¹Jėzus vėl kalbėjo palyginimais:

¹Huan, Jesu'n, amaute a houpih a, a kiang uah gentehna thu a gen nawn a,

²“Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves.

²Vangam tuh kumpipa kua hiam a tapa a dia kitenna ankuang lui toh teh ahi.

³Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nenorėjo ateiti.

³Huan, kitenna ankuang um dia achialte tuh sam ding in a sikhate a sawl a, himahleh, a hong nuamkei uh.

⁴Tada jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai surengiau pokylį, mano jaučiai ir nupenėti veršiai papjauti, ir viskas paruošta. Ateikite į vestuves!’

⁴Huan, aman, Ka chialte kiang ah, Ngai dih ua, ka ankuang ka manta; ka bawngtalte keh ka gan vak thaute ka gou a, bangteng a manta hi; kitenna ankuang um ding in hongpaita un, chi un, chi in, a sikha dangte a sawl nawn a.

⁵Tačiau kviečiamieji jo nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas į ūkį, kitas prekiauti,

⁵Himahleh, a na limsakkei ua, a pai mang ua, khat tuh a lou ah a kuan a, khat tuh a sumsinna ah;

⁶o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė.

⁶mi dangte'n a sikhate a man ua, zumhuai tak in a bawl ua, a hihlumta mai ua.

⁷Tai išgirdęs, karalius užsirūstino ir, išsiuntęs kariuomenes, sunaikino tuos žmogžudžius ir padegė jų miestą.

⁷Huchi in, kumpipa tuh a thangpaita a; a sepaih hon a sawl a, huai tualthatte a hihmang a, a khua uh leng a halsakta.

⁸Tuomet jis tarė savo tarnams: ‘Vestuvės surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti.

⁸Huan, a sikhate kiang ah, Kitenna ankuang man a hita, ka chialte lah ne tak a hikei uh.

⁹Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’.

⁹Huaiziak in, lamkathuamte khawng ah pai unla, mi na muh peuhpeuh uh kitenna ankuang um ding in chial un, a chi a.

¹⁰Tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Ir vestuvės buvo pilnos svečių.

¹⁰Huchi in, huai sikhate a pawt ua, lamkathuam khawng a vapai in, a muh peuhmah uh, migilou leh mihoihte leng, a pikhawmvek ua: huchi in, kitenna dantan tuh mi chialte in a hong dimta a.

¹¹Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė žmogų, neapsirengusį vestuviniu drabužiu.

¹¹Himahleh, kumpipa tuh mi chialte en ding a a hong lut leh, kitenna puan silhlou mi khat huai ah a mu a;

¹²Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo.

¹²Huchi in, a kiang ah, Lawm, bangchidan ahia, kitenna puan silhlou ahiai lai a nong lut? a chi a. Huan, amah tuh a dai dide a.

¹³Tada karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.

¹³Huan, kumpipa'n a sikhate kiang ah, A khut leh a khe gak unla, polam mial ah paikhia un; huailai ah kah leh hagawi a om ding, a chi.

¹⁴Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų”.

¹⁴Chialte tuh tampi ahi ua, telte jaw tawmchik ahi uh, a chi a.

¹⁵Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jį sugauti kalboje.

¹⁵Huailai in Pharisaite a thugen a mat theihna dingdan a vakikum ua.

¹⁶Jie nusiuntė pas Jį savo mokinių kartu su erodininkais, kurie klausė: “Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesus, mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa, ir niekam nepataikauji, nes neatsižvelgi į asmenis.

¹⁶Huan, amau tuh a nungjuite uleh Herod pawlte a kiang ah a sawl ua, huai mite'n tuh, Sinsakpa, mi diktak na hi a, diktak in Pathian lam thu na hilh a, poisak tuan kuamah na neikei chih ka thei uh; kuamah khentuam na neikei a.

¹⁷Tad pasakyk mums, kaip manai: reikia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?”

¹⁷Huaijiak in, bangchi na sa a? hon hilh di aw? Kaisar kiang a siah tawi a siang hia sianglou? A chi ua.

¹⁸Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: “Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai?

¹⁸Himahleh, Jesu'n a gitlouhdan uh a nathei a, Lepchiahte aw, bangdia hon ze-et na hi ua?

¹⁹Parodykite man mokesčių pinigą!” Jie padavė Jam denarą.

¹⁹Siahsum tuh honla un, a chi a. Huan, a kiang ah makhai a honla ua.

²⁰Jis paklausė: “Kieno čia atvaizdas ir įrašas?”

²⁰Huan, aman a kiang uah, Hiai kua lim leh kua min ahia? A chi a.

²¹Jie atsakė: “Ciesoriaus”. Tuomet Jėzus jiems tarė: “Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo­Dievui”.

²¹Amau tuh a kiang ah, Kaisar a, a chi ua. Huan, aman a kiang uah, A hih nung, Kaisar thilte Kaisar kiang ah pia unla, Pathian thilte Pathian kiang ah peta unla, a chi a.

²²Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę Jį, nuėjo.

²²Huai a jak un lamdang a sa mahmah ua, amah a paisan ua, a paimangta uh.

²³Tą pačią dieną atėjo pas Jį sadukiejų, kurie nepripažįsta mirusiųjų prisikėlimo, ir klausė:

²³Huai ni mah in, Saddukaite, thohnawnna a omkei chite, a kiang ah a hong ua;

²⁴“Mokytojau, Mozė yra pasakęs: ‘Jei kas mirtų bevaikis, tegul jo brolis veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių’.

²⁴a kiang ah, Sinsakpa, Mosi in, Mi ta neilou in si leh, a unaupa'n a ji luah in a unaupa a di'n chi a khah sak ding ahi, a chi a.

²⁵Štai pas mus buvo septyni broliai. Pirmasis vedęs mirė ir, neturėdamas vaikų, paliko žmoną savo broliui.

²⁵A hi, ka lak uah sal sagih a om ua; a upapen in ji a nei a, a si a, huan, chi a khahlouh jiak in a ji tuh a unaupa luah ding in a nutsiat a;

²⁶Taip atsitiko antrajam ir trečiajam iki septintojo.

²⁶huchimah bang in nihna in a luah a, thumna in a luah lai a, sagihna tan in a luah chiat ua.

²⁷Po jų visų numirė ir ta moteris.

²⁷Huan, a vek ua a sih nung un numei mah leng a sita a.

²⁸Tad kurio iš septynių ji bus žmona prisikėlime? Juk visi yra ją turėję”.

²⁸Huchi in, thohnawnna ah amau sagihte lak ah kua pen ji ahi dia? a vek un lah a nei chiat ngal ua, chi in, a dong ua.

²⁹Jėzus jiems atsakė: “Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo jėgos.

²⁹Jesu'n a kiang uah, Laisiangthou leh Pathian thilhihtheihna na theihlouh jiak un na ngai khial nak uhi.

³⁰Prisikėlime nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje.

³⁰Thohnawnna ah ji leh pasal a kitenna om nawnkei a, van a angelte bang ahi zota ding uh.

³¹O apie mirusiųjų prisikėlimą ar neskaitėte, kas jums Dievo pasakyta:

³¹Ahihhang in, misi thohnawnna thu Pathian in na kiang ua a gen na simkei ua hia?

³²‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas’. Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų!”

³²Kei Abraham Pathian, Isaak Pathian, Jakob Pathian ka hi, chi in, Pathian jaw misi Pathian a hikei a, mihing Pathian ahi jaw, a chi a, a dawng a.

³³Tai girdėdama, minia stebėjosi Jo mokymu.

³³Huan, mipite'n huai a jak un a thuhilh tuh lamdang a sa mahmah ua.

³⁴Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus nutildė sadukiejus, susirinko kartu,

³⁴Pharisaite'n bel, Jesu'n Saddukaite a selkhia chih a zak un a kikhawmta ua.

³⁵ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas Jį, paklausė:

³⁵Huan, a lak ua dansiammi khat in, amah ze-et in thu a dong a,

³⁶“Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?”

³⁶Sinsakpa, dan thu ah bang thupiak pen ahia thupipen? chi in,

³⁷Jėzus jam atsakė: “ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu’.

³⁷Huan, aman a kiang ah, Toupa na Pathian tuh na lungtang tengteng in, na kha tengteng in, na lungsim tengteng in na it ding ahi, chih.

³⁸Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas.

³⁸Huai tuh thupiak thupipen leh poimoh pen ahi.

³⁹Antrasis­panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’.

³⁹Huan, a zom in, a kibatpih tuh hiai ahi, Nangmah na ki-it bang in na vengte leng na it ding ahi, chih.

⁴⁰Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai”.

⁴⁰Huai thupiak nih ah dan thu leh jawlneite thu tengteng a kikhaikhawm vek ahi, a chi a.

⁴¹Kol fariziejai tebebuvo susirinkę, Jėzus juos paklausė:

⁴¹Huan, Pharisaite a kikhoplai un. Jesu'n amaute thu a dong a.

⁴²“Ką jūs manote apie Kristų? Kieno Jis Sūnus?” Jie atsakė: “Dovydo”.

⁴²Kris tuh bangchi na sa ua? kua tapa ahia? A chi a. Amau tuh a kiang ah, David tapa, a chi ua.

⁴³Jis tarė jiems: “O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina Jį Viešpačiu, sakydamas:

⁴³Aman tuh a kiang uah, Bangchidan in ahia David in Kha a amah Toupa, a chih a.

⁴⁴‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.

⁴⁴Toupa'n, ka Toupa kiang ah, Na melmate na khepek nuai a ka koih ka taklam ah tu in, chia, a chih?

⁴⁵Jei tad Dovydas vadina Jį Viešpačiu, kaipgi tada Jis gali būti jo Sūnus?”

⁴⁵David in amah, Toupa, a chih ngal leh, bangchin a tapa ahi dia? a chi a.Huan, kuamah in kam khat in leng a mah a dawng theikei ua, huai ni a kipan tuh kuamah in thu dang himhim a dong ngam nawnta kei uh.

⁴⁶Ir nė vienas negalėjo Jam atsakyti nė žodžio, ir niekas nedrįso nuo tos dienos Jį klausinėti.

⁴⁶Huan, kuamah in kam khat in leng a mah a dawng theikei ua, huai ni a kipan tuh kuamah in thu dang himhim a dong ngam nawnta kei uh.