¹Kartą, kai minios veržėsi prie Jo klausytis Dievo žodžio, Jis stovėjo prie Genezareto ežero

¹Huan, hichi ahia, mipiin Pathian thu a ngaihkhiak ua, amah a boh huthut lai un, amah tuh Gennesaret dil gei ah a dinga.

²ir pamatė dvi valtis, stovinčias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus.

²Huan, dil geia long nih om a mua, himahleh nga manmite lah a pawt khia ua, a lente uh a sawp ua.

³Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, Jis paprašė truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties.

³Huchiin, long khat Simon-a pen ah a tuanga, a kiangah luigei akipan neukha tolh lut sak deuh a ngena. Huan, a tu a, long akipanin mipite thu a hilhta.

⁴Baigęs kalbėti, Jis tarė Simonui: “Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui”.

⁴Huan, thugen a tawpin, Simon kiangah, Li thuk lam naih unla, nga man dingin, na lente uh pai un, a chi a.

⁵Simonas Jam atsakė: “Mokytojau, visą naktį vargę, mes nieko nesugavome, bet dėl Tavo žodžio užmesiu tinklą”.

⁵Huan, Simonin a kiangah, Heutupa, gimtakin jankhuain ka pang ua, bangmah ka man kei ua, himahleh na thuin lente ka pai nawn ding leh, a chi a, a dawnga.

⁶Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net jų tinklas pradėjo trūkinėti.

⁶Huan, a paih uleh nga tampi tak a khuh ua, a lente uh tuh a kek iakkiaka.

⁷Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tie atplaukė ir pripildė žuvų abi valtis, kad jos beveik skendo.

⁷Huan, long danga om a lawmte uh amau honghuh dingin a khutvan ua. Huan, a hongpai ua, long nih tum phialphialin a sung dim tuaktuak uh.

⁸Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui po kojų, sakydamas: “Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš­nusidėjėlis!”

⁸Huan, Simon Peterin huai a muhin, Jesu khuk kiangah khupbohin, Toupa, honpai sanin, mikhial ka hi, a chi a.

⁹Mat jį ir visus draugus apėmė nuostaba dėl to valksmo žuvų, kurias jie sugavo;

⁹A nga mat u tuh amah leh a lawmten lamdang a sa mahmah ngal ua;

¹⁰taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė Simonui: “Nebijok! Nuo šiol žmones žvejosi”.

¹⁰Simon pawlte mah Zebedai Tapa Jakob leh Johanin leng lamdanga sa mahmah sam uh. Huan, Jesun, Simon kiangah, Lau ken, tuban siah mihing na manta ding, a chi a.

¹¹Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nusekė paskui Jį.

¹¹Huan, a longte uh luigei ah a tolh galkai ua, bangkim pai sanin amah tuh a juita uh.

¹²Jam esant viename mieste, atėjo vyras, visas raupsuotas. Pamatęs Jėzų, jis parpuolė ant žemės ir maldavo: “Viešpatie, jei nori, gali mane apvalyti!”

¹²Huan, hichi ahia, khua khata a omlaiin ngai dih, mi khat phak bop a oma, aman Jesu a na mu a, khupbohin Toupa, na ut leh non hihsiangthou thei, a chi a, a ngen ngutngut a.

¹³Jėzus, ištiesęs ranką, palietė raupsuotąjį ir tarė: “Noriu, būk švarus!” Ir iškart raupsai pranyko.

¹³Huan, aman a sawka, a khoiha, Ka ut, nanasiangthoutain, a chi a. Huan, thakhatin a phak tuh a hongbei pah hi.

¹⁴Jėzus jam liepė niekam šito nepasakoti: “Tik nueik, pasirodyk kunigui ir atiduok auką už pagijimą, kaip Mozės įsakyta, jiems paliudyti”.

¹⁴Huan, a kiangah, Kuamah hilh ken, a hihhangin siampu kiangah vakiensak inla, na sianhonna ding Mosi seh bangin lan in, mite theihchetna dingin, a chi a.

¹⁵Tačiau garsas apie Jį sklido vis plačiau, ir didelės minios rinkdavosi Jo pasiklausyti bei pagyti nuo savo ligų.

¹⁵Himahleh, a tanchin thu tuh a thang sansan a; mipi thupitak a thu za nuam leh a natnate uh hihdam utin a hongkikhawm kheukhou ua.

¹⁶O Jis pasitraukdavo į dykvietes melstis.

¹⁶Himahleh, amah tuh gamdaiah a tuam pai a, a thum hi.

¹⁷Vieną dieną, kai Jis mokė žmones, ten sėdėjo fariziejų bei Įstatymo mokytojų, susirinkusių iš visų Galilėjos ir Judėjos kaimų bei Jeruzalės. Ir ten buvo Viešpaties jėga, kad gydytų žmones.

¹⁷Huan, hichi ahia, huai lain, ni khat tuh, thu a hilh a. Huan, akiangah Pharisaite leh dan siam te tuin a om ua, huaite tuh, Galili leh Judia gam kho teng akipana hongpai ahi ua; huan mi hihdamna dingin Toupa thilhihtheihna a kiangah a om.

¹⁸Štai vyrai neštuvais atnešė paralyžiuotą žmogų. Jie bandė jį įnešti į vidų ir paguldyti priešais Jėzų.

¹⁸Huan, ngai dih, lupna toh mijaw khat a honjawng ua; a maa koih dingin jawn lut a tum ua.

¹⁹Nerasdami pro kur įnešti dėl žmonių gausybės, jie užlipo ant stogo ir, praardę jį, nuleido ligonį kartu su neštuvais žemyn ties Jėzumi.

¹⁹Huan, mipi jiakin jawn lutna dan a mu theikei ua, in tunga kipan, a lai takah, Jesu ma ah a lupna toh a khai khe suk ua.

²⁰Matydamas jų tikėjimą, Jis tarė: “Žmogau, tavo nuodėmės tau atleistos!”

²⁰Huan, a gindan uh a namuh in, a kiang ah, Mihing, na khelhnate ngaihdam a hita, a chi a.

²¹Tada Rašto žinovai ir fariziejai pradėjo svarstyti: “Kas per vienas šitas piktžodžiaujantis? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?”

²¹Huan, laigelh mite leh Pharisaiten, Pathian gensia hiai mi kua ahia? Pathian kia louin kuan ahia khelhnate ngaidam thei? chiin a ngaihtuah ua.

²²Jėzus, supratęs jų mintis, prabilo: “Kodėl taip svarstote savo širdyse?

²²Huchiin, Jesun a ngaihtuah uh a theia, a kiang uah, na lungtang uah bang na ngaihtuah ua?

²³Kas lengviau­ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės tau atleistos’, ar pasakyti: ‘Kelkis ir vaikščiok’?

²³Na khelhnate ngaihdam a hita, chih leh, Thou inla, khein paita in, chih, a koipen a gen nuam jaw a?

²⁴O kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint žemėje valdžią atleisti nuodėmes,­čia Jis tarė paralyžiuotajam,­sakau tau: kelkis, imk savo gultą ir eik namo!”

²⁴Abang abang hitaleh, khovelah Mihing Tapain khelhnate ngaihdam theihna a nei chih na theihna ding un a chi a, (Jaw kiangah) Thou inla, na lupna la inla, na in ah paiin, ka honchi, a chi a.

²⁵Tas tuojau atsikėlė jų akivaizdoje, pasiėmė neštuvus ir, šlovindamas Dievą, nuėjo namo.

²⁵Huchiin, a mit muh un a thou paha, a lupna a la a, Pathian phat kawmkawmin a in ah a paita.

²⁶Visi didžiai stebėjosi ir šlovino Dievą. Apimti baimės, jie kalbėjo: “Šiandien matėme stebinančių dalykų!”

²⁶Huan, a vek un lamdang a sa mahmah ua, Pathian a phat ua. Tuniin thillamdang pitak i mu hi, a chi ua, a lau mahmah uh.

²⁷Po to išėjęs Jis pastebėjo muitininką, vardu Levį, sėdintį muitinėje, ir jam tarė: “Sek paskui mane!”

²⁷Huan, huaite khitin a pawta, siahpiakna muna tu, siahkhonmi khat a min Levi a mu a; huan, a kiangah, Honjui in, a chi a.

²⁸Tas atsikėlė ir, viską palikęs, nusekė paskui Jį.

²⁸Huchiin, bangkim a paisana, a thou a, a juita.

²⁹Levis savo namuose iškėlė Jam didelį pokylį. Prie stalo susirinko gausus būrys muitininkų ir kitų svečių.

²⁹Huan, Leviin a in ah Jesu adingin ankuang thupitak a luia; huchiin, siahkhonmi midangte toh mi tampiin amau a umpih chiat ua.

³⁰Rašto žinovai ir fariziejai murmėjo ir prikaišiojo Jėzaus mokiniams: “Kodėl jūs valgote ir geriate su muitininkais ir nusidėjėliais?”

³⁰Huan, Pharisaite, a laigelhmite utoh a nungjuite tungah a phun ua, Bang dia siahkhonmite leh khialte kianga ne-a dawn na hi ua? a chi ua.

³¹Jėzus jiems atsakė: “Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams.

³¹Huan, Jesun, a kiang uah, Mi damtheiten daktor a kiphamoh kei ua, mi damtheilouten a kiphamoh jaw uh.

³²Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai”.

³²Mi diktatte sam dinga hongpai ka hi keia, mi khialte kisik dinga sam din hongpai ka hijaw, chi in a dawng hi.

³³Tada jie sakė Jam: “Kodėl Jono mokiniai dažnai pasninkauja ir meldžiasi, taip pat ir fariziejų mokiniai, o Tavieji valgo ir geria?”

³³Huan, amau a kiangah, Johan nungjuiten an a ngawl jel ua, a thum jel uh: Pharisai nungjuiten leng huchibang mahin a hih jel uh: himahleh, na nungjuiten a ne un a dawn gige uh, a chi ua.

³⁴Jėzus jiems atsakė: “Argi galite versti pasninkauti vestuvininkus, kol su jais yra jaunikis?

³⁴Jesun a kiang uah, Mou pimite kianga a pasal ding a om lai siah mou pimite na ngawl sak thei ngei ua hia?

³⁵Ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus”.

³⁵Himahleh apasal ding amau akipana pimang nite a hongtung dinga, huai ni chiangin jaw a ngawl ding uh, a chi a.

³⁶Jėzus dar pasakė jiems palyginimą: “Niekas neplėšia lopo iš naujo drabužio ir nesiuva jo ant seno. Nes ir naująjį jis suplėšytų, ir senajam netiktų lopas iš naujojo.

³⁶Huan, a kiang uah gentehna thu leng a gena: Kuamahin puan thak eu khiain puan lui a thuap ngei kei, thuap him taleh, a thakin a kaikek dia, a thak them leh a lui tuh a kituak tuan kei ding.

³⁷Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Jaunas vynas suplėšytų vynmaišius, pats ištekėtų, ir vynmaišiai niekais nueitų.

³⁷Huan, kuamahin uain thak savun uain thawl lui ah a thun ngei kei uh, thunta him le uleng, uain thakin savun thawlte a phukek dia, a bo dia, savun thawlte leng a se ding uh.

³⁸Jauną vyną reikia pilti į naujus vynmaišius, ir tada abeji išsilaiko.

³⁸Uain thak tuh savun uain thawl thakah a thun zo ding uh ahi.Huan, kuamah, uain lui na dawn khinin leng, a thak a duh pah kei hi; a lui a hoihjaw, a chi ngala, a chi hi.

³⁹Ir niekas, gėręs seno vyno, nenori jauno; jis sako: ‘Senasis geresnis!’ ”

³⁹Huan, kuamah, uain lui na dawn khinin leng, a thak a duh pah kei hi; a lui a hoihjaw, a chi ngala, a chi hi.