tawm uh, huchiin a buh la dinga sem dingte sawl dingin buh Neipa kiangah ngen un.
3Eikite! Štai Aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų.
3Pai un; ngai un nge laka belamnou om bangin ka honsawl ahi.
4Nesineškite nei piniginės, nei krepšio, nei sandalų ir nieko kelyje nesveikinkite.
4Dangka ip khawng, kawljal khawng, khedap khawng tawi kei unla, lampi ah kuamah chibai buk kei un.
5Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’
5Huan, in na lutna peuh uah a masapen, Hiai in ah khamuanna tung hen, chi unla.
6Ir jei ten bus ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne,sugrįš pas jus.
6Huan, huaiah khamuanna ta a om leh na khamuanna thu uh a tungah a om dinga; a omkei leh na ang uah a hongkik nawn ding.
7Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus.
7Huai in ngen ah om nilouh unla, a honpiak peuh uh nein dawn un; nasemmi tuh loh mu tak ahi. In tengah banhoh kei un.
8Kai nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta.
8Huan, khua na lutna peuh uah honkipahpih uleh, honlui peuh uh na ne ding ua; huaia damlou omte leng na hihdam ding ua;
9Gydykite jame esančius ligonius ir sakykite jiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’
9a kiang uah, Pathian gam na kiang nai uah hongtungta, na chi ding uh.
10O kai užeisite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į gatves, sakykite:
10Khua na lutna peuh uah honkipahpih kei uleh a kongzing uah pai khia unla,
11‘Mes nusikratome prieš jus net jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų. Tačiau vis tiek žinokite: Dievo karalystė prisiartino prie jūsų!’
11Na kho leivui uh ka khepek ua bang leng na tunguah tat siang ung e; himahleh Pathian gam hongnaita chih thei un, na chi ding uh
12Sakau jums: aną dieną Sodomai bus lengviau negu tam miestui.
12Ka honhilh ahi, huai ni chiangin huai khuate thuak sangin Sodom kho thuak ding adan a om zo ding,
13Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų padaryta stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atgailavę, sėdėdami su ašutine ir pelenuose.
13Korazin, na tung a gik e; Bethsaida, na tung a gik e; Noumaua thil lamdangpi kihihte Tura leh Sidon khuaa hih hileh, saiip puan silhin, vut laka tuin a kisik khin thamta ding uh.
14Todėl Tyrui ir Sidonui teisme bus lengviau negu jums.
14Himahleh thukhenni chiangin nou thuak sangin Tura leh Sidon kho thuak ding a dan a om zo ding.
15Ir tu, Kafarnaume, išaukštintas iki dangaus, nugarmėsi iki pragaro!
15Huan, nang Kapernaum, van tana pahtawi na hi dia hia? misi kho tana sawn khiak eive na hih ding.
16Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina Tą, kuris mane siuntė”.
16Kuapeuh na thu uh ngai khia, keimah thungaikhia ahi a; kuapeuh nou hodeih lou tuh, kei hondeih lou ahi a; kuapeuh nou honngai lou tuh kei honngai lou ahi a, kuapeuh kei honngai lou tuh, honsawlpa ngai lou ahi, a chi.
17Septyniasdešimt sugrįžo, su džiaugsmu kalbėdami: “Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl Tavo vardo”.
17Huan, sawmsagihte tuh kipak takin a hongkik nawn ua, TOUPA, dawite leng na min jiakin ka thuthu un a om uh, a chi a.
18O Jis jiems sakė: “Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus.
18Huan, aman, a kiang uah, Khophia bangin Setan Van akipan a hong kia ka mu.
19Štai Aš duodu jums valdžią mindžioti gyvates bei skorpionus, aukštesnę už visą priešo jėgą, ir niekas jokiais būdais jums nepakenks.
19Ngai un, gulte, aikamte sikdenna thu leh, melma thilhihtheihna tengteng tunga thu neihna ka hon pia ahi; bangmahin a honhihna kei hial ding,
20Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje”.
20Himahleh, dawite na thuthu ua a omjiak un kipak kei un; vana na min uh gelh ahih jiakin kipak jaw un, a chi a.
21Tą valandą Jėzus pradžiugo Dvasia ir tarė: “Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes Tau taip patiko.
21Huan, huailaitakin Jesu tuh Kha Siangthouin a kipak mahmaha, Pa aw, lei leh van Toupa, nang mi pil leh mi bengvakte kiangah hiai thu na ima, naungekte kianga na than jiakin ka honphat ahi; ahi, Pa, huchibang hih nang ngaihin a hoih ahi.
22Viskas man yra mano Tėvo atiduota. Ir niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus nori apreikšti”.
22Ka Pan bang kim honkem saka, Tapa kua ahia, Pa loungal kuamahin a theikei, Pa leng kua ahia, Tapa leh a kiang ua Tapain a theihsak nopnate kia loungal kuamah in a theikei, a chi a.
23Atsigręžęs vien tik į mokinius, Jis tarė: “Palaimintos akys, kurios regi, ką jūs regite.
23Huan, nungjuite lam a ngaa, a simin, Na thil muhte uh a mu mitte a hampha e:
24Sakau jums: daugel pranašų ir karalių troško pamatyti, ką jūs matote, bet nepamatė, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo”.
24Ka honchi ahi, jawlnei tampi leh kumpipa tampiten leng na thil muhte uh muh a kilawp gige ua, himahleh a mu kei uh, bila na jakte uh leng jak a kilawp thei mahmah ua, himahleh a za kei uh, achia.
25Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jį, paklausė: “Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?”
25Huan, ngai un, dantheimi kuahiam a dinga, amah zeetna din, Sinsakpa, khantawna hinna neihna dingin bang ka hih ding? A chi a.
26Jis tarė: “O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?”
26Huan aman, a kiangah, Dan laibu ah bang gelh ahia? bang na sim jela ahia? a chi a.
27Tas atsakė: “ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą kaip save patį’ ”.
27Huan aman, Toupa, na Pathian tuh na lungtang tengtengin, na kha tengtengin, na hatna tengtengin, na lungsim tengtengin na it ding ahi; nangmah na kiit bangin na vengte leng na it ding ahi. chih, achi a, a dawng a.
28Jėzus jam tarė: “Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi”.
28Huan, aman, a kiangah, Na dawng dik ngial e; huchiin hih lechin na hing ding a chi a.
29Norėdamas pateisinti save, anas paklausė Jėzų: “O kas gi mano artimas?”
29Aman bel kisiamtansak utin, Jesu kiangah, A hihleh, ka innveng kua ahia? a chi a.
30Jėzus atsakydamas tarė: “Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį.
30Jesun a dawnga, Kuahiam Jerusalem khua akipanin Jeriko khuaah a hoh suk deka, suam hatte a tuak zenzena, huaiten a puansilh a phel sak vek ua, a vo ek ua, si dekdekin a pai santa uh.
31Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas ir, pamatęs jį, praėjo kita kelio puse.
31Huan, siampu kuahiam huai lampi ah a vapai suk zenzena, a muh takin lampi sik lehlam ah a pel maimaha.
32Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį pamatė ir praėjo kita kelio puse.
32Huan, huchibang mahin Levi chi mi khat leng huai mun a hongtunga, a muh takin lampi sik lehlam ah a pel maimaha.
33O vienas samarietis keliaudamas užtiko jį ir pasigailėjo.
33Ahihhangin, Samari gama mi kuahiam a zin pailai a omna a hongtunga, a muh takin a hehpih mahmaha, a kiangah a vahoha,
34Priėjęs jis aprišo jo žaizdas, užpildamas aliejaus ir vyno, užkėlė ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.
34a liamnate thau leh uain a buaka, a tuama, amah gan tungah a tuang saka, khualbuk ah a paipiha, a kemta.
35Kitą dieną iškeliaudamas jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu ką išleisi viršaus, sugrįžęs atsilyginsiu’.
35Huan, a jingin makhai nih a suahkhiaa, khualbuk kempa kiangah a piaa, Amah na kem inlan, hiai ban a na zat teng, ka hongkik nawn chiangin ka hondin ding, a chi a.
36Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?”
36Huai mi thumte lakah, suamhatte tuakpa adin, inveng hipen kua hiin na gingtaa? a chi a.
37Jis atsakė: “Tas, kuris jo pasigailėjo”. Jėzus jam tarė: “Eik ir tu taip daryk!”
37Huan, aman, a hehpihpa, a chi a. Huan, Jesun a kiangah, Nang leng huai bangmahin vahih in, a chi a.
38Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė Jį į savo namus.
38Huan, a zin kawm un khua khat ah a luta; huan, numei khat a min Marthain a na zintun a.
39Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi Jo žodžių.
39Huai nun sanggam numei khat a neia a, a min Mari ahi, huai minu tuh Toupa khe bulah a tu a, a thu a ngaikhia a.
40O Morta rūpinosi visokiu patarnavimu ir stabtelėjusi pasiskundė: “Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Pasakyk jai, kad man padėtų”.
40Marthain bel na mah semin a buai mahmah a; huchiin a kiangah, a hongpaia, Toupa, ka sanggamnun kei kia na sem dinga honkhiat khawksa lou na hi maw? Honhuh dingin chi dih ve, a chi a.
41Tačiau Viešpats atsakė: “Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų,
41Huan, Toupan, Martha, Martha, thil tampi na ngaihtuah a, buai nei ve; thil khat kia a kul ahi;Mariin tan hoih a tel a, huai tuh lak sak ding ahi kei, a chi a, a dawng a.
42o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta”.
42Mariin tan hoih a tel a, huai tuh lak sak ding ahi kei, a chi a, a dawng a.