¹Tuomet prie Jėzaus priėjo Rašto žinovų ir fariziejų iš Jeruzalės ir klausė:

¹Huailai in, Jerusalem khua a om Pharisaite leh laigelhmite Jesu kiang ah a hong ua,

²“Kodėl Tavo mokiniai laužo prosenių tradiciją? Jie, prieš valgydami duoną, nesiplauna rankų”.

²Bangdia na nungzuite upate thugousiah a talek nak uh ahia? tanghou a nek chiang un a khut uh a sil ngeikei uh, a chi ua.

³Jis, atsakydamas jiems, tarė: “O kodėl ir jūs laužote Dievo įsakymą savo tradicija?!

³Huan, aman tuh a kiang uah, Nou leng bang dia na thugousiah ziak ua Pathian thupiak a talek na hi ua?

⁴Juk Dievas įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną!’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta!’

⁴Pathian in, Na nu leh na pa zah in, Kuapeuh a nu hiam a pa hiam gensia tuh si ngeingei heh, a chi ngal a.

⁵O jūs sakote: ‘Kiekvienas, kas pasakys tėvui ar motinai:­Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie dovana Dievui­

⁵Nou bel, Kuapeuh a nu hiam a pa hiam kiang a, Non zatna ding Pathian kiang a piak a hita, chi peuhmah in,

⁶tas gali negerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį.

⁶a nu leh a pa a zah ding a hikei, na chi ua. Huchiin na thugousiah ziak un Pathian thu tuh bangmahlou na suah uh.

⁷Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas:

⁷Nou lepchiahte, Isaiin na tungtang thu uh a na genkhol dik mahmah hi.

⁸‘Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo manęs.

⁸Hiai miten a kam un a hon zah ua, himahleh a lungtang un a hon gamlat uhi.

⁹Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’ ”.

⁹Abang abang hileh, a thuhilhna uah mihing thupiak a hilh ziak un a hon biak uh a thawn mai ahi, chiin, a chi a, a dawng a.

¹⁰Sušaukęs minią, Jis kalbėjo: “Klausykite ir supraskite!

¹⁰Huan, mipi a sam a, a kiang uah, Ngaikhia unla, na theisiam un;

¹¹Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų”.

¹¹Kam a lut mihing hihnin a pang ahi kei; himahleh kam a pawt in, huai ngei in mihing a hihnin ahi zaw, a chi a.

¹²Tada priėję Jo mokiniai pranešė: “Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?”

¹²Huailai in a nungzuite a hongpai ua, a kiang ah, Pharisaiten huai thu a zak ua a lungkimlouhdan uh na thei hia? a chi ua.

¹³Jis atsakė: “Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas.

¹³Aman tuh, Kung tengteng ka Pa van a om suanlouh tuh bohkhiak in a om ding.

¹⁴Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris”.

¹⁴Amaute awlmoh kei un: mittaw makai ahi uh; huchi in mittaw in mittaw mah a pi leh kokhuk ah a ke khawm ding uh, a chi a, a dawng a.

¹⁵Tuomet Petras paprašė Jo: “Išaiškink mums tą palyginimą”.

¹⁵Huan, Peter in a kiang ah, Huai gentehna thu hon hilhchian tanla, chi in a dong a.

¹⁶Jėzus atsakė: “Ar ir jūs dar nesuprantate?!

¹⁶Huan aman, Tutan a nou leng theihna neilou a om nalai na hi umaw?

¹⁷Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan?

¹⁷Kam a lut peuhmah gil ah a ke khia a, dailenna ah paihkhiak in a om chih na theikei ua hia?

¹⁸O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų.

¹⁸Kam a pawtte bel lungtang a hong pawt ahi ua: huaite ngeingei in mihing a hihnin nak.

¹⁹Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.

¹⁹Lungtang a kipan in ngaihtuahna giloute, tualthahnate, angkawmnate, kingaihnate, guktaknate, heknate, gensiatnate a hong pawt nak;

²⁰Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia”.

²⁰huaite ahi mihing hihnin; khut sil lou a an nek in mi a hihnin kei, a chi a.

²¹Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį.

²¹Huan, Jesu hiai a kipan a pawt a, Tura leh Sidon uk ah a paita.

²²Ir štai iš ano krašto atėjo moteris kanaanietė ir šaukė Jam: “Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!”

²²Huan, ngaidih, huai gam a kipan Kanan numei khat a hong pawt a, Toupa, David Tapa, ka tungah zahngai in, ka tanu dawi in lungkhamhuaipi in a man a, chi in, a kikou a.

²³Bet Jėzus neatsakė nė žodžio. Tada priėjo mokiniai ir ėmė Jį maldauti: “Paleisk ją, nes ji šaukia mums iš paskos!”

²³Aman bel kam khat in leng a dawngkei. Huan, a nungjuite'n, I nung ah a kikou a kikou ngal a, paisak mai tanla, chi in a hon ngen ua.

²⁴Bet Jis atsakė: “Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis”.

²⁴Aman bel, Israel nam lak a belam mangte kiang lou ngal ah sawl ka hikei a chi a, a dawng a.

²⁵Tada ji priėjusi Jį pagarbino ir tarė: “Viešpatie, padėk man!”

²⁵Himahleh, numei tuh a hong pai a, Toupa hon huh in, chi in, chibai a buk a.

²⁶Jis atsakė: “Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams”.

²⁶Huan, aman, Tate tanghou laksak a, uite kiang a paih a kilawm kei, a chi a, a dawng a.

²⁷O ji atsiliepė: “Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo jų šeimininko stalo”.

²⁷Huan, aman, Toupa, hih jaw ahi a; himahleh, uiten leng a pu uh dohkan a kipan a tanghou nen kia a ne jel sam ve ua oi, a chi a.

²⁸Tada Jėzus jai tarė: “O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip tu nori”. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.

²⁸Huaitak in Jesun a kiang ah, Numei, na ginna thupi na tel e; na deih bang tak in na tungah om hen, a chi a, a dawng a, Huchi in a tanu tuh, huaihun ngei in a hong damta.

²⁹Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo.

²⁹Huan, Jesu huai a kipan a pai a, Galili dil kiang a hongtung a: huan, tang ah a paitou a, huailai ah a tuta a.

³⁰Prie Jo susirinko didžiulės minios, kurios atsigabeno su savimi luošų, aklų, nebylių, raišų ir daugelį kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o Jis pagydė juos.

³⁰Huan, mipi tampitak, khebaite, mittawte, pautheiloute, piangsualte leh midang tampi honpi in, a kiang ah a hongpai ua; huan, a na hihdam chiatta.

³¹Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius išgijusius, raišius vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir jie šlovino Izraelio Dievą.

³¹Huchi in, mipin pautheiloute hong pau a, piangsualte hong hoih a, khebaite khe a pai a, mittawte'n hon mutheita uh chih a muh un lamdang a sa mahmah ua; huchi in Israelte Pathian tuh a phatta uh.

³²Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė: “Gaila man minios, nes jau tris dienas jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nepaleisiu jų alkanų, kad nenusilptų kelyje”.

³²Huan, Jesun a nungjuite a sam a, Mipite tu in ni thum ka kiang ah a omta ua, nek ding bangmah a neihlouh jiak un, ka hehpih mahmah; anngawl in ka paisak utkei hi, huchilou in jaw lamkal ah a bah kha ding uh, a chi a.

³³Mokiniai Jam atsakė: “Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti tokią didelę minią?”

³³Huan, nungjuiten tuh a kiang ah, Mipi hiai zahzah vahna khop tanghou hu zahzah gamdai ah koi a kipan in i mu dia? A chi ua.

³⁴Jėzus paklausė jų: “Kiek turite duonos?” Jie atsakė: “Septynis kepalus ir kelias žuveles”.

³⁴Huan, Jesun a kiang uah, Tanghou phel bangzah na nei ua? A chi a. Huan, amau tuh a kiang ah, Phel sagih, nga neu tawmchik toh, a chi ua.

³⁵Jėzus liepė žmonėms susėsti ant žemės.

³⁵Huan, aman tuh lei a tu ding in mipite thu a pia a.

³⁶Tada paėmė septynis duonos kepalus ir žuvis, padėkojo, sulaužė ir davė savo mokiniams, o mokiniai miniai.

³⁶Huan, tanghou phel sagih leh ngate a la a, kipahthu a gen a, a balkham a, nungzuite kiang ah a pia a, huan nungjuiten mipite kiang ah a pe sawn uh.

³⁷Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko septynias pilnas pintines likusių trupinių.

³⁷Huan, a vek un a ne ua, a vah chiat ta ua; anek val nen uleng, bawmpi sagih dim a ngah uh.

³⁸O valgytojų buvo keturi tūkstančiai vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.

³⁸A nete tuh numei leh naupang simlouh in, piching ngen leng sangli ahi uh.Huan mipite a sawl mang nung in long ah a tuang a. Magadan gam a hongtungta.

³⁹Paleidęs minią, Jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano sritį.

³⁹Huan mipite a sawl mang nung in long ah a tuang a. Magadan gam a hongtungta.