1“Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui.
1Vangam tuh, in neipa grephuana semdingte chial ding a jinga pawt bang ahi.
2Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną.
2Huan, aman tuh nasemte toh ni khata makhai loh dia a kituah tak un a grep huan ah a sawl chiat ta a.
3Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo.
3Huan, dak thumna ding khawng in a vapawt a, midang dawl mun a ding maimaite a mu a;
4Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ Jie nuėjo.
4huan, a kiang uah, Nou leng grep huan ah va pai sam ve ua, a kilawm hun ka honpe de, a chi a.
5Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė.
5Huchi in, a paita ua. Huan, dak gukna ding khawng in leh dak kuana ding khawng in a va pawt nawna, huchi bangmah in a hih nawn a.
6Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus stovinčius be darbo ir sako jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’
6Huan, dak sawm leh khatna khawng ding in a va pawt a, mi dang dingte a mu a; huan, a kiang uah, Bangdia ni tum ahiai lai a ding maimai na hi ua? A chi a.
7Jie atsakė: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė’. Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną, ir, kas bus teisinga, jūs gausite’.
7Amau tuh a kiangah, Kuamahin a honchial louh jiakun, a chi ua. Aman tuh a kiang uah, Nou leng grep huan ah va hoh sam un, a chi a.
8Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepė ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutiniųjų ir baigdamas pirmaisiais!’
8Huan, nitaklam a honghih in, grep huan neipan, a sum kempa kiangah, Nasemte sam inla, a nanungpen a kipanin a masapen tan in aloh uh pia in, a chi a.
9Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą kiekvienas gavo po denarą.
9Huan, dak sawm leh khatna ding khawng a achialte a hong uh leh makhai a mu chiat ua.
10Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą.
10Huan, a masapente a hong un, muh tam deuh a kiging ua; himahleh amau leng makhai mah a mu chiat uh.
11Paėmę jie murmėjo prieš šeimininką,
11Huan, a sum a san takun, in neipa tungah a phunta ua,
12sakydami: ‘Šitie paskutinieji tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą’.
12Hiai nanungpenten dak kal khat kia a sem ua, kou sun haksa leh khoul thuakte toh kibangin na bawla, chi in.
13Bet jis vienam iš jų atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi?
13Aman bel, a lak ua mi khat kiangah, Lawm, na tungah bangmah ka hihkhial sama; makhai loh dingin i kituak ka hia?
14Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau.
14Nanga la inla pai mai in; nang ka honpiak bangmah hiai nanungpen kiangah ka pe nuam ahi.
15Argi aš neturiu teisės daryti ką noriu su tuo, kas mano? Ar todėl tavo akis pikta, kad aš geras?’
15Kei a hiven, ka utut a ka hih a siang ka hia? A hihkeileh, kei ka hoih jiakin nang na haja ahia? chi in, a dawng a.
16Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmiejipaskutiniai; nes daug yra pašauktų, bet maža išrinktų”.
16Huchi in, a nanungpente tuh a masapente a honghi ding ua, amasapente leng a nanungpente a honghi ding uh, a chi a.
17Išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems:
17Huan, Jesu Jerusalem khua a a hohtouh lai in nungjui sawm leh nihte a pituam a, lampi ah a kiang uah,
18“Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti,
18Ngai dih uh, Jerusalem khua ah i pai tou dia, Mihing Tapa siampu lalte leh laigelhmite khut a matsak in a om ding; huan, amau tuh si ding in a tungah thu a hihpuk ding uh,
19atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, ir trečią dieną Jis prisikels”.
19nuihza bawl nadia zat ding leh kros a kilhden ding in Jentelte kiang ah a pe ding uh; huan, ni thum ni a kaihthoh in a om ding, a chi a.
20Tada prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pagarbinusi Jį, ėmė kažko prašyti.
20Huai laitak in, Zebedai tapate nu, a tate pi in, a kiang ah a hong a, chibai a buk a, thil bang hiam a ngen a.
21Jis paklausė jos: “Ko nori?” Toji atsakė: “Leisk, kad šitie abu mano sūnūs Tavo karalystėje sėdėtų vienas Tavo dešinėje, o kitas kairėje”.
21Huan aman a kiang ah, Bang ahia na deih? A chi a. Huan, aman, Hiai ka tapate nih na gamah, na taklam ah khat, na veilam ah khat a tut theihna ding un thu pia in, a chi a.
22Jėzus atsakė: “Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš gersiu, ir būti krikštijami krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?” Jie atsakė: “Galime”.
22Jesu'n bel, na nget theilou hi uteh. Ka nou dawn ding na dawn thei ua hia? a chi a, a dawng a. Amau a kiang ah, Thei e, a chi ua.
23Tuomet Jis tarė: “Mano taurę, tiesa, gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, būsite pakrikštyti, bet vietą mano dešinėje ar kairėje ne Aš duodu; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paruošta”.
23Aman a kiang uah, Ka nou tuh na dawn ngei ding ua; himahleh ka taklam leh ka veilam a tut ding thu jaw kei piak ding a hikei, ka Pa bawlsakte a ding ahi zo ding, a chi a.
24Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant dviejų brolių.
24Huan, sawmte'n tuh huai a na jak un unau nihte tungah a hehta ua.
25O Jėzus, pasikvietęs juos pas save, tarė: “Jūs žinote, kad pagonių valdovai jiems viešpatauja ir didieji juos valdo.
25Jesu'n bel amaute a sam a, Jentelte vaihawmte tuh a tunguah a lal mahmah ua, a mi liante un a tunguah thu a nei mahmah lai uh chih leng na thei uh.
26Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie jūsų tarnas,
26Himahleh, nou lak ah jaw huchi a hikei ding; kuapeuh na lak ua mi lian hih ut tuh na nasem un a om zo ding ahi;
27ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas.
27kuapeuh na lak ua masapen hih ut tuh na nasem un a omlai ding ahi;
28Ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį”.
28Mihing Tapa nasepsak a om ding in a hongpai kei a, nasem ding leh mi tampi tatna dia a hin pe ding a hongpai ahi jaw, a chi a.
29Jiems išeinant iš Jericho, paskui Jį sekė didelė minia.
29Huan, Jeriko khua a kipan a pawt lai un mipi tampi tak in amah a jui ua.
30Ir štai pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę praeinantį Jėzų, jie ėmė šaukti: “Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!”
30Huan, ngaidih, mittaw nih lam gei a tute'n Jesu a pai chih a jak tak un, TOUPA, nang David Tapa, ka tunguah zahngai in, chi in, a kikou ua.
31Minia draudė juos, kad tylėtų, bet anie dar garsiau šaukė: “Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!”
31Huan, mipi'n dai ding in a tai ua; himahleh, amau tuh, Toupa, nang David Tapa, ka tunguah zahngai in, chi in, a kikou semsem ua.
32Jėzus sustojo, pašaukė juos ir paklausė: “Ko norite, kad jums padaryčiau?”
32Huan, Jesu a ding a, amau a sam a, Na tunguah bang chi a ka hih na ut ua? a chi a.
33Neregiai Jam atsakė: “Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys”.
33Amau tuh a kiang ah, Mit vak ka ut uh, a chi ua.Huchi in, Jesu'n a hehpih mahmah a, a mit uh a khoih a; huchi in, a mu thei pah ngal ua, amah tuh a juita uh.
34Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui Jį.
34Huchi in, Jesu'n a hehpih mahmah a, a mit uh a khoih a; huchi in, a mu thei pah ngal ua, amah tuh a juita uh.