¹“Aš siunčiu savo pasiuntinį paruošti kelią pirma manęs. Viešpats, kurio jūs laukiate, ateis netikėtai į savo šventyklą. Štai Jis ateina, sandoros pasiuntinys, kuris jums patinka”,­sako kareivijų Viešpats.

¹Ngai in, ka sawltak ka honsawl, aman ka maah lampi a bawlkhol dinga huan TOUPA, na zon uh, a biakin ah thakhatin a hongpai ding; na kipahna uh, thukhun sawltak, ngai un, a hong hi, sepaihte TOUPAN a chi.

²Kas išsilaikys tą dieną ir kas ištvers, Jam pasirodžius? Jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas.

²Ahihhangin a hongpaina ni kuan a thuakzou thei dia? a honglat chiangin kua a ding dia? Amah lah hihsiangthou mi mei, leh sahbon bang ahi ngala.

³Jis ateis kaip sidabro ir aukso lydytojas ir apvalys Levio palikuonis, išgrynins juos kaip auksą ir sidabrą, kad aukotų Viešpačiui teisumo auką.

³Huchiin dangka hihsiangthoumi leh siangsakmi bangin a tu dinga Levi tapate a hihsiang dinga, dangkaeng leh dangka bangin amau a khuahsiang ding, huchiin diktatnain TOUPA kiangah thillatte a lan ding uhi.

⁴Tada Viešpačiui patiks Judo ir Jeruzalės aukos kaip praeityje.

⁴Huaichiangin Juda leh Jerusalem thillat, ni dang lai bang leh tanga kumte bangin TOUPA adingin a nuamta ding hi.

⁵“Aš ateisiu jūsų teisti ir nedelsdamas pasmerksiu žynius, svetimautojus, melagingai prisiekiančius, nusukančius samdinių algą, skriaudžiančius našles bei našlaičius, laužančius ateivių teises ir manęs nebijančius.

⁵Huan, vaihawmnaah na kiangah ka hongdinga; aisanmite kalhin, angkawmte kalhin, juaua kichiamte kalhin theihpihpa kin ka hi ding, a loh thua migoih nuaisiahte, meithai, nubeipabei, a thuneihna a kipan mikhual kai-heipa, kei hon kihtalou kalhin, sepaihte TOUPAN a chi.

⁶Aš esu Viešpats, Aš nesikeičiu, todėl jūs, Jokūbo vaikai, nebuvote sunaikinti.

⁶Kei TOUPA lah ka zulhzau ngal keia; huaijiakin Jakob tapate aw, halbeiin na om kei uh.

⁷Jūs jau nuo savo tėvų dienų palikote mano nuostatus ir jų nesilaikėte. Sugrįžkite pas mane, tai Aš sugrįšiu pas jus. Jūs sakote: ‘Kaip mums sugrįžti?’

⁷Na pipute uh damlaia kipan ka thusehte na kilehhei san ua, na jui kei uh. Ka kiangah hongkik unla, na kiang uah ka hongkik ding, sepaihte TOUPAN a chi. Himahleh nou, Koiah i kik ding ua? na chi ua.

⁸Ar gali žmogus apiplėšti Dievą? Tačiau jūs apiplėšėte mane. Jūs sakote: ‘Kaip mes apiplėšėme Tave?’ Dešimtinėmis ir aukomis!

⁸Min Pathian a lok diam? hinapiin lah non lok uh. Himahleh nou, Koiah kon lok ua eita? na chi ua. Sawm a khatte ah leh thillatah.

⁹Prakeikimas krinta ant jūsų, kadangi jūs, visa tauta, apiplėšėte mane.

⁹Hamsiatnaa hamsiat na hi uh; hiai nam pumpi mahmahin, kei no lok jiak un.

¹⁰Atneškite visas dešimtines į sandėlius, kad būtų maisto mano namuose, ir tuo išmėginkite mane,­sako kareivijų Viešpats.­Ar Aš neatversiu jums dangaus langų ir neišliesiu jums apsčiai palaiminimų?

¹⁰Ka in sunga an a hongom theihna dingin koihkhomna in ah sawmakhat a vekin honla lut un, huan huaiin kei honentel un, sepaihte TOUPAN a chi, a koihna ding dantan kiching om lou khopin van tohlette kon hongin, vualjawlna kon buakkhe kei na hiam.

¹¹Ar nesudrausiu kenkėjo, kad jis nesunaikintų jūsų laukų derliaus ir vynmedis neliktų be vaisių?­ sako kareivijų Viešpats.­

¹¹Huan negaimi pen nou jiakin ka sal dinga, na lei gahte uh a suse kei ding; na grepgui u leng lou ah a hun tun main a gah a kesak kei ding hi, sepaihte TOUPAN a chi.

¹²Tada visos tautos vadins jus palaimintais, nes būsite graži šalis,­ sako kareivijų Viešpats.­

¹²Huchiin nam tengtengin nang nuamsa a honchi ding ua; gam kipahhuai na hih ding jiak un, sepaihte TOUPAN a chi.

¹³Įžūlios yra jūsų kalbos prieš mane, tačiau jūs sakote: ‘Ką gi sakėme prieš Tave?’

¹³Kei dema na thut uh a khauh hi. TOUPAN a chi, Nou, koiah nang demin thu ka gen ua eita? na chi ua.

¹⁴Jūs sakėte: ‘Jokios naudos iš tarnavimo Dievui. Kas iš to, kad laikėmės Jo nuostatų ir vaikščiojome nuleidę galvas Viešpaties akivaizdoje?

¹⁴Pathian nasep a thawn ahi; a thupiak i zuih ua, suna puan silha sepaihte TOUPA maa i om uh bang a phatuama? na chi uh.

¹⁵Dabar mes vadiname laimingais išdidžiuosius. Jiems sekasi, nors jie elgiasi nedorai. Jie gundo Dievą, bet nebaudžiami’ ”.

¹⁵Huchiin tuin kisatheite nuamsa i chi ua; ahi; a gitlouhna nasemte tungdingin a om uh; ahi; Pathian a khem ua hotkhiakin a om uhi.

¹⁶Dievo bijantys kalbėjosi vienas su kitu. Viešpats stebėjo ir klausė. Buvo parašyta Jo akivaizdoje atminimo knyga apie tuos, kurie bijo Viešpaties ir gerbia Jo vardą.

¹⁶TOUPA kihtate a kihoupih ua; huchiin TOUPAN a ngaikhiaa, a jaa, a maah theihgigena laibu a kigelha, TOUPA kihtaa, a min ngaihtuahte a dingin.

¹⁷“Jie bus mano,­sako kareivijų Viešpats.­Tą dieną Aš padarysiu juos savo brangenybėmis. Aš jų gailėsiuos, kaip gailisi žmogus savo sūnaus, kuris jam tarnauja.

¹⁷Huan, amau keia ka hi ding ua, gou lamdang tak ka bawl ni chiangin, sepaihte TOUPAN a chi; huchiin amau ka hawi dia, min a nasem amah tapa a hawi bangin.Huai hun chiangin na hong kihei ding ua, diktatte leh giloute, PAthian nasem leh amah nasem lou na khen ding uhi.

¹⁸Tada jūs matysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp to, kuris tarnauja Dievui, ir to, kuris Jam netarnauja”.

¹⁸Huai hun chiangin na hong kihei ding ua, diktatte leh giloute, PAthian nasem leh amah nasem lou na khen ding uhi.