¹Jie priplaukė ežero krantą gadariečių krašte.

¹Huan, dil gal, Gerasin mite gam, a hongtung ua

²Jam išlipus iš valties, tuojau prieš Jį iš kapinių atbėgo vyras, turintis netyrąją dvasią.

²Huan, longa pat a pawt nungin mi khat, dawi nin pai, han akipana hongpawtin amah a natuak pah a

³Jis gyveno kapų rūsiuose, ir niekas negalėjo nė grandinėmis jo surakinti.

³huaimin tuh han ah te khawng omna a nei jela; kuamahin sikkhainiang nangawnin a hen theita kei uhi.

⁴Nors jis jau daug kartų buvo pančiojamas ir grandinėmis rakinamas, bet sutrupindavo grandines, nutraukydavo pančius, ir niekas negalėdavo jo suvaldyti.

⁴kol khawng leh sikkhainiang khangin leng a na henhen ta ngal ua; himahleh, sikkhainiang khawng tuh a bottata, kol khawng leng a hihtan jela; kuamahin a hihnem zou kei uhi.

⁵Per kiauras naktis ir dienas jis bastydavosi po kalnus ir kapines, klykdamas ir daužydamas save akmenimis.

⁵A sun a janin han khawng leh tang khawngah a kikoukou a, suang khawng bangin a ki-at jel hi.

⁶Iš tolo pamatęs Jėzų, atbėgo, parpuolė prieš Jį

⁶Huan, gamla taka kipana Jesu a muh takin a tai a, chibai a vabuk a

⁷ir ėmė garsiai šaukti: “Ko Tau reikia iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Saikdinu tave Dievu, nekankink manęs!”

⁷huan, aw ngaihtaka kikouin, Jesu, Pathian Tungnungpen Tapa, kei leh nang bang ahia i kizolhna om? Hon gimsak lou dingin Pathian minin nget chih takin ka honngen hi, a chi a.

⁸Jėzus mat buvo paliepęs: “Išeik, netyroji dvasia, iš žmogaus!”

⁸Jesun, a kiang ah, Nang, dawi ninpa, huai mi sunga kipanin pawt in, a nachita ngala.

⁹Jėzus dar paklausė: “O kaip tu vadiniesi?” Ji atsakė: “Mano vardas­Legionas, nes mūsų daug”.

⁹Huan, aman Na min bang ahia? chiin a donga, Huan, aman, a kiangah, Ka min Nuai ahi, tampi ka hih jiakun, a chi a.

¹⁰Ir pradėjo labai prašytis nevaryti jų iš to krašto.

¹⁰Huan, huai gama pat amau sawl khe lou dingin Jesu kiangah hahtangpiin a ngena.

¹¹Ten pat, atkalnėje, ganėsi didžiulė kiaulių banda.

¹¹Huan, huailaia tang pangah vok hon tampi a ta ua.

¹²Visi demonai maldavo Jį, sakydami: “Pasiųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume!”

¹²Huan, dawi ninten, Vok sung khawngah honlutsak in, amaua ka lut theihna ding un, chiin, a kiangah a ngen ua.

¹³Jėzus iškart jiems leido. Išėjusios netyrosios dvasios apniko kiaules, ir visa banda, apie du tūkstančius kiaulių, metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė.

¹³Huan, aman thu a pia a, Huchiin, dawi ninte tuh a pawt ua, vok sung khawngah a lut ua; huan vok hon tuh, sang nih phial ahi ua, ken ah a tai suk duamduam ua, dil ah a tai lutta ua; huan dilah tuihakin a sita uh

¹⁴Tie, kurie jas ganė, išbėgiojo ir pranešė apie įvykį mieste ir kaimuose. Žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko.

¹⁴Huan, amau vok vulte a tai ua, khua ah leh lou ah khawng a gen ua, Huan, huai thil hongom bang ahia chih endingin mite a hong kheukhou ua,

¹⁵Atėję prie Jėzaus, pamatė sėdintį demonų apsėstąjį­tą, kuriame buvo Legionas,­apsirengusį ir sveiko proto, ir juos apėmė baimė.

¹⁵Huan, Jesu kiang a hongtung ua, dawi mat, nuai matpa, a lungsim ngei pu leh puan silha huaia tu a mu ua, huchiin a a lauta uh.

¹⁶Mačiusieji papasakojo jiems, kas nutiko su apsėstuoju, ir apie kiaules.

¹⁶Huan, ama ua muten, dawi mat tunga thil tundan leh vok tanchin khawng amaute a nahilh ua

¹⁷Tada žmonės ėmė Jėzų maldauti, kad Jis pasišalintų iš jų krašto.

¹⁷Huan, amau amah a gam ua kipan a pawt dingin a ngenta ua.

¹⁸Jėzui lipant į valtį, buvęs demonų apsėstasis prašė leisti pasilikti su Juo,

¹⁸Huan, longa tuang dia a kisak laitakin dawi matkhitpan Jesu kianga om a ngena,

¹⁹bet Jėzus nesutiko ir pasakė: “Eik namo pas saviškius ir papasakok, kokių didžių dalykų Viešpats tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo”.

¹⁹Himahleh Jesun a phal keia, a kiangah, Na in ah na lawmte kiangah pai inla Toupan nang dia thila honhihsak a thupidan leh nang a honghehpihdan va hilh in, a chi zota a.

²⁰Tada jis nuėjo savo keliu ir Dekapolyje ėmė skelbti, kokių didžių dalykų Jėzus jam padarė, ir visi stebėjosi.

²⁰Huan, a paia, Dekapoli khua khawng ah Jesun amah dia thil a hihsak thupidan a tangkou pihta. Huan mi tengtengin lamdang a sa mahmah uhi.

²¹Jėzui vėl persikėlus valtimi į kitą pusę, prie Jo susirinko didžiulė minia, ir Jis buvo paežerėje.

²¹Huan, Jesu longa gal khat lama a hongkai nawnin mipi tampi tak a kiangah hongpai khawm ua, huan, amah tuh dil geiah a om a.

²²Štai ateina vienas iš sinagogos vyresniųjų, vardu Jayras, ir, pamatęs Jį, puola Jam po kojų,

²²Huan, kikhopna in a vaihawmte laka mikhat, a min Jaira, a honga, Jesu a muh takin a khe bulah a khupboha.

²³karštai maldaudamas: “Mano dukrelė miršta! Ateik ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir gyventų”.

²³Ka tanu naupang chik a si dekdek a; hong halha a hongdam theihna dingin, honga a tunga na khut koih dingin ka honngen hi, chiin, hahtangpiin a thum a.

²⁴Jėzus nuėjo su juo. Paskui Jį sekė didžiulė minia ir Jį spauste spaudė.

²⁴Huchiin, Jesu a kiangah a vahoha. Huan mipu thupi takin a jui ua, amah a boh lutlut ua.

²⁵Ten buvo viena moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu.

²⁵Huan, numei khat kum sawm leh kum nih si pawta china a oma,

²⁶Nemaža iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ji nė kiek nepasitaisė, bet ėjo vis blogyn.

²⁶daktor tampi lakah nakpitakin a thuakta a, a neih tengteng leng a zangbei khinta a, phattuam naksangin a se zosop hi.

²⁷Išgirdusi apie Jėzų, ji prasispraudė iš minios galo ir prisilietė prie Jo apsiausto.

²⁷Huai min tuh Jesu tanchin khawng anaja a, a nung ah mipi lakah a hongpaia, a puan a khoih a.

²⁸Mat ji kalbėjo: “Jeigu paliesiu bent Jo drabužį­išgysiu!”

²⁸A puan kia leng khoih leng, hihdamin ka om mai ding, a lungsimin a chi a.

²⁹Tuojau kraujas nustojo jai plūdęs, ir ji pajuto kūnu, kad yra pasveikusi nuo savo ligos.

²⁹Huan, thakhatin a si pawt tuh a kam pah ngala, a natna tuh hihdam ahi chih a saah a kitheita a.

³⁰Ir Jėzus iš karto pajuto, kad iš Jo išėjo jėga, ir, atsigręžęs į minią, paklausė: “Kas prisilietė prie mano apsiausto?”

³⁰Huan, Jesun, a sunga kipan thilhihtheihna pawt jel tuh a pawt chih a hontheia, mi lakah a kihei vialvial a, Kua ahia huai ka puan khoih? a chi a.

³¹Jo mokiniai Jam atsakė: “Matai, kaip minia Tave spaudžia, o Tu klausi: ‘Kas mane palietė?’ ”

³¹Huan, a nungjuiten, a kiangah, Mipin a honboh lutlut uh na mu ngala, Kua ahia honkhoih? bangchi dana chi na hia le? a chi ua.

³²Bet Jis dairėsi tos, kuri taip buvo padariusi.

³²Huan, aman tuh huai thil hihnu tuh muh tumina en vialviala.

³³Moteris išėjo į priekį išsigandusi ir virpėdama, nes žinojo, kas jai atsitiko, ir, puolusi prieš Jį, papasakojo visą tiesą.

³³Huchiin, numeiin a tunga thil a hihsak theiin, lau leh ling kawmin a hongpaia, a maah khupbohin, a kiangah thudik a ngenta a hilh vek ta a.

³⁴O Jis tarė jai: “Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave, eik rami ir būk sveika nuo savo ligos”.

³⁴Huan aman, a kiangah, Tanu na ginna dampih hi chia, khamuangtakin pai inla, na natna akipan na dam tawngtungta in, a chi a.

³⁵Jam dar tebekalbant, atėjo sinagogos vyresniojo žmonės ir pranešė: “Tavo duktė numirė, kam dar vargini Mokytoją?”

³⁵A pau lai takin kikhopna ina vaihawmpa in a kipan mi a hongpai ua, Na tanu sita hi, bang dia Sinsakpa hihbuai lailai ding na hiam? a chi uhi.

³⁶Išgirdęs tuos žodžius, Jėzus tarė sinagogos vyresniajam: “Nebijok, vien tik tikėk!”

³⁶Jesun tuh a thugen uh ngeingaih louin, kikhopna in vaihawmpa kiangah, Lau ken, gingta mai in, a chi a.

³⁷Ir Jis niekam neleido eiti kartu, išskyrus Petrą, Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną.

³⁷Huan, Peter toh Jakob toh, Jakob unau Johan toh chih louhngal midang uamahin amah a zuih uh a phal kei.

³⁸Atėjęs į sinagogos vyresniojo namus, Jėzus pamatė sujudimą ir garsiai verkiančius bei raudančius.

³⁸Huan, kikhopna in vaihawmpa in a vatunga, Jesun ana buai vengvung uleh a nakap vengvung uleh a namau vengvung uh a vamu a,

³⁹Įžengęs vidun, Jis tarė: “Kam tas triukšmas ir verksmas?! Vaikas nėra miręs, o miega”.

³⁹Huan, a valuta, a kiang uah, Bang dia bilama, kap na hi ua? naupang si lou hi, a ihmu ahi jaw hi, a chi a.

⁴⁰Žmonės šaipėsi iš Jo. Tada, išvaręs juos visus, Jis pasiėmė vaiko tėvą ir motiną, taip pat savo palydovus ir įėjo ten, kur vaikas gulėjo.

⁴⁰Huan, amau amah a nuihsan maimah ua. Ahihhangin Aman, a vek un a delkhia a, naupang omna ah a valut a,

⁴¹Paėmęs mergaitę už rankos, pasakė jai: “Talitį kum”; išvertus reiškia: “Mergaite, sakau tau, kelkis!”

⁴¹Huan, naupang khut a len a, a kiangah, Talitha Kumi, a chi a. Huai tuh, Nungak nou, thou in, ka honchi, chihna ahi.

⁴²Mergaitė tuojau atsikėlė ir ėmė vaikščioti. Jai buvo dvylika metų. Jie nustėro iš nuostabos.

⁴²Huan, numei naupang tuh a thou a, a paipah ngala; amah tuh kum sawm leh kum nih mi ahi ta him a. Huan, amau tuh lamdang a sa mahmah uh.Huan, aman, a kiang uah, Hiai kuamahin theikei heh, a chi bilbela, huan, nek ding piak ding thu a peta a.

⁴³Jis griežtai įsakė, kad niekas to nežinotų, ir liepė duoti mergaitei valgyti.

⁴³Huan, aman, a kiang uah, Hiai kuamahin theikei heh, a chi bilbela, huan, nek ding piak ding thu a peta a.