¹Iki Paschos ir Neraugintos duonos šventės buvo likę dvi dienos. Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo klasta suimti Jėzų ir nužudyti.

¹Huan, ni nih nungin Paikan Ankuangluina leh Tanghou silngou sohlouh Ankuangluina om ding ahi a; siampu liante leh laigelhmiten, amah zekhema, mana, a hihlup theihna dingdan a zongzong ua;

²Bet jie sakė: “Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio”.

²himahleh, Ankuanglui sungin hi keiheh, huchilouin jaw vantang lakah buaina a hongom kha ding, a chi ua.

³Jėzui esant Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, ir sėdint prie stalo, atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus gryno nardo tepalo indu. Sudaužiusi indą, ji išpylė tepalą Jam ant galvos.

³Huan, Bethani khuaa phak Simon ina a om laia, ankuang a um laiin numei khat, alabaster bawma spiknardi thau gimlim man tampi tawiin a honga, a bawm tuh a hihkhama, a lu ah a sungta a.

⁴Kai kurie ten esantys pasipiktino ir kalbėjo vienas kitam: “Kam toks tepalo eikvojimas?

⁴Himahleh, khenkhat tuh a lunghita kei ua, Bang dinga thau gimlim hihmang mawkmawk ahia?

⁵Juk jį buvo galima parduoti daugiau negu už tris šimtus denarų ir pinigus išdalyti vargšams!” Ir jie murmėjo prieš tą moterį.

⁵Hiai thau makhai za thum sanga tamjawa juaka, mi gentheite kianga piak theih ahi ngala, a chi ua. Huchiin, a tungah a phunta uh.

⁶Bet Jėzus atsiliepė: “Palikite ją ramybėje! Kam ją skaudinate? Ji man padarė gerą darbą.

⁶Jesun tuh, Hih hen aw; bangdia va hihbuai na hi ua? ka tungah thil hoihtak a hih ahi.

⁷Vargšų jūs visuomet turite su savimi ir, kada tik panorėję, galėsite jiems gera daryti, o mane ne visuomet turėsite.

⁷Mi gentheite chiklaipeuhin leng na kiang ua om ahi ua, na ut hun peuh un na hehpih thei ngal ua; kei bel chiklaipeuha na kiang ua om gige ding ka hi kei.

⁸Ji padarė, ką galėjo. Ji iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms.

⁸A hihtheih khamkham a hih ahi; ka sapum vui dinga thau nuh khol ahi.

⁹Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė”.

⁹Huchiin, chihtaktakin ka honhilh ahi, khovel tengteng koipeuhah leng Tanchin Hoih a kigenna ah hiai meithai thilhih leng amah theihgigena dingin a kigen jel ding hi, a chi hi.

¹⁰Judas Iskarijotas, vienas iš dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus išduoti Jėzų.

¹⁰Huan, Juda Iskariot, sawm leh nihte laka khatin, Jesu a kiang ua juausana a matsak theihna dingin siampu liante kiangah a vahoha.

¹¹Tai išgirdę, jie apsidžiaugė ir pažadėjo jam pinigų. Jis ėmė ieškoti progos Jėzų išduoti.

¹¹Huan, amau a jak tak un a kipak mahmah ua, a kiangah dangka piak achiamta uh. Huchiin, juausana matsakna dingdan lemtang a zongta hi.

¹²Pirmąją Neraugintos duonos dieną, kada pjaunamas Paschos avinėlis, mokiniai klausė Jėzų: “Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?”

¹²Huan, Tanghou Silngou-sohlouh ni, ni masapen, Paikan Ankuangluina belamnou a goh jelna ni uah, a nungjuiten a kiangah, Paikan Ankuanglui na nek theihna dingin koiah ahia vabawl le ung na ut? a chi ua.

¹³Jis pasiunčia du mokinius, tardamas: “Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį

¹³Huchiin, a nungjuite laka mi nih a sawla, a kiang uah Khopi ah valut unla, huai ah pasal bela tui pua in hontuak dia; amah jui un.

¹⁴ir, kur jis įeis, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: kur yra svečių kambarys, kuriame su savo mokiniais galėčiau valgyti Paschą?’

¹⁴Huan, a lutna peuhah, huai intekpa kiangah, Sinsakpan, Ka nungjuite toh Paikan Ankuang ka nek na ding uh, ka mikhual indan koilai ahia? a chi, na chi ding uh.

¹⁵Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite mums”.

¹⁵Huchiin, amahmahin dantan tungnung za tak, van omsa, mansa dimdiam a honensak dia; huai ah eia dingin bawl un, a chi a.

¹⁶Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.

¹⁶Huan, nungjuite a pawtta ua, khopi ah a valut ua, a kiang ua a gen bang takin a vamu ua; huan, Paikan Ankuangluina a bawlta uh.

¹⁷Vakare Jis atėjo su dvylika.

¹⁷Huan, nitaklam a honghihin, amah tuh sawm leh nihte toh a vahoh-ta ua.

¹⁸Jiems sėdint už stalo ir valgant, Jėzus tarė: “Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų, valgančių su manimi, išduos mane”.

¹⁸Huan, a um ua, a nek lai un, Jesun, Chihtaktakin ka honhilh ahi, na lak ua mi khat, ka kianga ne sam ngeiin, honjuausanin honmansak ding, a chi a.

¹⁹Jie labai nuliūdo ir vienas paskui kitą ėmė Jo klausinėti: “Nejaugi aš?”, “Nejaugi aš?”

¹⁹Huan, a lungkham panta ua, khatkhatin a kiangah, Keimah ka hi hia? a chi chiat ua.

²⁰O Jis jiems tarė: “Vienas iš dvylikos, kuris dažo su manimi dubenyje.

²⁰Huan, aman tuh a kiang uah, sawm leh nihte laka mi khat, ka kuanga tanghou hondiahpihpa ahi.

²¹Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti”.

²¹Mihing Tapa a tanchin a gelh bang tak un a pai ding: himahleh, Mihing Tapa mansak ding mipa tung a gik hi: Huai mihing jaw piang kei leh amah adin a hoihzo ding, a chi a.

²²Jiems bevalgant, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, sakydamas: “Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas!”

²²Huan, a nek lai un Jesun tanghou a la a, a vualjawl zohin a balkhama, a kiang uah a pia a, La un; hiai ka sapum ahi, a chi a.

²³Po to paėmė taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos.

²³Huan, nou a la a, kipah thu a gen zohin a kiang uah a pia a; huchiin, a vek un a dawn chiat ua.

²⁴Jis jiems tarė: “Tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.

²⁴Huan, aman a kiang uah, Hiai ka sisan, mi tampi dia pawt ding, thukhunna ahi.

²⁵Iš tiesų sakau jums: Aš daugiau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje”.

²⁵Chihtaktakin ka honhilh ahi, Pathian Gama a thak ka dawn ni a tun masiah grep gui gaha ka dawn nawnta kei ding, a chi hi.

²⁶Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.

²⁶Huan, la a sakzoh un, a pawt ua, Oliv tangah a hohta uh.

²⁷Jėzus jiems tarė: “Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir avys išsisklaidys’.

²⁷Huan, Jesun a kiang uah, Na vek un lungkiain nontaisan ding uh, Belamchingpa ka khen dia, belamte a dalh ding uh, chih gelh ahi ngala.

²⁸Bet prisikėlęs Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją”.

²⁸Himahleh, ka thohnawn nungin Galili gamah na ma uah ka pai ding, a chi a.

²⁹Petras atsiliepė: “Jei ir visi pasipiktintų, tai tik ne aš!”

²⁹Peterin bel a kiangah, A vek un lungkiain hontaisan mahle uh, ken jaw kontaisan kei ding, a chi a.

³⁰Jėzus jam atsakė: “Iš tiesų sakau tau: dar šiandien, jau šią naktį, gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”.

³⁰Huan, Jesun a kiangah, Chihtaktakin ka honhilh ahi, Tu jan ngeingeiin, ak nih vei a khuan main, nang thumvei non kitheihmohbawl ding, a chi a.

³¹Bet Petras dar atkakliau tvirtino: “Jei man reikėtų net mirti su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu”. Tą patį kalbėjo ir visi kiti.

³¹Aman bel khauhtakin, Na sihna ah si sam ding himahleng ka honkitheihmohbawl kei hial ding, a chi guapguap a. Huchimah bangin a chi chiat uh.

³²Jie atėjo į vietą, vadinamą Getsemane. Jėzus sako savo mokiniams: “Pasėdėkite čia, kol Aš melsiuosi”.

³²Huan, Gethsemani a chih mun uh a tung ua; huan, aman tuh a nungjuite kiangah, Ka thum sung teng hiaiah na tu un, achia.

³³Pasiėmęs su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną, Jis pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti.

³³Huan, Peter, Jakob leh Johan a pi a, nak pitaka lungkhamin a mangbang mahmah a.

³⁴Jis jiems sakė: “Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!”

³⁴Huchiin a kiang uah, Ka kha a lungkham mahmaha, sihna khop hial ahi; hiaiah om unla, kiging gige un, a chi a.

³⁵Paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir meldėsi, kad, jei įmanoma, Jį aplenktų toji valanda.

³⁵Huan, neukhain ma lamah a vapai zeka, leiah a khupboh a, hih theih hi leh, huai hunin amah pel dingin a thuma.

³⁶Jis sakė: “Aba, Tėve, Tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę! Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu”.

³⁶Abba, Pa, bangkim na hihtheia; hiai nou kei akipanin la mang in; himahleh, kei thu hilou in nangmah thuthu hijaw hen, a chi a.

³⁷Po to grįžta, randa juos miegančius ir taria Petrui: “Simonai, tu miegi? Nepajėgei nė vienos valandos pabudėti?

³⁷Huan, a hongpaia, amau tuh ihmuin a honmu a, huchiin, Peter kiangah, Simon, ihmu na hi maw? Dak kal khat leng kiging gigein na om theikei maw?

³⁸Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas”.

³⁸Khemnaa na lut louhna ding un kiging gigein thum un. Khain tuh a ngapa, sa jaw a hat kei, a chi a.

³⁹Jis vėl nuėjo ir meldėsi tais pačiais žodžiais.

³⁹Huan, a vahoh nawna, a thugen ngei genin a thum nawna.

⁴⁰Sugrįžęs Jis vėl rado juos miegančius­jų akys buvo apsunkusios, ir jie nežinojo, ką atsakyti.

⁴⁰Huan, a hongpai nawna amau tuh ihmuin a honmu nawna, a ihmut uh a suak mahmah ngala; dawn dan leng a theikei uh.

⁴¹Jis atėjo trečią kartą ir tarė jiems: “Vis dar tebemiegate ir ilsitės? Gana! Atėjo valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.

⁴¹Huan, a hongpai thum veina ah, a kiang uah, Na ihmu lailai umaw, na tawlnga lailai umaw? A hunta ve; a hun hongtungta; mihing Tapa mikhialte khuta juausana piak ahita.

⁴²Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat”.

⁴²Thou un, i pai ding uh; en un, hon juausanpa hongnai, a chi a.

⁴³Ir tuojau, dar Jam tebekalbant, pasirodė vienas iš dvylikos­Judas, o kartu su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų, Rašto žinovų ir vyresniųjų.

⁴³Huan, a gen laitakin, Juda, sawm leh nihte laka mi khat tuh, a hongtungpahta ngala, siampu liante leh laigelhmite leh upate akipan mipi, temsau leh khetbuk tawite toh.

⁴⁴Išdavėjas buvo jiems nurodęs ženklą: “Kurį pabučiuosiu, tai Tas. Suimkite Jį ir veskite saugodami!”

⁴⁴Huan, juausanpan, Ka tawp peuhmah amah ahi ding; man unla, kizentakin na pi mang ding uh, chiin chiamtehna ding a na hilhkhol diamdiama.

⁴⁵Atėjęs jis tuojau prisiartino prie Jėzaus ir tarė: “Rabi!”, ir pabučiavo Jį.

⁴⁵Huchiin, a tun takin amah a vanaih paha, Rabbi: chiin, a tawp tantan a.

⁴⁶O kiti čiupo Jėzų rankomis ir suėmė.

⁴⁶Huan, amah a lenta ua, a manta uh.

⁴⁷Vienas iš ten stovinčiųjų, išsitraukęs kalaviją, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam ausį.

⁴⁷Huan, a kianga dingte laka mi kua hiamin a temsaua doka, siampu lianpen sikha a sata, a bil a sat khiak sak.

⁴⁸O Jėzus jiems tarė: “Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti manęs.

⁴⁸Huan, Jesun amau a houpiha, a kiang uah, Temsaute, khetbukte tawiin suamhat man ding bang hialin, honman dingin nong kuan u maw?

⁴⁹Aš kasdien buvau su jumis šventykloje ir mokiau, ir jūs manęs nesuėmėte. Tačiau turi išsipildyti Raštai”.

⁴⁹Pathian biakin ah ni tenga thuhilhin na kiang uah ka om jela; non man ngal kei ua. Himahleh, Laisiangthou a hongtun theihna ding ei ve, a chi a.

⁵⁰Tada visi paliko Jį ir pabėgo.

⁵⁰Huan, a vek un amah a nusia ua, a taimang vekta uh.

⁵¹Vienas jaunuolis sekė Jį iš paskos, susisupęs vien į drobulę. Jie čiupo jį,

⁵¹Huan, tangval kuahiam, puan malngat kia batin, amah a juia; huan, amah a na man uh;

⁵²bet šis išsinėrė iš drobulės ir nuogas pabėgo.

⁵²Himahleh, a puan malngat a taisana, vuaktangin a taimangta.

⁵³Jėzų nuvedė pas vyriausiąjį kunigą, kur buvo susirinkę visi aukštieji kunigai, vyresnieji ir Rašto žinovai.

⁵³Huan, Jesu tuh siampu lianpen kiangah a pi ua; huan, siampu liante, laigelhmite tengteng toh a hongton uh.

⁵⁴Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo. Ten jis atsisėdo su tarnais ir šildėsi prie ugnies.

⁵⁴Huan, Peterin gamla pia kipanin amah a juia, siampu lianpen inhuangsung konglai phain; huan, sikhate lakah mei lum awiin a tu sam a.

⁵⁵Aukštieji kunigai ir visas sinedrionas ieškojo prieš Jėzų liudijimo, kad galėtų nuteisti Jį mirti, bet nerado.

⁵⁵Huan, Jesu a hihlup theihna ding un siampu liante leh vaihawm mite tengtengin amah hekna a zong ua, a mu sam kei uh.

⁵⁶Nors daugelis melagingai liudijo prieš Jį, tačiau jų liudijimai nesutapo.

⁵⁶Mi tampiin juauin a hek ua, himahleh, a hekna thu uh a kituak sam kei.

⁵⁷Kai kurie atsistoję melagingai kaltino Jį, teigdami:

⁵⁷Huan, kuate hiam a ding ua, juauin a hek ua,

⁵⁸“Mes girdėjome Jį sakant: ‘Aš sugriausiu šitą rankomis pastatytą šventyklą ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo’ ”.

⁵⁸Hiai min, Hiai Pathian biakin khuta lam ka hihse dia, ni thum sungin biakin dang, khuta lam louh, ka lam ding, a chih, ka ja uh, a chi ua.

⁵⁹Bet ir šie kaltinimai nesutapo.

⁵⁹Himahleh huchiin leng a hekna thu uh a kituak thei samsam kei.

⁶⁰Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje, paklausė Jėzų: “Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?”

⁶⁰Huan, siampu lianpen a laiah a ding khia a. Jesu kiangah, Bangmaha dawnglou maw? Hiaite honhekna bangchidan ahia? chiin, a donga.

⁶¹Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tada vyriausiasis kunigas vėl Jį paklausė: “Ar Tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?!”

⁶¹Amah lah a dai dide a, bangmahin a dawng kei a. Siampu lianpenin a kiangah, Kris, Hampha Tapa, na hi hia? chiin, a dong nawna.

⁶²Ir Jėzus pasakė: “Aš Esu. Ir jūs išvysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse”.

⁶²Huan, Jesun, Hi e; Mihing Tapa Thilhihtheihna taklama tu a, van mei laka hongpai na mu ding uh, a chi a.

⁶³Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: “Kam dar mums liudytojai?

⁶³Huan, siampu lianpenin a puansilh a botkeka, Theihpih dang bang din i deih dia?

⁶⁴Jūs girdėjote piktžodžiavimą! Kaip jums atrodo?” Ir jie visi nusprendė Jį esant vertą mirties.

⁶⁴Pathian a gensiatdan na zata uh; bangchi na sa ua? achia. Huan, a vek un amah tuh si takin a sep chiat ua;

⁶⁵Kai kurie pradėjo į Jį spjaudyti, dangstė Jam veidą, mušė kumščiais ir sakė: “Pranašauk!” O tarnai daužė Jį per veidą.

⁶⁵Huan, a khenin amah chil a siat pan pah ua, a kiangah, Gen in, a chi ua. Huan, vengtuten a let kawm un a beng ekek uh.

⁶⁶Petrui esant žemai, kieme, atėjo viena vyriausiojo kunigo tarnaitė

⁶⁶Huan, Peter tuh nuai lama inhuang sung konglaia a om laiin siampu lianpen sikha nungakte laka khat a hong paia,

⁶⁷ir, pamačiusi besišildantį Petrą, įsižiūrėjo į jį ir tarė: “Ir tu buvai su šituo Nazariečiu Jėzumi”.

⁶⁷Peter meilum awi a mua, a en a, Nang leng Jesu Nazaret mi kianga om na hi ve, a chi a.

⁶⁸Bet Petras išsigynė, sakydamas: “Nei žinau, nei suprantu, ką sakai”. Jis išėjo į prieškiemį, ir pragydo gaidys.

⁶⁸Aman tuh, Na thugen ka theikei, a ngaihna himhim leng ka theikei, chiin, a kitheihmohbawl a. Huan, inlim ah a vapawt khia a; huchiin, ak a khuangta hi.

⁶⁹Pamačiusi jį, tarnaitė vėl pradėjo sakyti aplink stovėjusiems: “Šitas yra iš jų!”

⁶⁹Huan, nungakin a mu a, a kianga dingte kiangah, Hiai mi a lak ua mi ahi, a chi nawnta a.

⁷⁰Jis vėl išsigynė. Kiek vėliau šalia stovintieji sakė Petrui: “Tu tikrai vienas iš jų, juk tu irgi galilėjietis, ir tarmė tavo tokia”.

⁷⁰Himahleh a kitheihmohbawl nawna. Huan, sawtlou nungin a kianga dingten, Peter kiangah, A lak ua mi hi tawk teh, Galili gam a mi na hi ngala, a chi ua.

⁷¹Tada jis pradėjo keiktis ir prisiekinėti: “Aš nepažįstu to žmogaus, apie kurį jūs kalbate!”

⁷¹Aman tuh, Huai na mihing gen uh ka theikei, chiin, hamsia kilohin a kichiamta a.Huan, akkhuan nihveina tuh a khuangpah ngal hi. Huan, Peterin, Jesun a kianga, Ak nihvei a khuan main nang thumvei non kitheihmohbawl ding, a chih thu a theikhe thak nawn a. Huan, huai tuh a ngaihtuaha a kapta.

⁷²Gaidys pragydo antrą kartą. Petras atsiminė, ką jam sakė Jėzus: “Gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”. Tai prisiminęs, jis pravirko.

⁷²Huan, akkhuan nihveina tuh a khuangpah ngal hi. Huan, Peterin, Jesun a kianga, Ak nihvei a khuan main nang thumvei non kitheihmohbawl ding, a chih thu a theikhe thak nawn a. Huan, huai tuh a ngaihtuaha a kapta.