¹Artėjo Neraugintos duonos šventė, vadinama Pascha.

¹Huan, tanghou silngou sohlouh ankuanglui, Paikan Ankuanglui kichi a naita a.

²Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo nužudyti Jėzų, nes bijojo žmonių.

²Huan, siampu liante leh laigelhmiten a hihlupna dan a zong ua, vantang lah a kihta ngal ua.

³O šėtonas įėjo į Judą, vadinamą Iskarijotu, vieną iš dvylikos.

³Huan, sawm leh nihte lak a pang, Juda, Iskariot kichi sungah Setan a lut a.

⁴Tas nuėjęs tarėsi su aukštaisiais kunigais ir sargybos viršininkais, kaip Jį išduoti.

⁴Huchiin, amah a vapaia, a kiang ua juausana mat sak theihna dingdan siampu liante leh heutute a vakihoupih a.

⁵Šie apsidžiaugė ir sutarė duoti jam pinigų.

⁵Huan, amau a kipak mahmah ua, a kiangah dangka piak achiamta uhi.

⁶Judas pažadėjo ir ieškojo progos išduoti jiems Jėzų, miniai nematant.

⁶Huan, aman lem a sa a, mipi om louh kala juausana matsakna lemtang a zongta a.

⁷Atėjo Neraugintos duonos diena, kada reikėjo pjauti Paschos avinėlį.

⁷Huan, tanghou silngou soh louh ni, Paikan Ankuangluina belamnou gohna ding ni, a hongtungta a.

⁸Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: “Eikite ir paruoškite mums valgyti Paschą”.

⁸Huchiin, Jesun, Peter leh Johan a sawla, Paikan Ankuang lui i nek dingin hon va hih sak un, chiin.

⁹Jie paklausė: “Kur nori, kad paruoštume?”

⁹Huan, amau, a kiangah, Koiah vahih le ung na ut a? a chi ua.

¹⁰Jis atsakė: “Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis įeis,

¹⁰Huan, aman, a kiang uah, Ngai un, khopia na lut un, pasal, bela tui puain hontuak dinga, a lutna in ah juilut un.

¹¹ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur svečių kambarys, kuriame galėčiau su mokiniais valgyti Paschą?’

¹¹Huan, inneipa kiangah, Sinsakpan, Ka nungjuite toh paikan ankuang ka nekna dinguh, mikhual indan koilai ahia? honchi hi, nachi ding uh.

¹²Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite”.

¹²Huchiin, aman indan tungnung za pi, van omsa, a honensak ding; huaiah hih un, achi a.

¹³Nuėję jie rado viską, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.

¹³Huan, a hohta ua, a kiangua a gen bang takin a muta ua; huan, Paikan Ankuang avabawl uh.

¹⁴Atėjus metui, Jis sėdo prie stalo, ir dvylika apaštalų drauge su Juo.

¹⁴Huan, a nek a honghunin, aman an a um a, a sawltakten a umpih sam uhi.

¹⁵Ir Jis tarė jiems: “Trokšte troškau valgyti su jumis šią Paschą prieš kentėdamas.

¹⁵Huan, a kiang uah, Ka thuak ding ka thuak main hiai Paikan Ankuang honnek pih ka ut mahmah ahi.

¹⁶Sakau jums, nuo šiol daugiau jos nebevalgysiu, kol ji išsipildys Dievo karalystėje”.

¹⁶Ka honhilh ahi, hiai tuh Pathian gama a taktak a hih ma siah, ka ne nawnta kei ding hi, a chi a.

¹⁷Paėmęs taurę, Jis padėkojo ir tarė: “Imkite ir dalykitės.

¹⁷Huan, nou a la a, kipah thu a gen khitin, Hiai la unla, kihawm un;

¹⁸Sakau jums: Aš nebegersiu vynmedžio vaisiaus, kol ateis Dievo karalystė”.

¹⁸ka honhilh ahi, tuban Pathian gam a hongtun masiah grep gui gah tui ka dawn nawnta kei ding, a chi a.

¹⁹Ir, paėmęs duoną, Jis padėkojo, laužė ją ir davė jiems, sakydamas: “Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui”.

¹⁹Huan, tanghou a laa, kipahthu a gen khitin a balkhama, a kiang uah a piaa, Hiai ka sapum ahi, na sik ua piakding tuh ahi; keimah theihgigena in hiai hihjel un, achi a.

²⁰Lygiai taip po vakarienės Jis paėmė taurę, sakydamas: “Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.

²⁰Huan, nitakan nek zohin huchi mahbangin nou a laa, Hiai nou ka sisana thukhun thak tuh ahi, na sik ua pawt ding tuh.

²¹Bet štai mano išdavėjo ranka yra kartu su manąja ant stalo.

²¹Himahleh, ngai un, juausana honmansak dingpa khut ka kiangah dohkan tungah a om ngala.

²²Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip Jam paskirta, bet vargas tam žmogui, kuris Jį išduoda!”

²²Mihing Tapa seh bang in a pai ding ahi himahleh, juausana mansakdingpa mihing tung a gik hi! a chi a.

²³Tada jie pradėjo klausinėti vienas kito, kas gi iš jų yra tas, kuris tai padarys.

²³Huan, amau lak uah huchibang thil hih ding kua ahi dia le? chiin, a kidongta ua.

²⁴Tarp jų taip pat kilo ginčas, kuris iš jų turėtų būti laikomas didžiausiu.

²⁴Huan, a lak uah kuapen ahia thupipena a seh, chih thu ah, kiselna a hongpawt a.

²⁵Bet Jėzus jiems pasakė: “Pagonių karaliai viešpatauja jiems ir tie, kurie juos valdo, vadinami geradariais.

²⁵Huan, aman, akiang uah, Jentel kumpipate a tunguah a lal gige uh a, a tungua thuneite Nu leh Pa, a chi gige uh.

²⁶Jūs taip nedarykite. Kas didžiausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o vadovaujantis tebūnie kaip tarnas.

²⁶Himahleh, nou jaw huchibang na hi kei ding uh; na lak ua thupipen nau jaw bangin om henla, makai pen na sempen bangin om jaw heh.

²⁷Katras yra didesnis­kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi? O Aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.

²⁷Kua ahia thupi jaw, an um hia, anpepa? An um hi lou hia? Himahleh kei jaw na lak uah nasempa bangin ka om hi.

²⁸Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose,

²⁸Zeetna ka tuah sung noute kei honom pihte na hi uh;

²⁹todėl Aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra skyręs Tėvas,

²⁹huchiin, kei ka Pan gam a honseh sak bangin gam ka honseh sak ahi.

³⁰kad mano karalystėje jūs valgytumėte ir gertumėte už mano stalo ir sėdėtumėte sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių”.

³⁰Ka gama ka dohkana na nek ua na dawn theihna ding un; huchiin, Israel nam sawm leh nam nih vaihawm sakin laltutphah ah na hongtu ding uhi.

³¹Ir Viešpats tarė: “Simonai, Simonai! Štai šėtonas prašė persijoti jus tarsi kviečius.

³¹Simon, Simon, ngaiin, Setanin buh sep banga a honsep theihna dingin, noute honngen eive;

³²Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!”

³²himahleh, na ginna a man louhna din ka honthum sak ahi; na kihei nawn chiangin nang na unaute hihkipin, a chi a.

³³Petras atsiliepė: “Viešpatie, aš pasiruošęs kartu su Tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į mirtį!”

³³Huan, aman, a kiangah, Toupa, na kiangah suangkulh ah leh sihna ah leng pai sam ngap ka hi, a chi a.

³⁴Bet Jėzus atsakė: “Sakau tau, Petrai: dar šiandien, gaidžiui nepragydus, tu tris kartus išsiginsi, kad mane pažįsti”.

³⁴Huan, aman, Peter, ka honhilh ahi, na hontheihna ah thum vei non kitheihmohbawl masiah tuniin ak a khuang kei ding, a chi a.

³⁵Jis paklausė juos: “Ar jums ko nors trūko, kai buvau jus išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be sandalų?” Jie atsakė: “Nieko”.

³⁵Huan, a kiang uah, Dangka ip lou a, kawljal loua, khedap loua ka honsawl khiakin bang na tasam ua? a chi a. Huan, amau, Bangmah, a chi ua.

³⁶Tada Jis jiems tarė: “Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka.

³⁶Huan, aman, a kiang uah, Tun jaw dangka ip neiin keng henla, kawljal toh, kuapeuh temsau neilouin a puan juak henla, lei hen.

³⁷Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: ‘Jis buvo priskaitytas prie piktadarių’; tai, kas man nustatyta, jau eina į pabaigą”.

³⁷Ka honhilh ahi, Amah talekte lakah sim tel ahi, chih gelh ka tungah a hongtung ahi; ka tungtang hiai thu tungkim ngei ding ahi ngala, a chi a.

³⁸Jie tarė: “Viešpatie, štai čia du kalavijai!” Jis atsakė: “Gana!”

³⁸Huan, amau, Toupa, en dih, hiah temsau nih a om, a chi ua. Aman, a kiang uah, A hun, a chi a.

³⁹Išėjęs iš ten, Jis, kaip buvo pratęs, pasuko į Alyvų kalną. Paskui Jį nuėjo ir mokiniai.

³⁹Huan, amah a pawta, a ngeina danin Oliv tangah a hohta a; nungjuiten leng a jui uh.

⁴⁰Atėjus į vietą, Jis tarė jiems: “Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!”

⁴⁰Huan, a mun a vatun un, a kianguah, khemnaa nalut louhna dingun, thum un, a chi a.

⁴¹Ir Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis:

⁴¹Huan, suanga den phak tan khawngah a vapai tuamta a;

⁴²“Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!”

⁴²Huan, a khukdin a, a thum a, Pa, hoih na sak leh hiai nou ka kianga pan la suan in; himahleh kei thu hi lou in, nangmah thuthu hi jaw hen, a chi a.

⁴³Jam pasirodė iš dangaus angelas ir Jį sustiprino.

⁴³Huan, van a kipanin angel khat a hihhat dingin a kiangah a hongkilaka.

⁴⁴Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.

⁴⁴Huan, a gim mahmaha, phatuamngai nawnsemin a thum a; a kho-ul tuh, si bangin mal liantak takin lei ah a tak khe ta a.

⁴⁵Atsikėlęs po maldos, Jis atėjo pas mokinius ir rado juos iš sielvarto užmigusius.

⁴⁵Huan, a thum khita a thohin, nungjuite kiangah a honga, a lungkham jiakun a na ihmu uh a mu a;

⁴⁶Jis tarė jiems: “Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!”

⁴⁶huan, a kiang uah, Bangdia ihmu na hi ua? Khemnaa na lutlouhna dingun thou unla, thum un, a chi a.

⁴⁷Jam dar tebekalbant, štai pasirodė minia, o priekyje­vienas iš dvylikos, vadinamas Judu. Jis priėjo prie Jėzaus Jo pabučiuoti.

⁴⁷Huan, a gen laitakin, ngai dih, mipi a hong ua, sawm leh nihte laka tel Juda a chih un a ma uh a kaia; huan, tawp tumin Jesu a honjuan a.

⁴⁸Jėzus jam tarė: “Judai, pabučiavimu išduodi Žmogaus Sūnų?”

⁴⁸Himahleh, Jesun, a kiang ah, Juda, Mihing Tapa tawpa mansak ding na hi maw? achia a.

⁴⁹Esantieji su Juo, matydami, kas bus, paklausė: “Viešpatie, gal mums kirsti kalaviju?”

⁴⁹Huan, a kima miten thil hongtung ding a theih un, Toupa, temsauin ka sat ding uam? a chi ua.

⁵⁰Vienas iš jų smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį.

⁵⁰Huan, a lakua kuahiamin Siampu Lianpen sikha a sata, a bil taklam a sat khiak saka.

⁵¹Bet Jėzus sudraudė: “Liaukitės! Užteks!” Ir palietęs tarno ausį, išgydė jį.

⁵¹Huan, Jesun, Hih nawn ken, a chi a. Huan, a bil tuh a khoiha, a hihdamta hi.

⁵²Atėjusiems aukštiesiems kunigams, šventyklos apsaugos viršininkams ir vyresniesiems Jis pasakė: “Kaip prieš plėšiką išėjote prieš mane su kalavijais ir vėzdais.

⁵²Huan, Jesun, a kianga hong siampu liante Pathian biakin heutute leh upate kiangah, Temsau khawng, khetbuk khawng keng in, suamhat man ding bang hialin na hong pawt uh ahi maw?

⁵³Kai buvau kasdien su jumis šventykloje, jūs nepakėlėte prieš mane rankos. Bet ši valanda jūsų, tamsos valdžia”.

⁵³Pathian biakina na kiang ua ni tenga ka om lai khawnga honmat tumin non sawk ngal kei ua; himahleh tu na tat hun uh ahi, mial thuneihna toh, a chi a.

⁵⁴Suėmę Jėzų, jie nusivedė Jį ir atvedė į vyriausiojo kunigo namus. Petras sekė iš tolo.

⁵⁴Huan, a man ua, a pi ua, Siampu Lianpen in ah a pi lut tau a.

⁵⁵Susikūrę ugnį kiemo viduryje, jie susėdo. Petras atsisėdo kartu.

⁵⁵Huan, Peterin gamlapia kipanin a juia. Huan, in huangsung intual ah mei a chih ua, a tu khawm ua, Peter a lak uah a vatu sam hi.

⁵⁶Viena tarnaitė, pamačiusi jį sėdintį prieš šviesą, įsižiūrėjo ir tarė: “Ir šitas buvo kartu su Juo”.

⁵⁶Huan, mei vaka a tutlaiin nungak kuahiamin a mu a, a en nilouh a, Hiai mi leng a kianga om ahi, a chi a.

⁵⁷Bet jis išsigynė, sakydamas: “Moterie, nepažįstu Jo!”

⁵⁷Aman bel, Numei, amah ka theikei, chiin a kitheihmohbawla.

⁵⁸Truputį vėliau kažkas kitas, jį pamatęs, tarė: “Ir tu esi iš jų”. Petras atsakė: “Ne, žmogau, nesu!”

⁵⁸Huan, a denchiang deuhin midangin a hongmu nawna, Nang leng a lak ua mi na hi ve, a chi a. Peterin bel, Mihing aw, ka hi kei, a chi a.

⁵⁹Maždaug po valandos dar vienas ėmė tvirtinti, sakydamas: “Tikrai šitas buvo su Juo! Juk jis galilėjietis!”

⁵⁹Huan, dak kal khat phial nungin, mi dangin, hiai mi leng a kianga om ahi tham ve; Galili gama mi ahi vo oi, a chi chiltela.

⁶⁰Petras atsakė: “Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai”. Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys.

⁶⁰Huan, Peterin, Mihing aw, na thu gen ka theikei, a chi a. Huan, thakhatin, a pau lai takin ak a khuangta hi.

⁶¹Tada Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą. Ir Petras atsiminė Viešpaties žodį, kaip Jis buvo jam pasakęs: “Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”.

⁶¹Huan, Toupa a kihei a, Peter a ena. Huan, Peterin, Toupan, Tuniin ak a khuang main thum vei na honkitheihmohbawl ding, a kianga a chih thu a honthei khe nawnta a.

⁶²Petras išėjo laukan ir karčiai pravirko.

⁶²Huan, a pawta, a kap huphup.

⁶³Jėzų saugantys vyrai tyčiojosi iš Jo ir mušė.

⁶³Huan, Jesu Lenten nuihzabawlnan a zang ua, a sat ua,

⁶⁴Uždengę akis, jie daužė Jam per veidą ir klausinėjo: “Pranašauk, kas Tave užgavo!”

⁶⁴Huan, a mit a tuam ua, Gen in, kua ahia honsat? chiin, a dong uh.

⁶⁵Ir visaip kitaip jam piktžodžiavo.

⁶⁵Huan, thu dang tam piin leng a gensia un a kou uh.

⁶⁶Rytui išaušus, susirinko tautos vyresnieji, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai. Jie atvedė Jėzų į savo sinedrioną ir sakė:

⁶⁶Huan, khovak takin upahon, siampu liante leh laigelhmite, a hongkikhawmua, a vaihawm na uah a pi ua.

⁶⁷“Jei Tu Kristus, tai prisipažink mums!” Jėzus atsiliepė: “Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek netikėsite,

⁶⁷Kris na hih leh honhilh in, a chi ua. Huan, aman, a kiang uah: Honhilh mahleng na ging kei ding uh;

⁶⁸o jei paklausiu, man neatsakysite ir nepaleisite.

⁶⁸hondong lengleng, non dawng kei ding uh.

⁶⁹Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje”.

⁶⁹Himahleh, tuban siah Mihing Tapa Pathian thilhihtheihna taklamah a tu ta ding, a chi a.

⁷⁰Tuomet jie visi klausė: “Tai Tu esi Dievo Sūnus?” Jis atsakė: “Taip yra kaip sakote: Aš Esu!”

⁷⁰Huan, a vek un, Nang Pathian Tapa na hi maw leh? a chi ua. Huan, aman, a kianguah, Hi e, non chih bang un, a chi a.Huan, amau, Bang theihna dang i deih lai dia? ei mah mahin amah kamsuak i zata ve le, a chi ua.

⁷¹Tada jie tarė: “Kam dar mums liudijimas?! Juk mes girdėjome iš Jo paties lūpų!”

⁷¹Huan, amau, Bang theihna dang i deih lai dia? ei mah mahin amah kamsuak i zata ve le, a chi ua.