¹Vieną iš tų dienų Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant Evangeliją, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų su vyresniaisiais

¹Huan, ni khat tuh Pathian biakina mite thu a hilh a, Tanchin Hoih a genlaiin, siampu liante, laigelhmite, upate toh, a kiangah ahongpai guih ua;

²ir klausė Jį: “Pasakyk mums, kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė šitą valdžią?”

²huan, a kiangah, Kua thuin ahia hiai thil na hih? Kuan ahia thu honpia? honhilh in, chiin, a gen ua.

³Jis jiems tarė: “Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, ir atsakykite man:

³Huan, aman, a kiang uah, Ken leng thu kam khat kon dong sam ding; honhilh un,

⁴ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?”

⁴Johan baptisma vana kipan hia, mihinga kipan? a chi a, a dawnga.

⁵Jie svarstė tarpusavyje: “Jei pasakysime­iš dangaus, Jis mus klaus: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’

⁵Huan, a kingaihtuah ua, Vana kipan, chi lehang, Bangdia amah ginglou? honchi thepthup ding.

⁶O jei sakysime­iš žmonių, visa minia užmėtys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas”.

⁶Huan, Mihinga kipan, chi lehang, mi tengtengin suangin a hondeng ding uh; Johan jawlnei a hih a thei ngal ua, a chi ua.

⁷Ir jie atsakė, kad nežino iš kur.

⁷Huchiin, a dawng ua, Koia kipan ahia ka theikei uh, a chi ua.

⁸Tada Jėzus jiems tarė: “Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau”.

⁸Huan, Jesun a kianguah, Ken leng kua thuin ahia hiai thil ka hih, ka honhilh sam kei ding, a chi a.

⁹Jis pradėjo pasakoti žmonėms tokį palyginimą: “Vienas žmogus pasodino vynuogyną, išnuomojo jį vynininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur.

⁹Huan, mipite kiangah hiai gentehna agen a; Kua hiamin grep huan a bawla, a loukemte kiangah khohloh dingin a pia a, sawtpi tam dingin gam dangah a hohta a.

¹⁰Atėjus metui, jis nusiuntė pas vynininkus tarną, kad tie jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Tačiau vynininkai sumušė jį ir paleido tuščiomis.

¹⁰Huan, a loh hunin huana gah tanding a na piak ding un loukemte kiangah sikha khat a sawl a; himahleh, loukemten a na vua ua.

¹¹Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą jie sumušė, išjuokė ir paleido jį tuščiomis.

¹¹Huan, sikha dang a sawl nawna; huai leng a na von awn jel ua, zumhuai piin a na bawl ua, khutvuakin a paisak nawnta uh.

¹²Tuomet jis pasiuntė dar trečią, bet jie ir šitą sužeidę išvarė.

¹²Huan, a thumna a sawl nawn a; huai leng a na hihliam ua a pai kheta uhi.

¹³Tada vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų, gal pamatę jie gerbs jį?’

¹³Huan, grep huan neipan, Bang chin ka hih dia? Ka tapa deihtak ka sawl mai ding; amah a nazah khamoh kei ding uh, a chi a.

¹⁴Bet, išvydę sūnų, vynininkai ėmė tartis tarpusavyje: ‘Tai paveldėtojas. Užmuškime jį, kad mums atitektų palikimas’.

¹⁴Himahleh loukemten amah a namuh tak un, Hiai gouluah dingpa tuh ahi, that ni, huchiin, a gou ei ading ahi ding, chiin, a kihou ua.

¹⁵Jie išmetė jį iš vynuogyno ir nužudė. Ką gi su jais darys vynuogyno savininkas?

¹⁵Huchiin, grep huan apat a pai khia ua, a hihlumta uh. Huan, grep huan neipan amau bang a lohta dia le?

¹⁶Jis ateis ir išžudys tuos vynininkus, o vynuogyną atiduos kitiems”. Tai girdėjusieji tarė: “Tenebūna šitaip!”

¹⁶Loukemten a honghihmang dia, huan grephuan tuh mi dangte a pe ding, a chi a. Huan, huai ajak un, huai tel jaw tungkei leh: a chi ua.

¹⁷Bet Jėzus, pažvelgęs į juos, paklausė: “O ką reiškia Rašto posakis: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu?’

¹⁷Humahleh, aman amaute a en a, Ahihleh hiai thu a gelh uh bang ahia? In lamte suang deih louhpen, huai mahmah a ninga suang phatuampen a honghita, chih.

¹⁸Kas tiktai kris ant šito akmens, suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins”.

¹⁸Kuapeuh huai suang tunga puk tuh a kitat gawp ding; a delh khak houh a gawi jan ding, a chi a.

¹⁹Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai norėjo dar tą pačią valandą Jį suimti, bet bijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas.

¹⁹Huan, huchih lai takin laigelhmite leh siampu lalten mat a tum ua; himahleh, mipi a lau ua; huai a genteh thu amau demin a gen chih a thei ngal ua.

²⁰Jie patys atidžiai Jėzų stebėjo ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį Jo žodį, galėtų Jį atiduoti valdytojui nuteisti ir nubausti.

²⁰Huan, gam ukpa vaihawmna leh thuneihnaa a piak theihna dingun, a thu gen khelh la dingin, amah a tang gige ua, enkhia, mi hoih banga omkhempeuhte asawl ua.

²¹Taigi jie klausė Jį: “Mokytojau, mes žinome, kad Tu kalbi ir mokai teisingai. Tu neatsižvelgi į asmenis, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa.

²¹Amau, a kiangah, Sinsakpa, diktakin thu na genin nahilh jela, kuamah khentuam louin chih taktakin Pathian lam thu na hilh jel ka thei uh.

²²Ar reikia mums mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?”

²²Kaisar kianga siah ka piak uh siang hia sianglou? chiin, a dong ua.

²³Suprasdamas jų klastą, Jis tarė jiems: “Kodėl spendžiate man pinkles?

²³Himahleh aman a zekhem uh a thei a, a kiang uah,

²⁴Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?” Jie atsakė: “Ciesoriaus”.

²⁴Makhai honlak un, Kua lim leh kuamin ahia tuang? a chi a. Huan, amau, Kaisar-a, a chi ua.

²⁵Tada Jis jiems tarė: “Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo­Dievui”.

²⁵Huan, aman, a kiang uah, A hih nung, Kaisar thilte Kaisar kiangah pia unla, Pathian thilte Pathian kiangah peta unla, a chi a.

²⁶Taip jie nesugebėjo žmonių akivaizdoje sugauti Jo kalboje. Stebėdamiesi Jo atsakymu, jie nutilo.

²⁶Huchiin, mipi maa a thu gen khelh lak ding amu kei ua; a dawnna tuh lamdang a sa mahmah ua, a dai dide uh.

²⁷Pas Jį atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė:

²⁷Huan, Saddukai, thohnawnna a om kei chite laka mi kuate hiam a kiangah a hong ua; a kiangah,

²⁸“Mokytojau, Mozė mums parašė: jei kieno brolis, turėdamas žmoną, mirtų bevaikis, tada jo brolis tegul veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių.

²⁸Sinsakpa, Mosiin, kuapeuh a unaupanin ji nei henla, ta neilouin si leh, a ji luahin, a unaupa dingin chi a suah sakding ahi chih, hon gelh sak ahi.

²⁹Taigi buvo septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis.

²⁹A hi, sal sagih a om ua; upapenin ji a nei a, ta neilouin a si a.

³⁰Ją vedė antrasis ir taip pat mirė bevaikis.

³⁰A nihnain a luah a; tunmnain a luah nawna;

³¹Paskui ją vedė trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir jie mirė, nepalikdami vaikų.

³¹huchi chiatin sagihte ta neilouin a si jel uh.

³²Po jų visų numirė ir ta moteris.

³²Huai zohin, numei leng a sita a.

³³Kurio gi žmona ji bus prisikėlime? Juk ji buvo visų septynių žmona!”

³³Tua chiangin, thohnawn hun chiah a kuapen ji ahi dia? amau sagihten jiin a nei chiat ngal ua, chiin a dong ua.

³⁴Jėzus jiems atsakė: “Šio pasaulio vaikai veda ir teka,

³⁴Huan, Jesun a kiang uah, Tulai mite ji leh tain a kinei jel ua;

³⁵o kurie pasirodys verti pasiekti aną pasaulį ir mirusiųjų prisikėlimą, tie neves ir netekės.

³⁵himahleh, huai hun chia tel tak ding leh, misi laka pat thohnawnna tang taka seh peuhte, ji leh tain a kinei nawn ta kei ding uh;

³⁶Jie taip pat nebegalės ir mirti, nes, būdami prisikėlimo vaikai, bus lygūs angelams ir bus Dievo vaikai.

³⁶sih leng a si nawn theita kei dinguh, angelte banga om ding ahi ngal ua; thohnawnna tate a hih jiak un, Pathian tate ahi ding uh.

³⁷O kad mirusieji prisikels, nurodė ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina ‘Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu’.

³⁷Misi kaihthohin a om ding uh chih Mosiin leng, Loubuk thu a, Toupa tuh Abraham Pathian, Isaak Pathian, Jakob Pathian, a chih laiin, a thei sak hi.

³⁸Taigi Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi Jam gyvena”.

³⁸Amah misi Pathian ahi keia, mihing Pathian ahi jaw; amah ngaihin mi tengteng a hing vek ngal ua, a chi a.

³⁹Tada kai kurie Rašto žinovai atsiliepė: “Mokytojau, Tu gerai pasakei!”

³⁹Huan, laigelhmite khenkhatin, Sinsakpa, na gen dik ngei e, a chi ua, a dawng ua.

⁴⁰Ir daugiau jie nedrįso nieko Jo klausti.

⁴⁰Thu dang a dong ngam nawn ngal kei ua.

⁴¹Jis paklausė jų: “Kodėl sakoma, jog Kristus esąs Dovydo Sūnus?

⁴¹Huan, aman, a kiang uah, Kris David tapa ahi chih bangchidana chi thei uh ahia?

⁴²Juk pats Dovydas Psalmių knygoje sako: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje,

⁴²Sam laibu ah David mahmahin, Toupan, ka Toupa kiangah, ka taklam a tu in,

⁴³kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.

⁴³Na melmate na khepek ngakna dia ka bawl masiah, a chi, a chi a.

⁴⁴Taigi Dovydas vadina Jį Viešpačiu,­kaip tada Jis gali būti jo Sūnus?”

⁴⁴Huchiin Davidin amah Toupa a chi ngala, bang chin ahia a tapa a hih theih? a chi a.

⁴⁵Visiems žmonėms girdint, Jėzus tarė savo mokiniams:

⁴⁵Huan, mi tengteng theihin a nungjuite kiangah, Laigelhmite lakah pilvang un;

⁴⁶“Saugokitės Rašto žinovų, kurie mėgsta vaikščioti ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose bei garbės vietas pokyliuose.

⁴⁶amau puannak tual silha vak a ut uh, dawl mun ah chibai buk bang, kikhopna inah tutphah hoihpente bang ankuang luina ah mun hoihpente bang a deihtuam nak uh hi;meithaite inte a negai ua, mi khemna dingin sawt pipi a thum uh. Huaiten siam louh anak tan semding uhi, a chi a.

⁴⁷Jie suryja našlių namus ir dedasi kalbą ilgas maldas. Jie gaus dar didesnį pasmerkimą”.

⁴⁷meithaite inte a negai ua, mi khemna dingin sawt pipi a thum uh. Huaiten siam louh anak tan semding uhi, a chi a.