¹Po kelių dienų Jėzus vėl atėjo į Kafarnaumą. Žmonės, išgirdę Jį esant namuose,

¹Huan, ni bangzah hiam nungin Kapernaum khuaa a honglut nawn leh, in ah a om chih thu a hongthangta a.

²nedelsiant susirinko, ir taip gausiai, jog nė prie durų nebeliko vietos. O Jis skelbė jiems žodį.

²Huchiin, kongkhak kim a leng omna ding himhim omlou khop hialin mi tampi a hongkhawmta ua; huan a kiang uah thu a genta a.

³Tada keturi vyrai atnešė pas Jį paralyžiuotą žmogų.

³Huan, mijaw khat, mi li jawn, a kiangah a honpi ua.

⁴Negalėdami dėl minios prinešti jo prie Jėzaus, jie praplėšė stogą namo, kur Jis buvo, ir, padarę skylę, nuleido žemyn neštuvus, ant kurių gulėjo paralyžiuotasis.

⁴Huan, mipi jiaka a kiang naia a hongtheih louh jiakun a omna in tung uh a hong ua; huan, a laihong khit un a a lupna tuh a tunga mijaw lum kawmin a khai khe suk ua.

⁵Išvydęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: “Sūnau, atleidžiamos tau tavo nuodėmės!”

⁵Huchiin, Jesun a gin dan uh a na muhin, mijaw kiangah, Ka ta, na khelhnate ngaihdam a hita, a chi a.

⁶Tenai sėdėjo keletas Rašto žinovų ir svarstė savo širdyse:

⁶Huan, laigelhmi khenkhatte huai laiah a tu ua.

⁷“Kodėl Jis taip piktžodžiauja? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?!”

⁷Hiai min bangdia hichi bang thu gen ahia? Pathian a gnsia hi; mi khat, Pathian kia loungal, kuan ahia khelhnate ngaidam thei? chiin, a lungtang un a ngaihtuah ua.

⁸Jėzus, iš karto savo dvasia supratęs jų mintis, tarė: “Kam taip svarstote savo širdyse?

⁸Huan, Jesun, a lungtang un huchibangin a ngaihtuah uh chih a lungsimin ana thei paha, a king uah, Huai thu bang dia na lungtang ua ngaihtuah na hi ua?

⁹Kas lengviau­ar pasakyti paralyžiuotam: ‘Tau atleidžiamos nuodėmės’, ar liepti: ‘Kelkis, imk neštuvus ir vaikščiok’?

⁹Mijaw kiangah, Na khelhnate ngaihdam a hita, chih leh, Na lupna la inla, kein paita in, chih a koi ahia a gen nuam jaw?

¹⁰Bet, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turintį valdžią atleisti žemėje nuodėmes,­čia Jis tarė paralyžiuotajam,­

¹⁰Abang abang hileh, leitung ah Mihing Tapain khelhnate ngaihdam theihna a nei chih na theihna dingun, mijaw kiang ah

¹¹sakau tau: kelkis, imk savo neštuvus ir eik namo!”

¹¹Thou inla, na lupna la inla, na in ah pai in, ka honchi, a chi a.

¹²Šis tuojau atsikėlė ir, visiems matant, pasiėmęs neštuvus, išėjo. Visi stebėjosi ir garbino Dievą, sakydami: “Tokių dalykų mes niekad nesame matę”.

¹²Huchiin amah tuh a thou, a lupna a la paha, a vek ua mitmuhin a pai kheta a; huchiin a vek un lamdang a sa mahmah uh, Hichi bang himhim i mu ngei kei, chiin, Pathian a phat uh.

¹³Jėzus vėl nuėjo į paežerę. Didelė minia rinkosi prie Jo, ir Jis juos mokė.

¹³Huan, a awt nawna dil geiah a paita a, huan, mipi tengteng a kiangah a vahoh ua, thu a nahilha.

¹⁴Praeidamas Jis pamatė Levį, Alfiejaus sūnų, sėdintį muitinėje, ir tarė jam: “Sek paskui mane!” Šis atsikėlė ir nusekė paskui Jį.

¹⁴Huan, a pai kawmin, Levi, Alphai tapa,. siahpiakna muna tu a mu a, a kingah, Honjui in, a chi a. Huan a thu a a juita a.

¹⁵Kai Jėzus Levio namuose valgė, drauge prie stalo su Jėzumi ir mokiniais sėdėjo daug muitininkų bei nusidėjėlių, nes tokių buvo daug ir jie sekė paskui Jį.

¹⁵Huan, hichi ahi a, Jesun Levi in ah an a um a, siahkhonmite leh mi khialte tampiiin Jesu leh a nungjuite tuh a umpih chiat ua, amah juite tampi ahi ngal ua.

¹⁶Rašto žinovai ir fariziejai, išvydę Jį valgantį su muitininkais ir nusidėjėliais, klausė Jo mokinių: “Kodėl Jis valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?”

¹⁶Huan, Pahrisaite laka laigelhmiten Jesun mi khialte leh siahkhonmite kianga a nek a muh un, a nungjuite kingah, Bang chi dan ahia siahkhonmite leh mi khialte kainga a neka a dawn? a chi ua.

¹⁷Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: “Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai”.

¹⁷Huan, Jesun huai a ja a, a kiang uah, Mi hatten daktor a kiphamoh kei ua, mi damlouten a kiphamoh jaw uh; mi diktatte sam dinga hong ka hi keia, mi khialte sam dinga hong ka hi keia, mi khialte sam dinga hong ka hi jaw, a chi a.

¹⁸Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Jie atėję klausė Jėzų: “Kodėl Jono ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o Tavieji ne?”

¹⁸Huan, Johan nungjuite leh Pharisaiten an a ngawl ua; huan mi a hong ua, Jesu kiangah, Bang dia Johan nungjuite leh Pharisaite, nungjuiten an ngawl ua, na nungjuiten a ngolh sam louh uh? a chi ua.

¹⁹Jėzus atsakė: “Argi gali vestuvininkai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savim jaunikį, jie negali pasninkauti.

¹⁹Jesun a kiang uah, Mou pite kianga a pasal ding a om laiteng mou piten an a ngawl thei ua hia? A pasal ding a kiang ua a om laiteng a ngawl theikei ding uh.

²⁰Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus.

²⁰Himahleh, a pasal ding a kiang ua kipana pi mang nite a hongtung dinga, huai ni chiangin jaw a ngawl ding uh.

²¹Niekas nesiuva lopo iš naujo audinio ant sudėvėto drabužio; antraip naujasis atplėštų nuo senojo gabalą, ir pasidarytų dar didesnė skylė.

²¹Kuamahin puan lui puan tuikhai nai louh themin a thuap ngei kei uh; thuap le uh, a thuap bit na dingin a kai kek dinga, a thakin a lui a kai kek dinga, a hongkek semsem ding.

²²Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui būtini nauji vynmaišiai!”

²²Huan, kuamah-in uain thak, savun uain thawl lui ah a thun ngei kei uh; thun le uh, uain in savun thawl a phu kham dinga, uain a mangthang ding, savun thawl mah leng; uain thak tuh savun uain thawl thak ah a thun zonak uh, a chi a.

²³Sabato dieną Jėzus ėjo per javų lauką, ir Jo mokiniai eidami skabė varpas.

²³Huan, hichia hi a, Jesu tuh Khawl niin buh lei khawngah a pai suaka, huan a nungjuiten a pai kawm un buhvuite a khiakta ua.

²⁴Fariziejai Jam sakė: “Žiūrėk, kodėl jie daro per sabatą tai, kas draudžiama?”

²⁴Huan, Pharisaiten, a kiang ah, En dih, bang dia Khawlni a hihsianglou hih ahi ua? a chi ua.

²⁵Jėzus atsakė: “Nejaugi niekad neskaitėte, ką prireikus padarė Dovydas, kai jis ir jo palydovai neturėjo maisto ir buvo išalkę?

²⁵Huan, aman tuh a kiang uah, David leh a lawmte a taksap ua a gilkial lai ua a thil hih uh na sim kei ua hia

²⁶Prie vyriausiojo kunigo Abjataro jis įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos ir davė savo palydovams, nors niekam neleistina jos valgyti, tik kunigams”.

²⁶Huchia Abiathar Siampu Lianpen a hih laia, Pathian in a a luta, siampute kia loungalin a nek sianglouh tanghoukoih a neka, a lawmte kianga a paik sam thu, a chi a.

²⁷Ir pridūrė: “Sabatas padarytas žmogui, o ne žmogus sabatui;

²⁷Huan, amah mahin, a kiang uah, Khawlni jaw mihing a dia bawl ahi, mihing bel Khawlni adia bawl ahi kei.Huchiin Mihing Tapa jaw Khawlni tungah nangawn Toupa ahi, a chi a.

²⁸taigi Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats”.

²⁸Huchiin Mihing Tapa jaw Khawlni tungah nangawn Toupa ahi, a chi a.