¹Jėzus kalbėjo savo mokiniams: “Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam, per kurį jie ateina.

¹Huan, Jesun, a nungjuite kiangah, Puknate omlou thei ahi kei; himahleh, pukna omsakpa tung a gik hi:

²Jam būtų geriau, jei ant kaklo užkabintų girnų akmenį ir įmestų jūron, negu jis papiktintų nors vieną iš šitų mažutėlių.

²Hiai mi neute laka khat leng hihpuk sangin, a hihpuk ding ngawngah buh gawi janna suang ok sakin, tuipi ah khiakin omleh, amah a dingin a hoihzo ding.

³Saugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam.

³Pilvang un, na unauin thil a hih khelh leh taihilh in; a kisik leh, ngaidam in.

⁴Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: ‘Atgailauju’,­atleisk jam”.

⁴Ni khatin na tungah sagih vei thil hihkhialin sagih vei, ka kisik, chia, nang lama a hongkihei nawn leh, na ngaidam ding ahi, a chi a.

⁵Apaštalai tarė Viešpačiui: “Sustiprink mūsų tikėjimą”.

⁵Huan, sawltakten, Toupa kiangah, Ka ginna uh khangsak in, a chi ua.

⁶O Viešpats atsakė: “Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, galėtumėte sakyti šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’,­ir jis paklausytų jūsų”.

⁶Huan, Toupan, Ankam tangkhat bang ginna na neih uleh, hiai singtheimukung kiangah, Na kibot inla, tuipi ah na kisuan in, na chi ding ua, na thu uh a mang mai ding.

⁷“Kas iš jūsų, turėdamas ariantį ar ganantį vergą, jam grįžus iš lauko, sakys: ‘Tuojau sėsk prie stalo’?

⁷Himahleh, nou lakah kuapeuhin lei letin hiam, belam chingin hiam sikha nei le uchinla, a hongvaipai takin, An honum pah aw, kua ahia nou lakah na chi ding?

⁸Argi nesakys jam: ‘Paruošk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kol aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi’?

⁸Ka nek ding honbawl sak inla, puan teng inla, ka neka ka dawn zoh masiah ka nek bawl in; huai khit chiangin nang na nein na dawn nake, na lak ua kua ahia na chi zo lou ding?

⁹Argi vergui dėkojama, kad jis atliko tai, kas jam liepta? Nemanau.

⁹Na thu bang ua a hih jiakin na sikha kiang uah kipah thu na gen ngei u hia?

¹⁰Taigi jūs, atlikę visa, kas jums pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką privalėjome padaryti’ ”.

¹⁰Huchi mahbangin nouleng na kiang ua thupiak tengteng banga na hih nung un, Sikha phatuam lou ka hi uh; kahih ding him uh ahi ka hih uh, chi un, a chi a.

¹¹Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.

¹¹Huan, hichi ahia, Jerusalem khuaa a pai sin lai in, Samari leh Galili gam a kheng a.

¹²Jam įeinant į vieną kaimą, Jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu

¹²Huan, koikhua hiama a lut dingin, mi phak ngenta, sawmin a nadawn ua, huaite tuh gamla takah a ding ua, huan, aw ngaihtakin,

¹³ir garsiai šaukė: “Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!”

¹³Jesu, Heutupa, ka tunguah zahngai in, a chi ua.

¹⁴Pamatęs juos, Jis tarė: “Eikite, pasirodykite kunigams!” Ir beeidami jie pasveiko.

¹⁴Huan, aman amau a muhin, a kiang uah, Siampute kiangah vakilak un, a chi a. Huan, hichi ahia, a pai lai un a hongsiangthou chiat ua.

¹⁵Vienas iš jų, patyręs, kad išgijo, sugrįžo atgal, garsiai garbindamas Dievą.

¹⁵Huan, a lak ua khatin dam chih a kitheih takin, aw ngaihtaka Pathian phat kawmin a kik nawnta a;

¹⁶Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.

¹⁶huan, a khebul ah a khupboha, a kipahthu a gena; huai mi tuh Samari mi ahi a.

¹⁷Jėzus paklausė: “Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni?

¹⁷Huchiin, Jesun a dawnga, Mi sawm hong siangta hilou na hi umaw? kuate koi ah?

¹⁸Ar neatsirado nė vieno, kuris grįžtų atiduoti Dievui garbę, išskyrus šitą svetimtautį?”

¹⁸Pathian phat dinga kik nawn, hiai theihlouhmi kia loungal kuamah muha om lou uhia? a chi a.

¹⁹Ir tarė jam: “Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave”.

¹⁹Huan, a kiangah, Thou inla, pai in; na ginna na dampih ahi, a chi a.

²⁰Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: “Dievo karalystė neateina regimai.

²⁰Huan, Pharisaiten Pathian gam hongtun hun ding a dot jiak un, a kiang uah, Pathian gam muh theihin a hongtung kei;

²¹Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų”.

²¹En un, hiai ah: hiam, Pam ah: hiam, a chi kei ding uh; ngai un, Pathian gam tuh na lak uah a om, a chi a, a dawnga.

²²Ir Jis tarė mokiniams: “Ateis dienos, kai norėsite išvysti bent vieną Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite.

²²Huan, nungjuite kiangah, Mihing Tapa damlai ni khawng ni khat bek na muh nop ni uh a hong om ding, himahleh na mu kei ding uh.

²³Jums sakys: ‘Žiūrėkite čia! Žiūrėkite ten!’­Nesekite jais ir neikite paskui juos.

²³Huan, na kiang uah, En un, pam ah: En un, hiai ah: a honchi ding ua; pai khe kei unla, amau leng jui kei un;

²⁴Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.

²⁴vannuai lehlama khua aphiata, vannuai lehlam tanphaa a vak zel bangin Mihing Tapa a hong niin a om ding ahi ngala.

²⁵Bet pirmiau Jis turės daug iškentėti ir būti šitos kartos atmestas.

²⁵Himahleh, huai main thil tamtak a thuak ding a, tulai khangthakte deihlouhin a omding ahi.

²⁶Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis.

²⁶Noa dam laia thil omdan bangin, Mihing Tapa a hongpai nawn hun chiangin a om sam ding.

²⁷Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino.

²⁷Noa longa a luta, tui a hongleta, a vekua a hihlup khit ni a tun masiah, a ne un a dawn ua, ji leh tain a kinei uh.

²⁸Taip pat buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė.

²⁸Huchi mahbangin Lota dam laiin a hongom a; a ne un a dawn ua, a lei un a juak ua, a suan un a lam uh;

²⁹O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus sunaikino.

²⁹himahleh, Sodom khua a kipan Lota a pawt niin vana kipanin mei leh kat a zu a, a vek un a hihlumta.

³⁰Šitaip bus ir tą dieną, kai pasirodys Žmogaus Sūnus.

³⁰Huchi mahbangin Mihing Tapa a hongkilak niin a om ding.

³¹Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo.

³¹Huai niin kuamah a sum in sunga oma, amah in tunga om, vala dingin kum kei heh; loua om leng pai kei hen.

³²Prisiminkite Loto žmoną!

³²Lota ji theigige un.

³³Kas stengsis išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas ją praras, tas atgaivins ją.

³³Kuapeuh a hin humbitna zongin a tan dinga kuapeuh a hin tanin a humbit ding.

³⁴Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas.

³⁴Ka hon hilh ahi, huai janin lupna khatah mi nih a om ding ua, khat lakin a om dinga, khat nutsiatin a om ding.

³⁵Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta.

³⁵Numei nih buh gawi janin a om ding ua, khat lakin a om dia, khat nutsiatin a om ding.

³⁶Du bus lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas”.

³⁶Pasal nih lou ah a om ding ua; khat lakin a om dia; khat nutsiatin a om ding, a chi a.Huan, amau, a kiangah, Toupa, koiah eita? a chi ua, a dong ua. Huan, aman a kiang uah, Saluang omna peuhah musane leng a kikhawm ding uh, a chi a.

³⁷Tada jie atsiliepė: “O kurgi, Viešpatie?” Jis atsakė: “Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai”.

³⁷Huan, amau, a kiangah, Toupa, koiah eita? a chi ua, a dong ua. Huan, aman a kiang uah, Saluang omna peuhah musane leng a kikhawm ding uh, a chi a.