¹Kartą sabato dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo Jį.

¹Huan, hichi ahi a, Khawlniin Pharisai vaihawmmi khat ina an ne dinga hoh in, a en khia ua.

²Ir štai Jį pasitiko vandenlige sergantis žmogus.

²Huan, ngai in, a ma ah damlou chibawk mi kua hiam a oma.

³Jėzus kreipėsi į Įstatymo mokytojus ir fariziejus: “Leistina per sabatą gydyti ar ne?”

³Huchiin, Jesun dan theimi leh Pharisaite a houpiha, a kiang uah, Khawlniin hihdam asiang hia, siang lou? a chi a.

⁴Tie tylėjo. Tada Jis ėmė, išgydė jį ir paleido.

⁴Amau bel a dai dide ua, huan, aman damlou tuh a len a, a hihdama, a paisakta a.

⁵O jiems pasakė: “Jei kurio iš jūsų asilas ar jautis įkristų į šulinį, argi tučtuojau neištrauktų jo per sabatą?”

⁵Huan, a kianguah, Na lak uah na sabengtung u hiam, bawng hiam tuitohkhiakkhuk ah nake taleh, Khawlniin leng kua ahia kai khepah lou ding? a chi a.

⁶Ir jie nesugebėjo Jam į tai atsakyti.

⁶Huai thu tuh a dawng theikei uh.

⁷Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, Jis pasakė jiems palyginimą:

⁷Huan, a mi sapte un tutnamun hoihpen a tel jel dan uh a mu a, a kiang uah gentehna thu a genta a:

⁸“Kai kas nors tave pakvies į vestuves, nesėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave,

⁸Kitenna an ne dinga kuapeuhin a honsap chiangin tutnamun hoihpen ah tu kei un; huchilou injaw, na sang ua mi phajaw a na sam kha dia, huchiin, a honsampan,

⁹ir atėjęs tas, kuris tave ir jį pakvietė, netartų tau: ‘Užleisk jam vietą!’ Tada sugėdintas turėsi sėstis į paskutinę vietą.

⁹Hiai mi tutna ding awn in, a hon chi dia; huan nang zumpiin tutnamun niam pen ah natu nawn phing ding ahi.

¹⁰Kai būsi pakviestas, eik ir sėskis paskutinėje vietoje, kad tas, kuris tave pakvietė, atėjęs galėtų pasakyti: ‘Bičiuli, persėsk aukščiau!’ Tada tau bus garbė visų prie stalo sėdinčiųjų akivaizdoje.

¹⁰A honsap chiangin tutnamun niam pen ah na vatu zo ding a; huchiin a honsampa a hong chiangin, na kiangah, Lawm, tutnamum hoih deuh ah tu in, a honchi theiding. Huchiin na anumpihte mitmuhin pahtawiin na om ding.

¹¹Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas”.

¹¹Kingaipha peuh a neu ding ua: kingaineu tuh pahtawiin a om ding uh, a kiang uah a chi a.

¹²Pakvietusiam Jį vaišių Jėzus irgi pasakė: “Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepakviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta.

¹²Huan, a sampa kiangah leng, Sunin hiam, janin hiam ankuang na lui chiangin, na lawmte, na unaute, na sanggamte, na inveng mihaute na sam kei ding; huchilou injaw a honsam thuk ding ua, a honthuk chitchiat kha ding uh.

¹³Rengdamas vaišes, geriau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų,

¹³Ankuang na lui chiangin, tagahte, piangsualte, khebaite, mittawte, na sam zo ding;

¹⁴tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti. Tuomet tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime”.

¹⁴huchiin, huai bangten thukna ding a neih louh jiak un, na hampha ding; mi dikte thoh nawn chiangin thuk nawn na hih ding jiakin, a chi a.

¹⁵Tai išgirdęs, vienas iš sėdinčiųjų prie stalo tarė Jam: “Palaimintas, kas valgys duoną Dievo karalystėje!”

¹⁵Huan, a anumpih kuahiamin huai thu tuh a ja a, a kiangah, Pathian gama an ne ding tuh a hampha, a chi a.

¹⁶Tada Jėzus jam pasakė: “Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių.

¹⁶Huan, aman, a kiangah, Mi kuahiamin janin ankuang thupi luina a bawla, mi tampi a sama;

¹⁷Atėjus puotos metui, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: ‘Ateikite, jau viskas surengta’.

¹⁷huan, anek hunin, ami sapte kiangah, Hong ua, tuin bangkim manta, chi dingin a sikha a sawla.

¹⁸Tada jie visi kaip vienas pradėjo atsiprašinėti. Vienas jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Prašau mane pateisinti’.

¹⁸Huan, a vek un thu khat satin paulam a nei chiat ua. A masapenin, a kiangah, Lou ka leita a, a en dia ka hoh kipha moh hi; honhehpih inla, hon na ngai siam heh, a chi a.

¹⁹Kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau mane pateisinti’.

¹⁹Huan, midangin, Bawng tuak nga ka leita a, a siat a phat chiandingin ka kuan dinga, honhehpih inla hon na ngai siam heh, a chi a.

²⁰Trečias tarė: ‘Vedžiau žmoną, todėl negaliu ateiti’.

²⁰Huan, mi dangin, ji ka neita a, huaijiakin ka hoh theikei, a chi a.

²¹Tarnas sugrįžęs viską papasakojo šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: ‘Skubiai eik į miesto gatves ir skersgatvius ir vesk čia vargšus, paliegėlius, luošus ir aklus’.

²¹Huan, sikhain, a pu kiangah, huai thute tuh a vahilh ta a. Huan, inneipa tuh a heh a, a sikha kiangah, Pawt inla, kongzing khawngah, kawmkal khawngah pai mengmeng inla, tagahte, piangsualte, mittawte, khebaite hiai laiah honpilut in, a chi a.

²²Tarnas vėl pranešė: ‘Šeimininke, kaip liepei,­padaryta, bet dar yra vietos’.

²²Huan, a sikhain, Pu, non thupiak bangin ka hihkhina, himahleh mun awng lailaive aw, a chi a.

²³Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į kelius bei patvorius ir priversk ateiti, kad mano namai būtų pilni.

²³Huan, a puin, sikha kiangah, Pawt inla, lamlian khawng ah, dai khawng ah pai inla, ka in dimna dingin mi hon sawl lut teitei in.

²⁴Sakau jums,­nė vienas iš anų pakviestųjų žmonių neragaus mano vaišių’ ”.

²⁴Ka honhilh ahi, Mi ka sapte khatin leng ka ankuang lui achiam kei hial ding, a chi a, a chi a.

²⁵Kartu su Juo ėjo didelės minios. Atsigręžęs Jis tarė žmonėms:

²⁵Huan, mipi thupi takte a kiangah a hoh sam ua; huchiin amah a kiheia, a kianguah,

²⁶“Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės,­negali būti mano mokinys.

²⁶Kuapeuh ka kianga hongin, a pa, a nu, a ji, a tate, a unau a sanggamnu, leh amah hinna nangawn toh a huat keileh ka nungjui ahi theikei ding.

²⁷Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.

²⁷Kuapeuh a kros pua honjui lou tuh ka nungjui ahi theikei ding.

²⁸Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad žinotų, ar turės iš ko užbaigti?

²⁸Nou laka kuapeuhin in sang lam tum le uchin, amasain tuin, lam zohna khop sum na neih uleh neih louh thei dingin, aman ding dan kuaa hia sut lou ding.

²⁹Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo,

²⁹Huchilou injaw, suang phum khin phota, a lam zoh theih kei leh, a en peuhin,

³⁰sakydami: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.

³⁰Hiai min a gel na a, a lam zou thei ngal keia chiin, a nuihsan kha ding uh.

³¹Arba koks karalius, traukdamas į karą prieš kitą karalių, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris ateina prieš jį su dvidešimčia tūkstančių?!

³¹Huan, kumpipa kuain ahia kumpipa dang dou dinga a kuan dingin, a masaa tu a, mi sing nih toh amah dou ding a hong tuh, mi sing khat toh a tuah ngam ding leh ding louh, mi dong lou ding?

³²Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.

³²Huchi a hihkei vanglakleh, kumpipa dang tuh gamla pia a om laiin, kituahna lam thuchiam ngen dingin palai a sawl ding.

³³Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada viso, ką turi, negali būti mano mokinys”.

³³Huchi bangmahin, nou lakah kuapeuh a neih tengteng paisan lou tuh ka nungjui ahi theikei ding.

³⁴“Druska­geras daiktas. Bet jeigu druska netektų sūrumo, kuo ją reikėtų pasūdyti?

³⁴Chi a hoiha, himahleh, chi leng a pen khitin, bangin a hih-al nawn ding ua?Leia dingin a hoih kei; ekvum dingin leng a hoih sam kei; min a pai khia uh. Kuapeuh jakna dinga bil neiin ja hen, a chi a.

³⁵Ji nebetinka nei dirvai, nei mėšlui; ją išmeta laukan. Kas turi ausis klausyti­teklauso!”

³⁵Leia dingin a hoih kei; ekvum dingin leng a hoih sam kei; min a pai khia uh. Kuapeuh jakna dinga bil neiin ja hen, a chi a.